Connect with us

Miestas

VU istorikai ir bioarcheologai žmogų prikelia trečiam gyvenimui

Avatar

Paskelbta

Dar senovės Graikijos filosofai sakydavo, kad žmogus miršta du kartus – pirmą kartą tada, kai nustoja kvėpuoti, antrą – kai jo vardas istorijoje paminimas paskutinį kartą.

Tačiau šiuolaikiniai istorikai ir archeologai turi galių žmogų prikelti ir trečiam gyvenimui, kad jis papasakotų savo gyvenimo istoriją dar kartą. Kaip jie tai padaro, VU Istorijos fakulteto istorikas dr. Martynas Jakulis ir bioarcheologė dr. Justina Kozakaitė papasakojo Studijų parodos metu vykusioje paskaitoje.

Istorikai nagrinėja rašytinius šaltinius

Praeities žmonių kasdienybės tyrimai suprantami kaip tokių dalykų, kurie kartojasi ir virsta kasdienybės struktūromis, nagrinėjimas.

„Taip atsiranda aiški skirtis tarp to, kas yra kasdieniška, kas kartojasi, yra įprasta, ir to, kas yra nekasdieniška. Istorikai sako, kad tik išskirtiniai žmonės, patys galingiausi iš jų gali išeiti iš kasdienybės ribų ir kažką keisti“, – pasakoja M. Jakulis.

Istorikai praeities žmonių ir visuomenių kasdienybę tyrinėja tam, kad geriau suprastų ir tų visuomenių veikimą, nes didžiąją dalį žmonių veiksmų, pasirinkimų nulemia tai, kokioje visuomenėje jie gyvena. Vadinamųjų mažųjų žmonių kasdienybės tyrimai atveria visai kitokią perspektyvą ir parodo, kaip tie didieji istorijos procesai galėjo paveikti eilinio žmogaus gyvenimą.

„Kalbant apie žmogaus kasdienybę, mes galime remtis labai daug šaltinių: tiek vienetiniu laišku, dienoraščiu, tiek tokiais šaltiniais kaip būsto aprašymas ar pajamų ir išlaidų knyga, kuri parodo, ką žmogus valgė, kokius daiktus turėjo, kaip gyveno“, – aiškina istorikas.

Bioarcheologų informacijos šaltinis – kaulai

Istorikai su žmogumi susipažįsta per daiktus, kuriuos jis naudojo, sukūrė ir paliko po mirties, o bioarcheologų pagrindinis informacijos šaltinis – pats žmogaus kūnas, jo kaulai. Jie gali atskleisti labai daug informacijos tiek apie žmogų, tiek apie bendruomenę, kurioje jis gyveno ir mirė.

„Mums praeitis yra tam tikras procesas, nes kiekviena liga, kiekvienas sunkus fizinis darbas turi tęstis be galo ilgą laiko tarpą, kad mes tuos pokyčius pamatytume kauluose. Pavyzdžiui, iš kai kurių palaikų dantų galima matyti, kad jie buvo nevalomi labai ilgai“, – sako Justina.

Bioarcheologai praeities žmonių gyvenimo kasdienybę rekonstruoja žiūrėdami į kaulus ir bandydami pamatyti ten įvykusius pokyčius. Dažniausiai jie pasakoja mokslininkams apie patirtus sunkumus ir skausmus, o maloniosios gyvenimo pusės neatskleidžia.

Bioarcheologinių tyrimų metu paprastai nustatomi trys pagrindiniai biologiniai parametrai: individo lytis, amžius mirties metu ir ūgis. Neretai tenka diagnozuoti ir ligas. Gali būti atliekami genetiniai tyrimai, nustatomas infekcinių ligų paplitimas, fizinės veiklos intensyvumas.

Pirmieji bandymai – nesėkmingi

„Galimybė pabandyti sujungti istorikų ir bioarcheologų tyrinėjimų perspektyvas atsirado 2016–2017 m., kai Baltarusijoje ir Lietuvoje kilo iniciatyva ištirti Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje įsteigtą vieną didžiausių vienos – Radvilų giminės – mauzoliejų visoje Europoje. Tai buvo itin perspektyvus atvejis pradėti tyrinėti praeities žmogaus kasdienybę, pabandyti palyginti tai, ką mes matome rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose, ir kas matyti kauluose“, – pasakoja M. Jakulis.

Šių tyrimu tikslas buvo remiantis tiek istorikų, tiek bioarcheologų duomenimis nustatyti, ar sarkofaguose ir kriptų vietose yra tikrai tie žmonės, kurie turi būti tose vietose. Pirmieji du bandymai šioje bažnyčioje aptikti ir identifikuoti garsiojo keliautojo Mikalojaus Kristupo Radvilos (Našlaitėlio) ir kito išskirtinio šios giminės atstovo Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos (Žuvelės) palaikus baigėsi nesėkme, tačiau tyrėjai rankų nenuleido ir 2017 m. juos aplankė sėkmė.

Karolio Stanislovo tyrimą lydėjo sėkmė

Pasak istoriko, 2017 m. jie patyrė ir vieną sėkmės istoriją, kuri davė daugiau rezultatų – tai buvo Mykolo Kazimiero Radvilos sūnaus Karolio Stanislovo gyvenimo istorijos šaltinių ir palaikų tyrimas.

„Karolis Stanislovas gyveno trumpiau nei jo tėvas, bet karjerą darė kur kas sėkmingiau. 28 metų jis jau buvo tapęs Vilniaus vaivada. Buvo vedęs du kartus, bet vaikų nesusilaukė“, – pasakoja istorikas.

Deja, jis nepaliko tokio išsamaus ir didelio dienoraščio kaip jo tėvas, tačiau apie jį pavyko sužinoti nemažai faktų. Sprendžiant iš jo portretų, jis galėjo turėti nemenką antsvorį, o iš išlikusių anekdotinių atsiminimų paaiškėjo, kad jis mėgo gerai pavalgyti ir išgerti. Likus 1,5 metų iki mirties jis apako, pagal istoriko keliamą hipotezę, dėl galimo diabeto.

„Apie jo mirties priežastį žinoma iš Nesvyžiaus parapijos mirties metrikos knygos, užsimenama ir prisiminimuose apie jį, kurie, remiantis originaliais dokumentais, buvo išleisti XIX a. Juose aprašomos paskutinės jo gyvenimo dienos, kada gydyti jo akių ligos buvo atvykęs nežinomas gydytojas iš Varšuvos, kuris pritaikė tuo metu paplitusį akių ligų ir epilepsijos gydymo metodą – sprando srityje padaroma nedidelė įpjova ir per ją įveriama arklio ašutų tam, kad ta žaizda pradėtų pūliuoti. To meto medikai manė, kad pūliuojant iš žmogaus kūno pasišalina tam tikri blogi skysčiai ir žmogus atgauna sveikatą“, – mirties priežastį paaiškina istorikas.

Kunigaikščiui Karoliui Stanislovui ši procedūra sukėlė infekciją, kuri pažeidė stuburą ir baigėsi jo mirtimi.

Pavyko identifikuoti ir kaulus

Šiuos istoriko M. Jakulio surinktus duomenis Radvilų mauzoliejuje ėmėsi tikrinti bioacheologė J. Kozakaitė.

„Vos atvėrę sarkofagą, pamatėme gana aukšto (173 cm.) vyro mumifikuotus palaikus, o kūną apžiūros metu apvertę – kad nugara visa skeletuota. Ir tai mums leido užsikabinti už vienos labai svarbios detalės. Būtent stuburo srityje buvo užčiuoptas suaugimas dešinėje pusėje. Ši patologija būdinga asmenims, kurie turi didelį antsvorį ir serga II tipo diabetu. Paprastai ši patologija būdinga vyresnio amžiaus elito atstovams, mėgstantiems platų ir gerą gyvenimo būdą“, – komentavo Justina.

Dr. Justinai Kozakaitei pagrindinis tyrimų informacijos šaltinis yra žmogaus kūnas, jo kaulai. E. Kurausko nuotr.

Tyrėjai šį momentą vadina labai svarbiu visoje Nesvyžiaus epopėjoje. Galima manyti, kad šis bendras tyrimas pavyko. Tačiau norint tiksliau ir išsamiau atsakyti į visus klausimus reikėtų pagal visus pasaulinius standartus atlikti genetinius tyrimus.

vu.lt informacija

Miestas

Kuriant žalesnį Vilnių: finišuoja rudeniniai medžių sodinimo darbai

Avatar

Paskelbta

Rudeninis sodinimas buvo skirtas ir per laiką išretėjusioms alėjoms atnaujinti, ir naujus žaliuosius akcentus mieste kurti. Taip, pavyzdžiui, Gedimino prospekto liepų alėjoje naujais sodinukais pakeista 17-a nudžiūvusių medžių, čia augusių apie 15 metų, per 80 naujų medžių pasodinta Savanorių prospekte, o J. Rutkausko gatvėje Viršuliškėse, netoli skulptūros „Suomis“, bendradarbiaujant su Suomijos ambasada ir bene dešimčia šiaurės šalių įmonių, pasodinta 18-os berželių alėja.

Renkant sodinimo vietas palei gatves šiemet sugrąžinta ir ne viena jau plytelėmis ar asfaltu uždengta nunykusio medžio vieta, o naujai sodinamiems medžiais atlaisvinamas nemažas plotas atviro grunto, kad esamų ir naujai sodinamų medžių šaknys turėtų daugiau oro ir drėgmės.

Paskutinėmis lapkričio dienomis vėl bus užpildyta nudžiūvusio beržo Katedros aikštėje vieta. Gyventojai balsuodami šiai vietai išrinko naują medelį – čia bus pasodintas raudonasis ąžuolas (lot. Quercus rubra). Jis iš Nyderlandų atkeliavo jau apie 15 metų amžiaus, pasiekęs 20–25 cm kamieno apimtį. Raudonieji ąžuolai, anot specialistų, yra gana pakantūs skurdesniam gruntui, todėl tikimasi ir jo gero prigijimo, ir žaliavimo ilgus metus.

„Šiemet bene didžiausia naujiena – mūsų sprendimas sugrąžinti į Vilnių pušis, – sakė G. Čeponytė. –Vilniui būdingas priesmėlio gruntas tinkamas spygliuočiams. Pavienių pušų, galbūt „atkeliavusių“ iš Vingio parko, galima pamatyti Žvėryne, Savanorių prospekto ar Vilkpėdės kiemuose, o mes sodinimui pasirinkome Geležinio Vilko gatvės žaliąją juostą, skiriančią dvi kelio puses.“

Į viešąsias erdves bandoma sugrąžinti ir vijoklius. Kai kuriais atvejais taip tikimasi ne tik sukurti spalvingą apželdintą fasadą ar vertikalią plokštumą, bet ir užkirsti kelią nelegalių grafičių atsiradimui. Kaip tik dėl to šiemet vijokliais apsodintos atraminės betoninės sienelės prie T. Narbuto gatvės pėsčiųjų tilto. Kitąmet vijoklių efektas čia bus jau akivaizdus. Pavasarį planuojama vijokliais apželdinti ir ažūrinę S. Batoro gatvės vidurinėje juostoje esantį atitvarą. Tokio apželdinimo numatyta ir daugiau, savo erdves, fasadus gali siūlyti ir vilniečiai.

Pasak G. Čeponytės, gal ir ne be reikalo bijoma, kad vijokliai gali pakenkti pastatų fasadų apdailai, kaip tik todėl tam nesirenkami kultūros paveldo objektai, o siūloma želdinti atramines sienutes, ažūrines pertvaras, silikatines sienas. Kita vertus, ta „ardytojiška veikla“ nėra tokia reikšminga ir juolab – greita, o žalias efektas – įspūdingas.

Iš viso šiemet Vilniuje buvo pasodinta 2185 medžių, kurie ne mažesni nei dviejų metrų dydžio, ir daugiau nei 8000 krūmų.

Video apie rudeninį medžių sodinimą rasite čia

Skaityti toliau

Miestas

Konkursas: kultūros ir meno projektus Vilniaus savivaldybė parems beveik 0,5 mln. Eur

Avatar

Paskelbta

Tradicinis sostinės savivaldybės organizuojamas Kultūros rėmimo programų projektų konkursas šiemet ir vėl kviečia skirtingų kultūros ir meno sričių organizacijas dalyvauti konkurse ir gauti iki 5 tūkst. eurų finansavimą planuojamiems projektams įgyvendinti. Iš viso 2021 m. projektų konkursui numatoma skirti apie 435 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki 2021 m. sausio 4 dienos.

„Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją dėl pasaulyje vyraujančios COVID-19 viruso pandemijos, 2020 metai kultūros sričiai yra ypač jautrūs. Daugelis kultūros organizacijų susidūrė su finansiniais sunkumais ir nežinomybe dėl projektų ir kitų veiklų įgyvendinimo. Tradiciniu Kultūros rėmimo programų projektų konkursu siekiama skatinti kultūros srities atsigavimą, suteikti motyvacijos organizacijoms prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių bei veiklos organizavimo principų. Konkursas suteikia puikią galimybę gauti papildomą finansavimą projektų įgyvendinimui, tad kviečiu kultūros organizacijas pasitelkti kūrybingumą ir 2021 metus pripildyti prasmingomis iniciatyvomis“, – Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Itin populiarus ir kasmet daug paraiškų gaunantis savivaldybės organizuojamas konkursas kasmet prisideda prie tokių renginių kaip „Vilnius Mama Jazz“, „Nepatogus kinas“, „Open House Vilnius“, Vilniaus galerijų savaitgalis, „In Latino“, „What’s Next in Music?“ ir kt.

Šiais metais buvo atnaujinti konkurso nuostatai, atsirado papildomų finansavimo programų. Iki šiol buvo 9 programos, o šiais metais jų jau 14. Viena iš naujovių šiemet: pirmą kartą programos suskirstytos į bendrines ir specialiąsias programas, kurios skirtos tęstiniams ir naujiems projektams, kultūrinėms ar meninėms iniciatyvoms.

Į bendrinės programos rėmus patenka vizualieji, scenos menai, muzika, kinas, literatūra ir leidyba, kultūros ir kūrybinės industrijos, etninė kultūra ir mėgėjų menas bei tautinės bendrijos. Specialiosios programos: Vilniaus 700 metų jubiliejaus iniciatyvos, kultūros ar meno festivalių organizavimas, kultūros sklaida užsienyje, erdvių nuoma, kultūros edukacija ir skaitmeninis menas.


Šis kultūros rėmimo programų projektų konkursas skatina Vilniaus miestui reikšmingus kultūros ir meno projektus. Konkursu keleri metai iš eilės skiriamas tikslinis finansavimas naujiems ir tęstiniams kultūros projektams, stiprinamas Vilniaus atminties kultūros puoselėjimas, etninės kultūros ir mėgėjų meno iniciatyvos, tautinių bendrijų veikla, šiuolaikinės, intelektualiosios kultūrinės aplinkos kūrimas. Stiprinami kultūriniai mainai tarp Vilniaus ir užsienio miestų, skatinama naujai sukurtų kultūros vertybių sklaida ir prieinamumas platesnei visuomenei, vilniečiams. Konkursu taip pat skatinamos kultūros ir meno inovacijos, socialinės atskirties mažinimas.

Konkurso sąlygos

Konkurse gali dalyvauti juridiniai asmenys, registruoti Vilniaus miesto savivaldybėje, vykdantys kultūrinę veiklą, išskyrus pelno siekiančias įmones, biudžetines įstaigas ir kitas įstaigas, kurios yra išlaikomos arba dotuojamos iš Savivaldybės ar Valstybės biudžeto.

Paraiškos konkursui teikiamos tik internetu, naudojantis Savivaldybės elektronine paslaugų valdymo sistema, svetainėje paslaugos.vilnius.lt. Tame pačiame tinklapyje, būtina užpildyti paraiškas naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Konkurso rengėjai prašo paraiškas teikti kuo anksčiau ir nelaukti paskutinės paraiškų pateikimo dienos.

Kontaktas pasiteirauti: Kultūros skyriaus vyr. specialistė Justina Tamošiūnienė (tel. (8 5) 211 2366, mob. +3706 8752 301, el. p. justina.tamosiuniene@vilnius.lt).

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Regėjimo negalią turintiems viešojo transporto keleiviams – atnaujinta programėlė „Transporto balsas“

Avatar

Paskelbta

 

Neregiams ir silpnaregiams po miestą judėti viešuoju transportu bus patogiau ir paprasčiau – atnaujinta nemokama mobilioji programėlė „Transporto balsas“. Sostinėje veikianti programėlė papildyta naujais funkcionalumais, o tai reiškia, kad nuo šiol Vilniuje, Kaune, Šiauliuose veikia vieninga „Transporto balso“ versija, artimiausiu metu ją planuojama pristatyti ir Klaipėdoje. Pakeitimai atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su pačiais regėjimo negalią turinčiais keleiviais, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.

„Džiaugiamės, kad galime pristatyti patobulintą „Transporto balso“ programėlę regėjimo negalią turintiems sostinės keleiviams. Programėlę Vilniuje pristatėme jau pernai, tačiau tuo metu ji neturėjo dalies funkcionalumų, kurie veikia dabar – pavyzdžiui, balsu anonsuojamas realiai į stotelę atvykstantis viešasis transportas. Dėkojame regėjimo negalią turintiems keleiviams, kad aktyviai įsitraukė į atnaujintos programėlės testavimą, teikė komentarus.

Gerai ir tai, kad Vilniuje bei kituose miestuose nuo šiol veikia vienoda programėlės versija, taip ja naudotis dar paprasčiau ir judant tarp miestų. Norime, jog viešasis transportas būtų draugiškas visiems keleiviams, todėl siekiame užtikrinti kuo sklandesnį programėlės prieinamumą regėjimo negalią turintiems, taip pat pasirūpinti visa kelionės kokybe“, – teigia Modesta Gusarovienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė.

Be to, Vilniuje viešojo transporto priemonėse papildomai sumontuotos su programėle integruotos aktyvios žymos – iki šiol jos buvo įrengtos tik stotelėse. Būtent viešajame transporte atsiradusios žymos užtikrina tikslų neregių informavimą apie fiziškai į stotelę atvykusį konkretų troleibusą ar autobusą.

Vilniuje šiuo metu yra 580 viešojo transporto stotelių, kuriose veikia „Transporto balsas“. Visų stotelių žemėlapį galima rasti čia: http://bit.ly/TransportoBalsas_Vilnius. Turint pastebėjimų ar kilus klausimų dėl programėlės veikimo jos naudotojai Vilniuje gali kreiptis: balsas-info@judu.lt

Atnaujinta versija Vilniuje – po testavimo su regėjimo negalią turinčiais keleiviais

„Transporto balsu“ besinaudojantys keleiviai savo išmaniajame telefone girdi balsu sakomą informaciją apie viešojo transporto judėjimą. Užfiksavusi konkrečią stotelę pagal galiojančius viešojo transporto tvarkaraščius programėlė skelbia transporto priemonių atvykimo laikus.

„Transporto balsas“ būtent Vilniuje, suvienodinant su kituose miestuose veikiančia versija, papildytas funkcionalumu, kurį labiausiai akcentavo ir patys sostinės regėjimo negalią turintys keleiviai. Nuo šiol balsu anonsuojamas realiai (fiziškai) į stotelę atvykstantis viešasis transportas. Autobusui ar troleibusui atvykus į stotelę pirmiausia pasakomas maršruto numeris ir jo kryptis – pavyzdžiui, „devynioliktas troleibusas į Pašilaičius“.

„Dalyvavau programėlės testavime ir galiu pasakyti, kad atnaujinta versija yra gerokai informatyvesnė. Padeda tai, jog realiai į stotelę atvykęs viešasis transportas dabar „pasisako“ savo numerį ir kryptį, kur link jie važiuoja. Pasitaiko, kad vienas kitas autobusas, troleibusas ar stotelė dar tyli, bet, tikėkimės, kuo toliau tuo bus geriau. Esu neregė, todėl aplinką matau tiek, kiek ji skleidžia garsų. Dabar mieste matau gerokai daugiau, nes einant su įjungta programėle gatve man „prisistato“ pravažiuojantys autobusai, troleibusai, „kalba“ sutiktos stotelės“, – pastebi programėlę po atnaujinimų Vilniuje išbandžiusi Eglė Jarmolavičiūtė.

Dar vienas programėlės atnaujinimas – automatinis miestų pasirinkimas. Jis naudingas visiems keliaujantiems tuose miestuose, kuriuose veikia programėlė. Atvykus į miestą, kuriame veikia „Transporto balsas“, programėlė aptiks pirmąją žymą ir automatiškai parinks veikimą būtent tame mieste.

Į atnaujintos programėlės testavimą aktyviai įsitraukė patys regėjimo negalią turintys keleiviai. Vilniuje suorganizuota uždara Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų, programėlės diegėjų, įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovų grupė, kuri visą spalio mėnesį bandė programėlę ir teikė komentarus.

„Viešuoju transportu keliaujantys aklieji ir silpnaregiai programėlę „Transporto balsas“ išbandė ir aktyviai teikė savo pastebėjimus, pasiūlymus. Džiugu, kad į nemažą dalį mūsų siūlymų jau atsižvelgta atliekant pataisymus ir patobulinimus. „Transporto balsas“ yra labai reikalinga pagalba savarankiškai transportu besinaudojantiems regos negalią turintiems keleiviams. Programėlė, manau, pravers ir gerai matantiems: prie telefono prisijungus ausinę. Taip galima, pavyzdžiui, akims „duoti“ knygą, naujienas, o atvykusį troleibusą ar autobusą „pamatys“ ausys“, – sako Vytautas Gendvilas, Informacinės aplinkos specialistas iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos.

Švieslentė telefone – naudotis gali ir kiti keleiviai

Šią programėlę taip pat galima vadinti vaizdine ir garsine viešojo transporto švieslente, kurią savo telefone gali turėti kiekvienas keleivis. Įsijungus programėlę garsu įvardijama artimiausia stotelė, esanti maždaug 50 metrų atstumu, taip pat atvažiuojančių maršrutų numeriai, stotelių kryptys ir trukmė minutėmis iki transporto priemonės atvykimo.

Programėlė yra pritaikyta telefonams su „Android“ operacine sistema, ją atsisiųsti galima čia: https://ply.gl/com.kvt.voice.app. Veikimui reikalingas interneto ryšys, prieš naudojimąsi savo telefone keleiviai turi aktyvuoti „Bluetooth“ funkciją. Taip pat būtina aktyvuoti geografinės vietos (vietovės bendrinimo) nustatymo funkciją telefone arba tiesiog leisti tai padaryti telefono „Android“ programinei įrangai.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt