Connect with us

Miestas

VU istorikai ir bioarcheologai žmogų prikelia trečiam gyvenimui

Avatar

Paskelbta

Dar senovės Graikijos filosofai sakydavo, kad žmogus miršta du kartus – pirmą kartą tada, kai nustoja kvėpuoti, antrą – kai jo vardas istorijoje paminimas paskutinį kartą.

Tačiau šiuolaikiniai istorikai ir archeologai turi galių žmogų prikelti ir trečiam gyvenimui, kad jis papasakotų savo gyvenimo istoriją dar kartą. Kaip jie tai padaro, VU Istorijos fakulteto istorikas dr. Martynas Jakulis ir bioarcheologė dr. Justina Kozakaitė papasakojo Studijų parodos metu vykusioje paskaitoje.

Istorikai nagrinėja rašytinius šaltinius

Praeities žmonių kasdienybės tyrimai suprantami kaip tokių dalykų, kurie kartojasi ir virsta kasdienybės struktūromis, nagrinėjimas.

„Taip atsiranda aiški skirtis tarp to, kas yra kasdieniška, kas kartojasi, yra įprasta, ir to, kas yra nekasdieniška. Istorikai sako, kad tik išskirtiniai žmonės, patys galingiausi iš jų gali išeiti iš kasdienybės ribų ir kažką keisti“, – pasakoja M. Jakulis.

Istorikai praeities žmonių ir visuomenių kasdienybę tyrinėja tam, kad geriau suprastų ir tų visuomenių veikimą, nes didžiąją dalį žmonių veiksmų, pasirinkimų nulemia tai, kokioje visuomenėje jie gyvena. Vadinamųjų mažųjų žmonių kasdienybės tyrimai atveria visai kitokią perspektyvą ir parodo, kaip tie didieji istorijos procesai galėjo paveikti eilinio žmogaus gyvenimą.

„Kalbant apie žmogaus kasdienybę, mes galime remtis labai daug šaltinių: tiek vienetiniu laišku, dienoraščiu, tiek tokiais šaltiniais kaip būsto aprašymas ar pajamų ir išlaidų knyga, kuri parodo, ką žmogus valgė, kokius daiktus turėjo, kaip gyveno“, – aiškina istorikas.

Bioarcheologų informacijos šaltinis – kaulai

Istorikai su žmogumi susipažįsta per daiktus, kuriuos jis naudojo, sukūrė ir paliko po mirties, o bioarcheologų pagrindinis informacijos šaltinis – pats žmogaus kūnas, jo kaulai. Jie gali atskleisti labai daug informacijos tiek apie žmogų, tiek apie bendruomenę, kurioje jis gyveno ir mirė.

„Mums praeitis yra tam tikras procesas, nes kiekviena liga, kiekvienas sunkus fizinis darbas turi tęstis be galo ilgą laiko tarpą, kad mes tuos pokyčius pamatytume kauluose. Pavyzdžiui, iš kai kurių palaikų dantų galima matyti, kad jie buvo nevalomi labai ilgai“, – sako Justina.

Bioarcheologai praeities žmonių gyvenimo kasdienybę rekonstruoja žiūrėdami į kaulus ir bandydami pamatyti ten įvykusius pokyčius. Dažniausiai jie pasakoja mokslininkams apie patirtus sunkumus ir skausmus, o maloniosios gyvenimo pusės neatskleidžia.

Bioarcheologinių tyrimų metu paprastai nustatomi trys pagrindiniai biologiniai parametrai: individo lytis, amžius mirties metu ir ūgis. Neretai tenka diagnozuoti ir ligas. Gali būti atliekami genetiniai tyrimai, nustatomas infekcinių ligų paplitimas, fizinės veiklos intensyvumas.

Pirmieji bandymai – nesėkmingi

„Galimybė pabandyti sujungti istorikų ir bioarcheologų tyrinėjimų perspektyvas atsirado 2016–2017 m., kai Baltarusijoje ir Lietuvoje kilo iniciatyva ištirti Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje įsteigtą vieną didžiausių vienos – Radvilų giminės – mauzoliejų visoje Europoje. Tai buvo itin perspektyvus atvejis pradėti tyrinėti praeities žmogaus kasdienybę, pabandyti palyginti tai, ką mes matome rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose, ir kas matyti kauluose“, – pasakoja M. Jakulis.

Šių tyrimu tikslas buvo remiantis tiek istorikų, tiek bioarcheologų duomenimis nustatyti, ar sarkofaguose ir kriptų vietose yra tikrai tie žmonės, kurie turi būti tose vietose. Pirmieji du bandymai šioje bažnyčioje aptikti ir identifikuoti garsiojo keliautojo Mikalojaus Kristupo Radvilos (Našlaitėlio) ir kito išskirtinio šios giminės atstovo Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos (Žuvelės) palaikus baigėsi nesėkme, tačiau tyrėjai rankų nenuleido ir 2017 m. juos aplankė sėkmė.

Karolio Stanislovo tyrimą lydėjo sėkmė

Pasak istoriko, 2017 m. jie patyrė ir vieną sėkmės istoriją, kuri davė daugiau rezultatų – tai buvo Mykolo Kazimiero Radvilos sūnaus Karolio Stanislovo gyvenimo istorijos šaltinių ir palaikų tyrimas.

„Karolis Stanislovas gyveno trumpiau nei jo tėvas, bet karjerą darė kur kas sėkmingiau. 28 metų jis jau buvo tapęs Vilniaus vaivada. Buvo vedęs du kartus, bet vaikų nesusilaukė“, – pasakoja istorikas.

Deja, jis nepaliko tokio išsamaus ir didelio dienoraščio kaip jo tėvas, tačiau apie jį pavyko sužinoti nemažai faktų. Sprendžiant iš jo portretų, jis galėjo turėti nemenką antsvorį, o iš išlikusių anekdotinių atsiminimų paaiškėjo, kad jis mėgo gerai pavalgyti ir išgerti. Likus 1,5 metų iki mirties jis apako, pagal istoriko keliamą hipotezę, dėl galimo diabeto.

„Apie jo mirties priežastį žinoma iš Nesvyžiaus parapijos mirties metrikos knygos, užsimenama ir prisiminimuose apie jį, kurie, remiantis originaliais dokumentais, buvo išleisti XIX a. Juose aprašomos paskutinės jo gyvenimo dienos, kada gydyti jo akių ligos buvo atvykęs nežinomas gydytojas iš Varšuvos, kuris pritaikė tuo metu paplitusį akių ligų ir epilepsijos gydymo metodą – sprando srityje padaroma nedidelė įpjova ir per ją įveriama arklio ašutų tam, kad ta žaizda pradėtų pūliuoti. To meto medikai manė, kad pūliuojant iš žmogaus kūno pasišalina tam tikri blogi skysčiai ir žmogus atgauna sveikatą“, – mirties priežastį paaiškina istorikas.

Kunigaikščiui Karoliui Stanislovui ši procedūra sukėlė infekciją, kuri pažeidė stuburą ir baigėsi jo mirtimi.

Pavyko identifikuoti ir kaulus

Šiuos istoriko M. Jakulio surinktus duomenis Radvilų mauzoliejuje ėmėsi tikrinti bioacheologė J. Kozakaitė.

„Vos atvėrę sarkofagą, pamatėme gana aukšto (173 cm.) vyro mumifikuotus palaikus, o kūną apžiūros metu apvertę – kad nugara visa skeletuota. Ir tai mums leido užsikabinti už vienos labai svarbios detalės. Būtent stuburo srityje buvo užčiuoptas suaugimas dešinėje pusėje. Ši patologija būdinga asmenims, kurie turi didelį antsvorį ir serga II tipo diabetu. Paprastai ši patologija būdinga vyresnio amžiaus elito atstovams, mėgstantiems platų ir gerą gyvenimo būdą“, – komentavo Justina.

Dr. Justinai Kozakaitei pagrindinis tyrimų informacijos šaltinis yra žmogaus kūnas, jo kaulai. E. Kurausko nuotr.

Tyrėjai šį momentą vadina labai svarbiu visoje Nesvyžiaus epopėjoje. Galima manyti, kad šis bendras tyrimas pavyko. Tačiau norint tiksliau ir išsamiau atsakyti į visus klausimus reikėtų pagal visus pasaulinius standartus atlikti genetinius tyrimus.

vu.lt informacija

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt