Connect with us

Naujienos

Galimybė suteikti antrą kvėpavimą tradicijoms – kiekvienam iš mūsų

Avatar

Paskelbta

„Tradicinės lietuviškos šventės padeda apčiuopti laiką ir jį įprasmina, todėl nevalia jų pamiršti“, – įsitikinęs etnologas prof. Libertas Klimka. Visgi jis pastebi, kad šiandien nemaža dalis lietuviškų papročių ir tradicijų jau atgulė užmarštin, o jas keičia iš Vakarų pasaulio perimtos mados.

Kad primirštas tautinis paveldas atgytų įgavęs antrą kvėpavimą, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiemet kviečia bendruomenes atsigręžti būtent į tradicijų ir papročių puoselėjimą. Jau šeštus metus vykstančio projekto „Mes – bendruomenė“ metu tautiečiams suteikiama galimybė pretenduoti į finansinę paramą ir realizuoti savo idėjas. Kaip teigia įmonės vadovė Kristina Meidė, šiemet bendruomenėms bus išdalintas rekordinio dydžio piniginis fondas.

 

Tautinių švenčių svarba

 

Pasakodamas apie tradicijas ir papročius žinomas etnologas L. Klimka teigia, kad šiandien lietuvių gyvenime vis dar svarbią vietą užima Kūčios, namo tautiečius sutraukiančios iš viso pasaulio. Tuo metu likusios ir dažniausiai su senovės protėvių gyvensena sietinos šventės praradusios savo svarbą.

Etnologas Libertas Klimka. maxima.lt nuotr.

„Visos tradicinės kalendorinės šventės yra sudarytos iš dviejų dalių: liaudiškojo pamaldumo apraiškų ir senoviškų papročių. Tokios šventės kaip Joninės, Petrinės ar Jurginės yra krikščioniškos ir tikintiems žmonėms jas puikiai primena bažnyčioje atliekamos apeigos. Deja, bet tautinę dalį, tai, kas yra paveldėta iš praeities kartų, netgi siekiančių pagonybę, mes jau primirštame“, – pasakoja L. Klimka.

Įmonės vadovė K. Meidė priduria, kad tokios tendencijos skatina labiau atkreipti dėmesį į Lietuvos kultūrinį paveldą. Būtent tai ir padiktavo šiųmečio projekto „Mes – bendruomenė“ temą.

„Nenorime likti abejingi lietuviško paveldo nykimui. Todėl nusprendėme atsigręžti į praeitį, pamėginti antram gyvenimui prikelti tai, ką šimtmečius puoselėjo mūsų protėviai. Juk tai yra mūsų tautos identiteto dalis. Be abejo, tai itin svarbu ir augančiai jaunajai kartai, kuriai turime sudaryti visas galimybes susipažinti su tuo, ką puoselėjo mūsų protėviai“, – teigia K. Meidė.

Dėmesys tradicijoms, daiktams ir aplinkai

 

Pagrindinės priežastys, kodėl šiandien lietuviai dalį tradicijų ir papročių yra palikę praeityje, yra susijusios tiek su tautiečių gyvensenos pasikeitimais, tiek su istoriniais išgyvenimais. L. Klimkos teigimu, dabartiniai žmonės yra nutolę nuo žemdirbystės bei kitų ūkio darbų, su kuriais buvo sietinos istorinės šventės. Be to, neigiamos įtakos turėjo ir sovietmetis.

„Sovietmečiu gyvenę lietuviai jau patys tautinių tradicijų nebežinojo, nebent tai kažkiek buvo perduota iš senelių. Dabar tai galima sugrąžinti tik kultūrininkų pastangomis, pavyzdžiui, liaudies dainomis, kurių juk per ausinukus niekas neklauso. Jas galime išgirsti ir priimti į širdį užlipus ant piliakalnio per Jonines“, – įsitikinęs žinomas etnologas, besiviliantis, kad tradicijos ir papročiai išliks lietuvių atmintyje dar ilgai, nes tai yra visuomenės tautiškumo kertinis akmuo.

Į lietuviškų tradicijų ir papročių išsaugojimo svarbą dėmesį atkreipiančios bendrovės vadovė K. Meidė pabrėžia, kad bendruomenės turi puikią galimybę prisidėti prie paveldo išsaugojimo ir tą gali padaryti dalyvaudamos šeštus metus vykstančiame projekte „Mes – bendruomenė“. Šios iniciatyvos metu kviečiama atgaivinti ne tik daiktus bei aplinką, bet ir užmirštas lietuviškas tradicijas.

„Šiemet išgryninome tris kryptis, pagal kurias bendruomenės gali pretenduoti į finansinę paramą. Antrą gyvenimą bendruomenės gali suteikti tradicijoms, daiktams bei aplinkai ir infrastruktūrai. Šios kryptys turėtų padėti bendruomenėms apsispręsti, kokios idėjos realizavimo imtis“, – pasakoja K. Meidė.

„Maximos“ vadovės teigimu, turintys idėjų atgaivinti įvairius renginius, pavyzdžiui, žmonių susibūrimus, tautinių dainų koncertus ar amatų būrelius, turėtų orientuotis į tradicijų kryptį. Tiems, kurie pasiryžę restauruoti ir naujam gyvenimui prikelti senovinius daiktus bei įvairius padargus, pavyzdžiui, audimo stakles ar baldus, skirta daiktų kryptis. Galiausiai, norintys prisidėti prie aplinkos atnaujinimo, įkurti ar restauruoti įvairias erdves, gal net atstatyti senovinius pastatus, turėtų rinktis aplinkos ir infrastruktūros kryptį.

Projekto vaisiais galės džiaugtis visi

Nuo vasario 20-osios šalies bendruomenės gali teikti paraiškas ir savo projektų finansavimui laimėti iki 10 tūkst. eurų, o visą fondą sudaro rekordinė 90 tūkst. eurų suma.

„Lygiai mėnesį nuo projekto pradžios lauksime paraiškų. Tuomet iš visų paraiškų bus atrinktas sutrumpintas dalyvių sąrašas. Vėliau, po kompetentingos ekspertų komisijos įvertinimų ir balsavimo internete, paaiškės, kurioms idėjoms bus skirtas finansavimas. Konkurso „Mes – bendruomenė“ nugalėtojai bus apdovanoti gegužę“, – pasakoja generalinė direktorė.

Minėtoje programoje gali dalyvauti bendruomenes vienijančios nevyriausybinės ir ne pelno siekiančios organizacijos. Savivaldybės administracija gali teikti tik vieną paraišką su viena organizacija. Kiekviena bendruomenė projekto finansavimui galės gauti iki 10 tūkst. eurų. „Mes – bendruomenė“ programos lėšomis gali būti finansuojama iki 70 proc. visos projekto vertės.

„Tai yra puiki galimybė visiems mums ne tik realizuoti idėjas, bet ir parodyti savo meilę Lietuvai. Ankstesnių metų „Mes – bendruomenė“ projektų dalyviai puikiai įrodė, kokie lietuviai yra patriotiški, kilnūs ir kūrybingi žmonės. Neabejojame, kad šiemet ši graži tradicija bus pratęsta ir projekto vaisiais galės džiaugtis visa Lietuva“, – sako K. Meidė.

 

Naujienos

Paveiktų šalių sąraše lieka Lichtenšteinas ir Šveicarija, galios tie patys atvykimo reikalavimai

Avatar

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.

Skaityti toliau

Naujienos

Į prioritetinį vakcinuojamų asmenų sąrašą įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vidaus reikalų ministerija ir Dingusių žmonių paramos centras tęsia bendradarbiavimą

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt