Connect with us

Miestas

Vilniaus oro uostas: keleiviai ruošiasi kelionėms vis atsakingiau

Avatar

Paskelbta

2019-aisiais Vilniaus oro uosto keleiviai ruošėsi skrydžiams dar atsakingiau, atidžiai atsižvelgdami į aviacijos saugumo taisykles. Tai rodo „Maisto banko“ labdaros ir paramos fondo statistika: praeitais metais sostinės oro uoste surinkta 33 proc. mažiau maisto produktų ir higienos priemonių nei 2018-aisiais. 
Vilniaus oro uosto komanda, bendradarbiaudama su „Maisto banko“ organizacija, pastebi, kad maisto švaistymas sostinės oro uoste sparčiai mažėja. Tai leidžia manyti, kad keliaujantys žmonės tampa sąmoningesni ir vis labiau įsimena aviacijos saugumo reikalavimus.
Statistiniai duomenys atskleidžia, kad pernai vargingiau gyvenantiems žmonėms buvo išdalyta 5411 kg įvairiausių produktų – gerokai mažiau nei 2018-aisiais, kai surinktų produktų skaičius siekė 8129 kg.

elta.lt nuotr.

Kas lemia pokyčius?
Pakitusiems „Maisto banko“ surenkamų produktų rodikliams didžiausią įtaką turėjo dviejų kategorijų produktų – higienos priemonių ir skysčių – sumažėjimas.
Apžvelgdamas praėjusius metus, Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys sako, kad surinktų skysčių kiekis nuo 2018-ųjų iki 2019-ųjų sumažėjo net 60 proc. – nuo 2462 kg iki 985 kg. Tuo tarpu higienos priemonių skaičius sumažėjo 26 proc. ir 2019-aisiais siekė 3463 kg (2018-aisiais buvo surinkta 4720 kg).
„Vilniaus oro uostas siekia prisidėti prie socialinio ir ekonominio balanso kūrimo. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ padeda išvengti maisto švaistymo ir skatina sąmoningą vartojimą. Sumažėję surenkamų produktų kiekiai džiugina – panašu, kad keleiviai tampa vis atsakingesni ir iš anksto pasidomi saugumo reikalavimais dėl leidžiamų produktų rankiniame bagaže“, – komentuoja D. Čiuplys.
Vilniaus oro uosto vadovas pabrėžia, kad itin sumažėjusį vandens, vaisvandenių ir kitų skysčių kiekį gali lemti viena oro uoste įdiegta paslauga, prisidedanti ir prie aplinkosauginių problemų sprendimo.
„Rūpindamiesi keleivių patogumu, oro uoste įrengėme nemokamas geriamojo vandens stoteles. Jo įsipilti keliaujantieji gali atsinešę nuosavą buteliuką ar gertuvę. Siekdami prisidėti prie atliekų mažinimo iniciatyvos, keleivius raginame vietoje plastikinių buteliukų rinktis daugkartinio naudojimo gertuves“, – akcentuoja D. Čiuplys.
Kelias iki paramos gavėjo
„Maisto banko“ komunikacijos projektų vadovė Miglė Petronytė pabrėžia, kad surinkti produktai pereina ganėtinai ilgą kelią nuo oro uoste esančių „Maisto banko“ taros dėžių iki galutinių paramos gavėjų. Prie tvarios ekonomikos ir aplinkos kūrimo prisideda vis daugiau socialinių organizacijų ir savanorių, kurie užtikrina, kad viskas sklandžiai pasiektų nepasiturinčius žmones.
„Surinktos gėrybės keliauja į sandėlius, kuriuose savanoriai patikrina, ar visi maisto produktai dar galioja, ar nėra praplyšusių pakuočių bei kitų higienos reikalavimų neatitinkančių pažeidimų. Tuomet išrūšiuotų ir atrinktų maisto bei higienos produktų atvažiuoja pasiimti įvairios socialinės organizacijos, kurios tą pačią dieną viską išskirsto ir atiduoda savo remiamiems nepasiturintiems žmonėms“, – pasakoja M. Petronytė.
Anot M. Petronytės, tarp „Maisto banko“ remiamų organizacijų yra gerai visuomenei pažįstamų vardų: „Maltos ordino“ pagalbos tarnyba, „Gelbėkit vaikus“ ir SOS vaikų kaimų dienos centrai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos padaliniai, „Caritas“, labdaros valgykla „Vilties centras“.
Nuo 2016-ųjų Vilniaus oro uoste sėkmingai veikianti „Maisto banko“ socialinė iniciatyva prisideda prie tvarumo, socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos principų. Dėl atsakingų keleivių sprendimų surinkti produktai ne išmetami, o paaukojami nepasiturintiems žmonėms ir panaudojami pagal paskirtį.

Miestas

Vilnius reaguoja į rekordinį COVID-19 plitimą: gydymui skiriamas papildomas ligoninės korpusas

Avatar

Paskelbta

Rekordinis vakar nustatytas užsikrėtimo koronavirusu skaičius atsispindi ir ligoninių užimtumo statistikoje: COVID-19 pacientams skirta Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) dalis Antakalnio g. 124 šįryt turėjo vieną laisvą likusią vietą. COVID-19 ligonių gydymą koordinuojančių Santaros klinikų prašymu, nuo šiandien koronavirusu sergantiems pacientams atveriamos ir VMKL patalpos Antakalnio g. 57.

Apie 40 iš 190 šiuo metu čia gydomų pacientų paguldyti per pastarąsias dvi paras, tad VMKL vadovybė nesitiki, kad daugiau nei keli pacientai galėtų būtų išrašyti dar iki šio savaitgalio. Savaitgalį planuojamas nemažėjantis stacionarinio gydymo poreikis, tuo tarpu Vilniaus regione šiuo metu užimta 89 proc. aktyvaus gydymo – tokių, kaip gali pasiūlyti VMKL – lovų.

VMKL patalpose Antakalnio g. 57 veiklą tęs tik ginekologijos ir akušerijos bei vaikų ligų skyriai, visi kiti terapijos skyrių pacientai šiuo metu perkeliami į kitas ligonines – Santaros klinikas, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę.

VMKL Antakalnio g. 57 ligoninė nuo šiandien yra pasirengusi priimti 60 pacientų. Vertindami prastas pastarųjų dienų tendencijas medikai prognozuoja, kad pirmuosius pacientus čia teks priimti jau šįvakar.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Visos COVID-19 pacientams skirtos palatos aprūpintos deguonies tiekimu. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje yra 12 papildomų lovų. Jau pirmadienį su turimu personalu bus galima priimti dar 30 pacientų. VMKL šiuo metu intensyviai sprendžia apsirūpinimo asmens apsaugos priemonėmis ir įvairia įranga klausimus.

Antakalnio g. 57 tuo pat metu vyksta ir administracijos patalpų perkraustymas – kabinetai taps palatomis. Po visų pertvarkymų čia tikimasi parengti apie 200 koronavirusu infekuotiems ligoniams skirtų vietų. Viena problema nesikeičia – kartu su lovomis turi būti parengtas ir medicinos personalas, kurį surinkti šiuo metu sudėtinga visoms COVID-19 pacientus gydančioms įstaigoms.

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Kviečiame architektus, švietimo ekspertus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybė ir Mykolo Romerio universitetas patvirtino savo ketinimus Antakalnyje, Valakupių g. 5, įsteigti progimnaziją. Siekdami rasti geriausius patalpų pritaikymo šiuolaikiniams ugdymo poreikiams sprendimus kviečiame architektus, švietimo ekspertus ir kitus specialistus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir pateikti savo patalpų ir teritorijos vizijas.

Mūsų tikslas – parengti esamų pastatų komplekso pritaikymo šiuolaikiniam ikimokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui studiją, kuria remiantis vėliau bus parengta projektavimo užduotis projektavimo paslaugų pirkimui.

Mūsų lūkesčiai kūrybinių dirbtuvių rezultatui: parengta pastatų, esančių Valakupių g. 5 Vilniuje, erdvinės-funkcinės transformacijos į progimnaziją su vaikų darželiu koncepcija.

Dalyvių komandos

Į kūrybines dirbtuves kviečiame tarpdisciplinines ne mažesnes kaip trijų narių komandas, kurias sudarytų bent vienas architektas, bent vienas edukologijos (arba sociologijos) specialistas, taip pat kitos pasirinktos srities ekspertas (pavyzdžiui, kraštovaizdžio architektūros, interjero dizaino, psichologijos) ar bendruomenės atstovas.

Kiekvienai komandai numatytas 3000 eurų honoraras, jeigu komanda dalyvaus visose kūrybinių dirbtuvių sesijose ir pateiks bei pristatys užsakovo lūkesčius atitinkančias studijas (apimant, bet neapsiribojant aiškinamuoju raštu, idėją iliustruojančiais architektūriniais brėžiniais, schemomis, vizualizacijomis).

Registracija

Kūrybinių grupių paraiškos dalyvauti atrankoje priimamos nuo gruodžio 4 iki 18 dienos. Norinčius dalyvauti prašome užpildyti registracijos anketą adresu https://shorturl.at/kBEMN

Registruojantis reikia pateikti motyvacinį laišką (200–500 žodžių), architekto išsilavinimą, edukologo (ar sociologo) išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, kiekvieno grupės nario gyvenimo aprašymą ir svarbiausių architektūros bei mokslo darbų sąrašus (jei reikia su internetinėmis nuorodomis ir iliustruojančia medžiaga). Patirtis projektuojant ugdymui skirtus objektus – privalumas. Taip pat prašytume nurodyti, kuriai iš dirbtuvių temų kūrybinė grupė teiktų prioritetą: 1) miesto mokykla (urbanistinis integralumas, lauko erdvių funkcinis-erdvinis sprendimas, lauko-vidaus integracija); 2) įtrauki mokykla (funkcinės-erdvinės esamų pastatų transformacijos); 3) šiuolaikinė mokykla (interjero ir įrangos sprendimai).

Pagrindinės datos:

2020-12-04–18 kūrybinių grupių registracija į atranką

2020-12-22 atrinktų kūrybinių grupių paskelbimas

2020-12-29 duomenų apie tiriamą objektą pateikimas kūrybinėms grupėms

2021-01-05 Pirmoji sesija. Šiuolaikinės edukacijos erdvinių-funkcinių poreikių modelis ir adaptuojamo pastato galimybės (VGTU). Užsakovo lūkesčiai, iššūkiai ir galimybės (VMS, MRU). Žaliosios mokyklos koncepcija (MRU). Adaptuojamo pastato techninė būklė (VVK). Kūrybinių grupių prisistatymas. Apskrito stalo diskusija.

2021-01-12 Antroji sesija. Kūrybinių grupių pirminių idėjų prisistatymas pagal temas: 1) miesto mokykla; 2) įtrauki mokykla; 3) šiuolaikinė mokykla. Refleksija, diskusija.

2021-01-19 Trečioji sesija. Studijų rengimo eigos pristatymas, vertinimas, diskusija, konsultacijos.

2021-01-26 Kūrybinių darbų pristatymas, diskusija, apibendrinimas.

Ugdymo kompleksą sudarys: progimnazija 1–8 klasės mokiniams (bendrai iki 600 vietų), ikimokyklinio ugdymo įstaiga, vykdanti ir priešmokyklinio ugdymo programą (bendrai iki 130 vaikų). Ugdymas bus vykdomas tradicine pedagogine sistema, tačiau turės „žaliosios mokyklos“ bruožų. Vaikų ugdymas vyks ne tik atnaujintose pastatų vidaus erdvėse, bet bus aktyviai naudojamos ir lauko erdvės. Progimnazija veiks kaip visos dienos mokykla, todėl ypatingai svarbi mokymosi, darbo, ramaus ir aktyvaus poilsio erdvių įvairovė. Mokykloje bus įrengta STEAM laboratorija. Skirtingų pakopų ugdymo erdvės veiks jiems skirtose erdvėse, tačiau dalinsis bendra infrastruktūra (maitinimo, sporto, renginių erdvėmis ir įranga).

Dalis komplekso erdvių ir įrangos bus prieinama mokyklos ir aplinkinės bendruomenės nariams ir ne pamokų metu (sporto, renginių, maitinimo, dirbtuvių, laboratorijų). Svarstomi galimi esamo bendrabučio korpuso pritaikymo scenarijai (pavyzdžiui, dalis ikimokyklinio ugdymo, dalis gyvenamoji atvykstantiems pedagogams).

 

Skaityti toliau

Miestas

2030 m. Vilniuje daugiau nei pusė viešojo transporto bus elektriniai

Avatar

Paskelbta

Rekordiškai atnaujinto sostinės viešojo transporto parko laukia dar didesni pokyčiai – planuojama, kad iki 2030 m. ne mažiau nei 55 proc. visų transporto priemonių sudarys elektra, o dar 45 proc. alternatyviu kuru varomos. Planuojama bene dvigubai plėsti A juostų tinklą, keleiviams pasiūlyti lanksčių atsiskaitymo būdų, kad kelionės viešuoju transportu būtų greitesnės ir patogesnės. Taip pat miestas efektyviai išnaudos turimą troleibusų kontaktinį tinklą ir kitą viešojo transporto sistemos infrastruktūrą.

„Pamename laikus, kai kelionės viešuoju transportu kokybė buvo matuojama, ar autobusas atvažiavo, ar pakeliui nesugedo. Per keletą metų Vilniuje rekordiškai atnaujinome viešojo transporto parką, bet ir vilniečių lūkesčiai susisiekimui mieste tampa dar reiklesni: patogus, modernus, greitas – gerai, bet draugiškesnis aplinkai, elektra varomas, pritaikytas neįgaliesiems, šiuolaikiškas – dar geriau. Viešojo transporto strategija dešimtmečiui siekiame greičio, patogumo, ekologijos – atnaujintame parke daugiau nei pusė transporto priemonėmių bus varomos elektra, visi eisme dalyvaujantys autobusai bus nauji ir jų amžiaus vidurkis bus penkeri metai“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Skaičiuojama, kad miestiečiams viešojo transporto atnaujinimas per metus kainuos kiek daugiau nei pusė miliono eurų. Per artimiausią dešimtmetį autobusų ir troleibusų pirkimui  iš viso būtų skiriama 245,26 mln. eurų, įskaitant ir privačias investicijas. Planuojama pirkti elektrinius, dujinius autobusus ir troleibusus, kurių dalį sudarytų autonominiai. Naujai infrastruktūrai ar jos atnaujinimui – A juostų tiesimui, stotelių ir vaizdo švieslenčių jose įrengimui, kontaktinio tinklo atnaujinimui, elektros pakrovimo stotelių ir dujų užpildymo kolonėlėms – bei naujai elektroninio bilieto sistemai reikėtų skirti 52,37 mln. eurų.

Atnaujinimo pagrindas – paslaugų kokybė, ekologija ir finansinis tvarumas

Viešojo transporto atnaujinimo planas paruoštas remiantis šį rudenį atlikta galimybių studija. Jos tikslas buvo pateikti konkrečius sprendimus, kada ir kokias transporto priemones miestas turi įsigyti ir kaip atnaujinti infrastruktūrą. Atsižvelgta į ES ir nacionalinius taršos mažinimo reikalavimus, Vilniaus miesto darnaus judumo planą. Taip pat įtraukta esamos infrastruktūros Vilniuje analizė, įvertintos gerosios kitų šalių praktikos, rinkoje siūlomi technologiniai sprendimai.

Studijos rezultatas pasirenkant transporto priemonių kombinaciją, kai parkas atnaujinamas elektriniais, dujiniais autobusais ir laidiniais bei autonominiais troleibusais, rėmėsi šiais pagrindiniais kriterijais – paslaugos kokybės gerinimo, miesto darnos ir ekologijos, finansinio tvarumo.

Pirma, Vilnius siekia vieningai gerinti visą kelionės viešuoju transportu patirtį ir paslaugų kokybę – viešojo transporto pasiekiamumą, patogų ir saugų laukimą stotelėje, keleivių informavimą, komfortišką ir greitą kelionę autobusu ar troleibusu, bilietų įsigijimą ir kitas paslaugas.

Antra, miestas siekia mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, todėl atnaujindamas parką pirks tik aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus atitinkančias transporto priemones.  Viešasis transportas bus patogiai integruotas su kitais darnaus judumo būdais mieste, taip kuriant švaresnę, patogesnę ir jaukesnę žmogui aplinką.

Siekiant finansiškai optimalaus varianto, sudarytas planas ne tik dėl naujos infrastruktūros įsigijimo, tačiau ir efektyvaus jau esamos išnaudojimo. Vilniuje planuojama atnaujinti kontaktinį troleibusų tinklą, tam bus numatyti konkretūs etapai ir terminai.

„Kelionių viešuoju transportu kokybė Vilniuje ir toliau gerės, siekiame, kad visos iki vienos transporto priemonės būtų pritaikytos specialių judumo poreikių turintiems. Esame išsikėlę tikslą, jog per artimiausią dešimtmetį modalinis kelionių pasiskirstymas mieste būtų toks – po trečdalį sudarytų judėjimas viešuoju transportu, automobiliu, pėsčiomis, dar apie 8 proc. dviračiais, o likę – kitaip. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje 36 kilometrai A juostų, o iki 2030 m. jų jau bus apie 60 kilometrų. Priimdami sprendimus, jog judėjimas po miestą būtų kuo patogesnis viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis ir kitaip, Vilnius juda link šios proporcijos“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Viešojo transporto parko atnaujinimo planas pradėtas pristatyti Vilniaus miesto savivaldybės komitetuose, o gruodžio 9 d. bus pateiktas svarstymui Taryboje. Numatytą viešojo transporto atnaujinimo scenarijų patvirtinus Tarybos nariams, etapais iki 2030 m. bus organizuojami konkretūs konkursai vežėjo parinkimui, transporto priemonių ir kitiems pirkimams.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt