Mokslas
Mokytojų stygius auga: kas ugdys šalies moksleivius?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus.
Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

vdu.lt nuotr.
Mokyklos be mokytojų
Ekspertai prognozuoja, kad jei artimiausiu metu švietimo valdymo sistemoje neįvyks pokyčių, sektorius susidurs su sunkiai sprendžiamais iššūkiais. Mokslininkų atlikta mokyklų direktorių apklausa atskleidė, jog privalomų dalykų mokytojų trūksta bemaž kas ketvirtoje šalies mokykloje, o beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso 2019 m. rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61. Jų labiausiai stinga Šalčininkuose, Skuode, Klaipėdos mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šiaulių rajone, Šilalėje, Jurbarke ir Šakiuose.

vdu.lt nuotr.
Per artimiausius 3-5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2000 pedagogų.

vdu.lt nuotr.
Tyrimas taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jaučiamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.

vdu.lt nuotr.

vdu.lt nuotr.
Mokytojų apklausa parodė, jog nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais buvo skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra vis dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius, koks jis turėtų būti – šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 eurų atlygį, tuo tarpu jų pačių nuomone teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 procentų šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis.
Tyrėjai taip pat atskleidė, jog etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo tarpu po įvedimo – vos 31 proc. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.
Didesnė dalis apklaustų direktorių nepritarė pedagogų rengimo modeliui, kuomet pradinio ugdymo mokytojai rengiami kolegijoje ir universitetinio išsilavinimo neįgyja – tam „Visiškai nepritarė“ 39,5 proc., o „Lyg ir nepritarė“ – 17,9 proc. apklaustųjų.
Nors viena svarbiausių idėjų Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ įžiebė viltį, kad pagaliau didelis dėmesys bus skiriamas aukščiausio lygio pedagogų profesionalų rengimui, šiuo metu valstybės strategija dėl ugdytojų prestižo kėlimo vis dar yra miglota. Reikia bendros aukštojo mokslo plėtros strategijos, kuri būtų suderinta su bendrojo ugdymo programa. Kol kas šie tyrimo duomenys verčia susimąstyti apie valstybės galimybes tapti intelektualiai, kultūriškai ir ekonomiškai stipria Europos valstybe.
Kartų kaita mokyklose neužtikrinama
Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50-59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais. Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.
Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis. Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, kurioje amžiaus vidurkis siekia 30,7 metus, viešoji įstaiga „Vilniaus tarptautinė mokykla“, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“, kur vidurkis yra 38,5 metai.
Tyrėjai taip pat palygino mokytojų amžių Lietuvoje ir kitose šalyse. EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje net 51,5 proc. jų buvo 50 metų amžiaus ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis – pavyzdžiui, JAV, D. Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.
VDU mokslininkai parengė ir šalies savivaldybių reitingą, sudarytą pagal mokytojų poreikio indeksą, remiantis direktorių apklausoje dalyvavusių mokyklų duomenimis. Skalėje, kur 1 reiškia didžiausią, o -1 – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse. Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas išreikštas ir kitose šalies vietovėse.
Mokslininkai savo analizėje taip pat rėmėsi Švietimo valdymo informacinės sistemos, Statistikos departamento, MOSTA ir EBPO duomenimis.
Siūlomi sprendimai
Atsižvelgiant į tyrimo duomenis ir siekiant motyvuotus stojančiuosius paskatinti rinktis mokytojo profesiją, ekspertai siūlo nuo kitų metų skirti 300 Eur skatinamąją stipendiją tiems, kurie pasirinks dalyko pedagogiką – šios studijos organizuojamos Kaune ir Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje, kuri yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje.
Būtina nedelsiant keisti mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jų atestavimo nuostatus. Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas per akredituotas universitetines programas ir modulius, apskaitomus kreditais, kurių kaupimas atvestų prie formalių kompetencijų įvertinimo, t.y. iki magistro laipsnio. Tai turi tapti pedagogų atestavimo ir profesinio augimo pagrindu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokyklos pageidauja mokytojų su stipriai išreikštomis nekognityvinėmis asmenybės savybėmis. Tai – emocinis intelektas, empatija, aktyvumas ir iniciatyvumas, pilietiškumas, vertybės, atsakomybė, gebėjimas dirbti su Z ir alfa kartų vaikais ir jų tėvais, atvirumas kaitai ir t. t. Be to, apklausa parodė, kad mokytojų numatomas vidutinis krūvis yra 0,7-0,8 etato. Todėl vienas iš geriausių būdų atliepti dviejų dalykų mokytojų poreikį ir būsimiems pedagogams suteikti reikiamas kompetencijas yra lygiagretusis mokytojų rengimo modelis. Jis ugdytojams užtikrina ir visapusį išsilavinimą.
Prasta ugdymo mokslų – ypač mokytojų rengimo ir didaktikos srityse – būklė ir didelis atsilikimas nuo ES šalių verčia nedelsiant pradėti nacionalinę ugdymo mokslų ir tyrimų programą, kuri skatintų konkurso tvarka pradėti reikalingiausius mokslinius tyrimus, sudarytų galimybę doktorantams išvykti studijuoti į Europos ir kitų šalių pedagogų rengimo centrus, atvertų realias galimybes kviesti užsienio šalių mokslininkus ir dėstytojus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Šiuo metu vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas turi Edukologijos tyrimų institutą, kuriame aktyviai vystomi tarptautiniai moksliniai tyrimai, tačiau reikėtų didesnio mokslo politikos formuotojų dėmesio.
vdu.lt informacija
Miestas
VU Saulėtekyje baigia formuoti didžiausią Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolį

Mokslas
Pamatykite, kaip moderniai atnaujintas Vilniaus licėjus

Užbaigta Vilniaus licėjaus rekonstrukcija – nuo šiandien į moderniai atnaujintas klases jau sugrįžo mokiniai. Pastatas rekonstruotas iš esmės – nuo stogo – iki kondicionierių klasėse ir terasos lauke. Licėjus sostinėje veikia nuo 1990-ųjų, ir iki šiol jis nebuvo nė karto remontuotas.
„Įveikėme didelius iššūkius rekonstruodami Licėjų. Pagaliau itin gabūs jaunieji vilniečiai galės siekti įspūdingų rezultatų bei garsinti tiek Vilniaus, tiek Lietuvos vardą šiuolaikiškam ugdymui pritaikytose patalpose. Ištisus dešimtmečius neremontuota mokykla visiškai atgimė tiek iš vidaus, tiek ir išorės“, – sakė sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
[youtube v=”zyPy7Y6uals”]
Visoje mokykloje pakeista grindų danga, durys, sumontuotos pakabinamos lubos, įrengti šviestuvai, perdažytos sienos, performuotos laiptų pakopos, pakeisti turėklai, pakeista elektros instaliacija, vamzdynai, radiatoriai, įrengtas liftas, performuotos durų angos, dėl saugumo įrengta įeigos kontrolė. Nuo šiol pastatas pritaikytas žmonėms su negalia. Suprojektuotas specialus keltuvas saugiai ir patogiai patekti į sporto salę, įrengtas specialus langas stebėti kas vyksta salėje.
„Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio išvakarėse Vilniaus licėjus pradėjo ugdymo procesą iš esmės atnaujintose patalpose. Šis licėjaus bendruomenei įsimintinas įvykis sutampa ir su licėjaus 30-mečio jubiliejumi. Esame tikrai laimingi, kad vasarą, pradėtas renovacijos procesas, baigėsi ypač sėkmingai ir galėsime šiuos mokslo metus užbaigti kokybiškai atnaujintame licėjuje. Taip pat smagu, kad Vilniaus miestas pasipuošė išskirtinai sutvarkyta mokykla. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už nuoširdų rūpestį, mokinių tėveliams už palaikymą, mokytojų kolektyvui ir mokiniams už supratimą bei susitelkimą. Tik bendromis pastangomis buvo galima pasiekti tokį puikų rezultatą, kuriuo visi kartu galime didžiuotis“, – kalbėjo Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Mokykloje dirbti ir mokytis bus jaukiau ir šilčiau: atlikti fasado, cokolio, stogo šiltinimo darbai, pakeisti visi langai. Visose klasėse sumontuoti kondicionieriai, įrengtas mechaninis vėdinimas, projektoriai, mokytojai juos galės valdyti iš savo darbo vietos, padidintas rozečių skaičius, taip pat suremontuotos tualetų patalpos. Fizikos ir chemijos kabinetai buvo sutvarkyti pagal mokyklos pageidavimą, bus pritaikyti laboratoriniams bandymams, interaktyviosioms lentoms.
Atnaujinta ir sporto erdvė: suremontuota salė, pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas. Suremontuota ir aktų salė: pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas, naujai įrengta scena. Visiškai atnaujinta ir Licėjaus virtuvė.
Sutvarkyta ir įstaigos aplinka lauke – pakeistas ir suformuotas naujas šaligatvis, vidiniame kieme įrengta terasa, performuota veja, įrengta nuovaža neįgaliesiems, naujai įrengti suoliukai, atsiras ir dviračių stovai, apšvietimas.
Su būtinais papildomais darbais sostinės savivaldybei ši rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 5 mln. eurų.
vilnius.lt informacija
Mokslas
Nepriklausomybės minėjimas kitaip: Vilniaus restoranuose atsiskleis laisvės skonis

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Vilniaus restoranai švęs skaniai: svečiams pasiūlys specialius patiekalus, kurie jiems atspindi laisvę. Penkiolika patiekalų, unikalus kokteilis ir net specialus meniu sostinės restoranuose lankytojų lauks nuo dabar iki liepos 6 d.
„Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejus sostinėje bus iškili šventė visiems: ir vilniečiams, ir miesto svečiams. Per tris pastaruosius dešimtmečius Vilnius tapo virtuvių įvairove, vakarietiškais kulinariniais standartais ir profesionalių šefų gausa pasigirti galinčiu miestu. Tad jų sukurti laisvės skonį pajusti leisiantys lietuviški patiekalai padės visiems įsijausti į šventinę nuotaiką“, – teigė Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Vilniečius ir miesto svečius su išskirtiniais desertais pasitikti valstybės nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio kvies restoranai „Amandus“, „Meat“, „Sugamour“ ir „Europa Classic“, specialų kokteilį minėjimui siūlys „Skybar“, o restoranas „Riverside“ sukūrė atskirą trijų patiekalų meniu. Akcijoje taip pat dalyvauja „Ertlio namas“, „Žuvinė“, „Grey“, „12 istorijų“, „Šekspyras“, „Paupio 12“, „Gastronomika“, „Balzac“ ir „Rise“. Restoranas „Time“ savo patiekale naudos tradicinį kepimą ant anglių, o ėriukų šonkaulių laužas, kurio paragauti bus galima „Mykolo 4” buvo įkvėptas nepriklausomybės laužų vaizdinių.

vilnius.lt nuotr.
„Lietuviška virtuvė nėra molekulinė. Tai yra senų tradicijų prikėlimas į šiuolaikinę virtuvę, iš praeities išlikusios receptūros pritaikymas restoranui. Šiam minėjimui mūsų ruošiamas patiekalas bus kaip tik toks. Tai bus žvejo žmonos patiekalo receptas, paruoštas iš ekologiškų daržovių, pagautos, o ne specialiai augintos žuvies ir su naujovių prieskoniu“, – sakė restorano „Žuvinė“ vadovas Vitalijus Dobromilskis.
Visi „Go Vilnius“ kvietimą priėmę šefai ieškojo savitų būdų atskleisti lietuviškumą ir turtingą mūsų šalies istoriją. Valgiaraščiuose specialiai išskirti patiekalai vienur atspindės šalies trispalvę, kitur apie lietuvybę pasakos mūsų kraštams būdingais skoniais ir kvapais, dėmesį trauks netikėtu pateikimu ir estetika.
„Mūsų restorano koncepcija – pateikti istorinę Lietuvos virtuvę moderniu kampu. Šis renginys yra galimybė parodyti savo tradicijas ir nustebinti. Išgirdus renginio temą labai greitai gimė ir patiekalo mintis. Tai bus senas receptas, kurį, kaip pridera, prikelsime šiuolaikiška šventine forma“, – tikino restorano „Ertlio namas“ įkūrėjas ir virtuvės šefas Tomas Rimydis.

Šefas Tomas Rimydis. vilnius.lt nuotr.
Išskirtinių patiekalų paragauti bus galima keturis mėnesius. Paskutinė akcijos diena taip pat simboliškai bus nacionalinė šventė – liepos 6-oji, Karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Valstybės diena.
„Lietuviška virtuvė per pastaruosius laisvės dešimtmečius pasikeitė itin ženkliai. Išaugo nauja kulinarų karta, kuri mokėsi ir sėmėsi patirties Lietuvai vėl sugrįžus į nepriklausomų valstybių gretas. Tradicinis lietuviškas maistas atgimė naujomis spalvomis, o Vilnius tapo svarbiu tašku maisto mylėtojų žemėlapiuose. Aukštas kokybės standartas ir šviežia vietinė produkcija leidžia sostinės šefams nuolat stebinti naujais autoriniais darbais. Šių meistrų ir restoranų dėka, istorinis Lietuvos maisto palikimas toliau gyvuoja moderniomis formomis ir atranda vietą XXI-jame amžiuje“, – teigė I. Romanovskienė.
Daugiau informacijos apie akciją – Vilniaus turizmo informacijos svetainėje.
Ši idėja – jau ne pirmas „Go Vilnius“ žingsnis garsinant miesto siūlomas kulinarines patirtis. Pernai dešimt sostinės restoranų prisijungė prie itin daug dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje sulaukusios agentūros idėjos pakviesti kartu Vilniuje pavakarieniauti du pasaulinio garso futbolininkus – C. Ronaldo ir L. Messi. Įspūdingus žvaigždžių portretus iš lietuviškai virtuvei būdingų produktų tuomet kūrė menininkė Jolita Vaitkutė. Be to, sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra nuolat rengia ir atnaujina turistams skirtus gidus ir leidinius apie Vilniaus siūlomas kulinarines patirtis – geriausius restoranus, tradicinius lietuviškus patiekalus ir kt.
vilnius.lt informacija
-
Rajonasprieš 2 sav.
Įdomioji Civilinės metrikacijos skyriaus statistika. Kiek įregistruota naujųjų piliečių, populiariausi vardai ir santuokos karantino laikotarpiu
-
Rajonasprieš 2 sav.
Dėl planuojamo paslaugų ir administracinės paskirties pastatų Užubalių k. statybos projektinių pasiūlymų viešo aptarimo
-
Naujienosprieš 2 sav.
Išskirtinis ir pirmasis 2021-ųjų organų donoras – jau persirgęs COVID-19
-
Naujienosprieš 2 sav.
Kaune sulaikyti 8 asmenys, ir platinę, ir pirkę narkotines medžiagas
-
Naujienosprieš 2 sav.
NVSC informuoja apie sausio 6 dienos COVID-19 protrūkius
-
Naujienosprieš 2 d.
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins 46 km ilgio kelią saugomoms žuvims
-
Naujienosprieš 2 sav.
Lietuva vėluoja įgyvendinti nuotekų, buveinių ir atliekų direktyvas
-
Rajonasprieš 2 sav.
Svarbiausia informacija, kurią reikia žinoti gyventojams įvykus branduolinei avarijai