Connect with us

Miestas

2019 m. Vilniaus šilumos tinklai pasiekė geriausių finansinių rezultatų nuo ūkio susigrąžinimo laikotarpio

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybės valdomi AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia 2019 metų finansinius rezultatus. Pasak VŠT valdybos pirmininko Adomo Bužinsko, geri praėjusių metų finansiniai rodikliai rodo, kad įmonė yra valdoma efektyviai ir turi potencialo vystyti veiklą, kuri atitiktų akcininkų lūkesčius ir miestiečių poreikius.

„Praėjusieji metai Vilniaus šilumos tinklams buvo reikšmingų pokyčių ir intensyvaus darbo metai. Džiugu, kad įmonė spėjo įgyvendinti svarbiausius pokyčius ir pasiekė gerų rezultatų, kokių nebuvo nuo pat šilumos ūkio susigrąžinimo iš buvusio nuomininko. Neaudituoti 2019 m. finansiniai rezultatai rodo, kad įmonė eina teisinga kryptimi ir gali dar aktyviau imtis inovacijų bei veiklos plėtros projektų“, – sako VŠT valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.

Neaudituotais duomenimis, Vilniaus miesto šilumos ir elektros energijos gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo bei nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą vykdančios VŠT pardavimo pajamos 2019 m. siekė 129,2 mln. eurų ir yra 11  mln. eurų, t. y. 8 proc. mažesnės nei 2018 m. (140,2 mln. eurų).

Bendrovės preliminarus pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekia 15,9 mln. eurų, t. y. išaugo 6 proc., lyginant su 2018 m. EBITDA rezultatu (15,1 mln. eurų).

Bendrovės preliminarus 2019 m. grynasis pelnas siekia 5,4 mln. eurų ir yra 28 proc. (1,2 mln. eurų) didesnis nei palyginamasis 2018 m. grynasis pelnas (4,2 mln. eurų, eliminavus ilgalaikio turto pardavimų įtaką 1,7 mln. eurų).

2019 m. į Vilniaus tinklą patiekta šilumos energija sudaro 2 752 GWh, t. y. 164 GWh arba 5,6 proc. mažiau nei 2018 m. (2 916 GWh). VŠT gamybos objektuose pagaminta šilumos energija – 1 761 GWh, t. y. 329 GWh arba 15,7 proc. mažiau nei 2018 m. (2 090 GWh). Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos energijos kiekis sudaro 990 GWh, t. y. 164 GWh arba 20 proc. daugiau nei 2018 m. (826 GWh).

Pernai Vilniaus miestui patiekto karšto vandens kiekis siekė 5 260 tūkst. m3, t. y. 2,7 tūkst. m3 arba 0,1 proc. daugiau nei 2018 m. (5 257 tūkst. m3).

VŠT pagamintos elektros energijos kiekis praėjusias metais sudarė 154,4 GWh, t. y. 4,4 GWh arba 2,8 proc. mažiau nei 2018 m. (158,8 GWh). Net 73 proc. visos pagamintos elektros energijos bendrovė pagamino iš atsinaujinančių išteklių.

2019 m. sumažėjusias bendrovės pajamas, lyginant su 2018 m., lėmė mažesnis šilumos poreikis šildymo sezono laiku dėl aukštesnių lauko oro temperatūrų. Lyginant su 2018 m., vidutinė svertinė šilumos kaina galutiniam vartotojui mažėjo 3 proc. (0,15 ct/KWh). Šilumos kainai didelės įtakos turėjo sumažėjusios gamtinių dujų ir biokuro kainos (ypač antroje metų pusėje), tai lėmė ir sumažėjusias šilumos gamybos įmonių kuro sąnaudas.

Pasak VŠT generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, 2019 m. grynąjį pelną bendrovė uždirbo iš nereguliuojamos elektros gamybos veiklos – iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o įgyvendinti efektyvūs vadybiniai sprendimai lėmė mažesnes įmonės veiklos sąnaudas. VŠT vadovų komandos iniciatyva buvo įvykdyti įmonės struktūros pokyčiai, kas leido 5 proc. optimizuoti darbuotojų skaičių. Sisteminga analizė ir skaidrių viešųjų pirkimų procesų užtikrinimas prekes ir paslaugas leido įsigyti gerokai pigiau nei anksčiau. Tai turėjo įtakos ir bendrovės turto eksploatacijos išlaidų sumažinimui. Nuosekliai vystydama nuotolinius klientų aptarnavimo kanalus ir vykdydama aktyvią komunikaciją bendrovė sumažino sąskaitų siuntimo išlaidas. Šios ir kitos priemonės pernai VŠT leido sumažinti veiklos sąnaudas 1 mln. eurų.

 Gerimanto Bakano teigimu, VŠT būtina užtikrinti tikslines investicijas į tinklų infrastruktūrą, todėl uždirbtą pelną ketinama skirti susidėvėjusio tinklo modernizavimui – bendrovės skaičiavimu, net 56 proc. tinklo trasų (iš 741 km) yra kritinės būklės, todėl būtinas jų atnaujinimas. 2018 m. VŠT rekonstravo 24,9 km susidėvėjusių trasų, o 2019 m. – 59,7 km arba 140 proc. daugiau nei 2018 m. Per 2020–2021 m. planuojama rekonstruoti apie 58,1 km šilumos trasų.

vilnius.lt informacija

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt