Connect with us

Miestas

Vilniuje dviems skverams suteikti oficialūs vardai

Avatar

Paskelbta

Sostinės Naujamiestyje šalia Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos esančiam skverui suteiktas  Šv. Florijono –  ugniagesių globėjo – vardas. Šiandien tam pritarė ir Vilniaus Tarybos nariai.

Iki šiol oficialaus vardo neturėjusį skverą (tarp Mortos ir T. Ševčenkos gatvių) pavadinti Šv. Florijono vardu pasiūlė Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Evaldas Tamašauskas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Viduramžiais Šv. Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv. Florijonas saugo nuo gaisrų. Gegužės 4 diena – ugniagesių ir gelbėtojų profesinė šventė.

„Šv. Florijono vardu pavadintas skveras bus vienintelis Lietuvoje. Vieta pasirinkta neatsitiktinai  – šalia įsikūręs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kur ir gimė ši idėja. Atnaujintame skvere norėtume švęsti ne tik ugniagesių globėjo dieną, bet čia galėtų vykti naujai priimtų pareigūnų rikiuotės, priesaikos priėmimo ceremonijos, informaciniai renginiai visuomenei, supažindinant su dūmų detektoriais, gesintuvais, skubios pagalbos tarnybomis ir pan. Naujame skvere norėtume įkurdinti ir patį Šv. Florijoną  arba Lietuvos ugniagesių sieną“, – kalbėjo E. Tamašauskas.

Šiuo metu savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius rengia skvero sutvarkymo projektinius pasiūlymus. Ateityje planuojama 0,5 ha skvero teritorijoje įrengti pėsčiųjų takus, įvairaus amžiaus grupėms pritaikytus aktyvaus laisvalaikio įrenginius, ramaus poilsio erdves, suoliukus, apšvietimą ir naujai kuriamai žaliajai erdvei tinkančius želdinius.

S. Žiūros nuotr.

Vilniečių pamėgtam skverui tarp Gedimino prospekto, Šventaragio, L. Gucevičiaus ir Odminių gatvių, sostinės Taryba suteikė Odminių vardą. Nors skveras neoficialiai ir anksčiau taip vilniečių buvo vadinamas, tačiau oficialiai pavadinimas iki šiol nebuvo įregistruotas adresų registre. Prieš šešiolika metų atnaujintas skveras tapo žalia poilsio erdve, kuriame įrengti maži fontanėliai, žymintys kažkada buvusią pelkę. Tvarkant skverą, pakeisti inžineriniai tinklai, vamzdynai, paklota tokia danga, pasodinti dekoratyviniai krūmai, pastatyti suoliukai, įrengtas apšvietimas, pėsčiųjų takai. Skvero rekonstrukcijos projekto autoriai yra kraštovaizdžio architektės Irena Daujotaitė, Dėja Želvienė, Giedrė Laukaitytė-Malžinskienė ir architektas Gabrielius Malžinskas.

Skveras yra metraščiuose minimų Šventaragio slėnio su šventove ir valdovų kapais vieta, Vilniaus pilies priešpilio dalis, todėl Odminių skveras dar vadinamas Šventaragio. Jame yra užkastos Vingrės ir Vilnios upelių vagos, buvusios natūralia pilies ir viduramžių miesto teritorijų riba, skvere yra buvę pilies bei miesto gynybos įrenginiai.

vilnius.lt informacija

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt