Connect with us

Miestas

Vilniuje pirmą kartą surengtos plaukimo varžybos su laiko fiksavimo sistema

Avatar

Paskelbta

Vilniaus Fabijoniškių baseine įvykusios Vilniaus miesto sporto centro (VMSC) suaugusių ir jaunių žiemos plaukimo pirmenybės buvo neeilinės. Pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įdiegta laiko fiksavimo sistema, suteikusi didžiulį kokybinį šuolį varžybų pravedimui.

„Vilnius, kaip miestas, niekada neturėjo tokios elektronikos. Baseine, turinčiame laiko fiksavimo sistemą, galima organizuoti įvairias tarptautines varžybas – tiek plaukimo, tiek vandensvydžio. Teisėjų darbas taip pat palengvėjo, nes nebereikia rankiniu būdu fiksuoti laiko. Viską padaro sistema. Žinoma, kad sportininkai ir treneriai tuo labai patenkinti“, – sakė baseiną administruojančios viešosios įstaigos „Sveikas miestas“ veiklos plėtros vadovas Vytautas Janušaitis.

Ši laiko matavimo sistema buvo įsigyta gavus finansavimą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sporto rėmimo fondo.

vilnius.lt nuotr.

Vilniaus sportininkai ne tik išbandė naująją sistemą, bet ir varžėsi dėl apdovanojimų. Net 34 plaukikai iškovojo daugiau nei po vieną medalį, o labiausiai išsiskyrė Kirilas Stepanovas. Jelenos Varsockienės auklėtinis per dvi dienas pelnė net aštuonis medalius – keturis aukso, po du sidabro bei bronzos.

Keturis medalius ir visus auksinius iškovojo Evita Boboriko. Dar trys plaukikai iškovojo po tris aukso ir vieną sidabro apdovanojimus. Tokiais rezultatais pasigirti gali Gabrielė Burokaitė, Gustė Šimkutė ir Matas Jasiūnas.

Tris aukso medalius šiose varžybose iškovojo Povilas Strazdas. Jis pasiekė geriausius rezultatus pagal pasaulio reitingą. Geriausias rezultatas – 54,02 sek. (705 tšk.) užfiksuotas plaukiant 100 m peteliške.

Varžybose Vilniaus Fabijoniškių baseine dalyvavo 160 plaukikų.

Miestas

Vilniaus „Grinda“ lietaus nuotekoms tvarkyti pasitelkė tvarios vandentvarkos principus

Avatar

Paskelbta

 

Baigusi judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ imasi dar didesnio projekto. 500 ha teritorijoje, apimančioje sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos principus.

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. Urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir 2 x 1,8 m Geležinio Vilko gatvės magistraliniu kolektoriumi nevalytos nuteka į Neries upę. Augant kietųjų dangų plotui, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 kub. m/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta šiuo metu projektuojama Šiaurinė gatvė, tad tampa akivaizdu, kad kolektoriaus pajėgumų jau netrukus nepakaks.

Pasirinko pažangią alternatyvą

Šią problemą galima išspręsti keliais būdais, kiekvienas jų turi savo privalumų. Pavyzdžiui, galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją. Tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus: didelio pajėgumo infrastruktūros įrengimo kaštai aukšti, o pilna apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu. Alternatyva – lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.

„Grinda“ pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį. Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Vizualizacija

Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinius vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis (vietos ekosistemos stabilumo rodiklis), teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti.

Tvarios vandentvarkos privalumai

  • Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinio vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis.
  • Urbanizuotos miesto teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo.
  • Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos tampa rekreacijai pritaikyta erdve.

Vamzdynai tiesiami ir požeminiu būdu

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m3/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo ir Miglos g. Toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus, beveik trečdaliu sumažindamas Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas. Iš kaupyklos tvenkinio vanduo nedideliu debitu nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių – taip įgyvendinant Šeškinės–Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją elegantiškai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai.

Statybos darbai apims:

  • Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g
  • Apie 3 kub. m/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą.
  • Apie 20.000 kub. m talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą.
  • Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
  • Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3.162 m.

Šeškinės–Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos (BIM) priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. Eur.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo g., tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Atitinka šiuolaikiškus reikalavimus

„Džiaugiamės „Grinda“, kurie mato platesnį vaizdą įrengiant naujas miestui gyvybiškai svarbias komunikacijas. Tokiu būdu atsiranda ne tik vandens nuotekų tinklai, pritaikyti prie dabartinio miesto poreikių ir leidžiantys geriau išgyventi vasaros liūtis, bet ir ežeriukas, viešoji erdvė, skirta pasivaikščiojimui ir rekreacijai“, – teigia Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20.000 m3 vandens. Smarkios liūties ir didžiausio debito (9 m3/s) atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. 1 m3/s debitu. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Pažangiausių pasaulio miestų patirtis

Tvenkinio prieigos ilgą laiką nebuvo tvarkomos, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai. Bus suremontuotas esamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas nuo Ozo iki Miglos g., į naują vietą bus perkelta ir atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Saugumui užtikrinti numatoma tvenkinį aptverti, įrengti specialią apžvalgos aikštelę.

Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, supratus, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius: Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.

Nors kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika, pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio, J. Ralio, K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.

Kitas pavyzdys – būsimasis Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko–Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti sukurdama jaukią ir funkcionalią erdvę.

Kvietimas dalyvauti konkurse

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia naują tarptautinį konkursą: ieškomas aukštos kompetencijos rangovas, su kuriuo suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Rangovai, ketinantys dalyvauti konkurse, kviečiami sekti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).

„Projekto kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma jau projekto inicijavimo etape, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę, t. y. projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako „Grindos“ direktorius.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

 

Skaityti toliau

Miestas

„SALVE, VILNIUS, kitaip“

Avatar

Paskelbta

 

Tapytojai bei skulptoriai dalyvauja tęstinėje parodoje, šįkart kiek pakeistu pavadinimu – „SALVE, VILNIUS, kitaip“. Parodos idėją įkvėpė neįprasta šių dienų situacija pasaulyje ir Lietuvoje, kai esame priversti žvelgti į pasaulį ir kurti, klusniai užsidarę savuose „burbuluose“: namuose, studijose. Tad šįkart parodos dalyviams keliama sąlyga – pateikti apvalių, aptakių formų kūrinius – įgyja naują, kone simbolinę prasmę.

Tęstinė paroda „Salve, Vilnius“ yra skirta Vilniaus miesto įkūrimo 700-ajam jubiliejui, skaičiuojant nuo 1323 metų sausio 25 dienos, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas lotynų kalba parašė laiškus į Europos valstybes, kviesdamas pirklius ir amatininkus atvykti į Vilnių. Šis kreipimasis laikomas pirmuoju sostinės vardo paminėjimu ir įkūrimo data.

Parodos pavadinimą įkvėpė Vilniaus mieste ant kai kurių senųjų gyvenamųjų pastatų įėjimo slenksčių dar išlikęs lotyniškas užrašas „SALVE“ (iš lot. k. „Sveiki“). Tai pagarbus kreipinys į namo šeimininką – gyventoją ar atėjusį svečią. Šie keliaspalviai smulkinto marmuro užrašai, atsiradę XX amžiaus pradžioje, Vilniaus architekto Adamo Antono Filipowicziaus-Dubowiko inicijuotas įženklinimas.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar tęstinės parodos „Salve, Vilnius“ autoriams iškelta kiek neįprasta sąlyga: paveikslai turi būti ne stačiakampiai, o apvalių formų: tondas, ovalas, elipsinė sfera arba arkinis. Svarbu, kad bent viena paveikslo kraštinė būtų lenkta. Skulptūra atitinkamai – aptakių formų. Šis iš renesanso laikų kilęs apvalių formų dekoratyvumas pasirinktas neatsitiktinai. Tai užuomina į vingiuotas senamiesčio gatveles, į apvalias Vilniaus senosios architektūros detales. Grakštūs gotikiniai, barokiniai bažnyčių skliautai, kupolai, bokštai; klasicistiniai, ampyro stiliaus didikų rūmai, dvarai, namai su arkiniais langais ir šiuolaikinės architektūros pastatai kartais darniai jungiasi (o kartais ir nesijungia) į harmoningą miesto panoramą. O sostinei būdingas daugiatautiškumas ir skirtingų kultūrų sambūvis formuoja ne tik unikalų miesto veidą, bet ir jo kismą, virsmą istorijos vingiuose. Maža to, gyvenantieji svetur taip pat jaučia Vilniui gilius sentimentus. Taigi nenuostabu, kad senasis Vilnius įvairiais metų laikais ne vienai kūrėjų kartai buvo, yra ir išliks įkvėpimo šaltinis.

Jau yra įvykusios trys šio ciklo parodos, o 2021 m. sausio mėn. ketvirtoji ciklo paroda kviečia ne tik pažvelgti į sostinės istoriją, tačiau ir pasižiūrėti į šių dienų ištuštėjusį Vilnių, atskleisti, kaip jį regi menininkai, stebėdami pro savo dirbtuvių, namų langus, klaidžiodami akimis po nurimusį miestą iš po apsauginių kaukių…

„Keistas laikotarpis keičia miesto ir jo gyventojų veidus. Ištuštėjęs Vilnius dar labiau atverė senamiesčio vinguriuojančių gatvių plastišką grožį, įkūnydamas ilgus šimtmečius čia vyravusią architektūros tradiciją bei miesto dvasią. Ribojama vieša veikla, gyvename lyg burbule, klusniai užsidarę savo aplinkoje: namuose, dirbtuvėje, sodyboje. Užsisklendus kasdienybėje,  ieškoma prasmingos saviraiškos, nors nuo seno menas kuriamas saviizoliacijoje. Apsibrėžus magišką kreidos ratą aplink save, kūrybiškai atsigręžiama į Vilnių. Indetifikuojama vilnietiška tapatybė, įsivaizduojami ir naujai atrandami asmeniški  ryšiai su miestu. Pradėdami kitaip atrasti miestą žvelgiant per langą ar individualiai išgyvendami savyje psichologinę pandeminę būseną, kantriai pasineriame į apskritos formos idėjos paieškas. Ką miestas kiekvienam iš mūsų šiuo metu reiškia? Kokią kūrybinę patirtį išgyvename, būdami paveikti visuotinės negandos? Užsimaskavę veidus kaukėmis, tampame miesto maskaradinio vyksmo fatalistais. Kaip, koks Vilnius mums atrodo dabar?“ – susimąstyti ir pažvelgti į sostinę kitaip kviečia parodos kuratorius Ričardas Zdanavičius.

 

Skaityti toliau

Miestas

Priėmimas į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas

Avatar

Paskelbta

Informuojame, kad prašymus dėl Priėmimo į Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklas bus galima pateikti nuo 2021 m. kovo 1 d. iki gegužės 31 d.

Šiuo metu vyksta e. sistemos testavimas. Artimiausiu metu bus paskelbtas atnaujintas Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas bei ugdymo įstaigų aptarnavimo teritorijų žemėlapiai.

Daugiau informacijos apie mokyklų aptarnavimo teritorijas, priėmimo tvarką 2021/2022 mokslo metams bus pateikta š. m. vasario mėnesį interneto svetainėje https://svietimas.vilnius.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt