Connect with us

Miestas

Kaklaraiščių tiltas atsinaujino – sostinės meras kviečia tęsti tradiciją

Avatar

Paskelbta

Karoliniškių gyventojų pamėgtas, virš sostinės vakarinio aplinkkelio besidriekiantis pėsčiųjų tiltas pastaruosius šešerius metus buvo unikaliai puošiamas kaklaraiščiais. Pasak šios idėjos autoriaus Juliaus Žėko, mintis papuošti tiltą kaklaraiščiais tuomet kilo spontaniškai, norint išreikšti laisvės dvasią bei sukurti naują šios miesto erdvės ženklą.

Nors prieš savaitę žymieji tilto atributai, prie kurių buvo spėję priprasti vietos gyventojai ir pro šalį važiuojantys vilniečiai, paslaptingai pradingo, nuo šiandien tiltas vėl atnaujintas ir išpuoštas naujais kaklaraiščiais – savo kaklaraiščius čia užkabino Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su idėjos autoriumi J. Žėku.

[youtube v=”TjyG8BZ_FdQ”]

 

Sostinės meras Remigijus Šimašius kviečia vilniečius tęsti savitą tradiciją ir jau dabar nešti kaklaraiščius ant tilto arba atnešti juos į savivaldybę (pirmą aukštą, netoli įėjimo iš Europos aikštės pusės) – visi jie bus pakabinti ant tilto artimiausiu metu. Kai vieną dieną kaklaraiščių staiga ant tilto neliko, jų iškart pasigedo aplinkui gyvenantys ir tiltą vakariniu aplinkkeliu pravažiuojantys.

„Smagu, kad žmonės turi kaklaraiščių ir savitų idėjų, kaip juos panaudoti pamėgto tilto puošybai. Šiandien, kartu su idėjos iniciatoriumi, iš naujo užrišom kaklaraiščius ir tęsiame tradiciją, o savivaldybėje pastatysime tikrai nemažą dėžę, į kurią vilniečius kviečiame atnešti nebereikalingus kaklaraiščius – tiltas vėl bus pasipuošęs“, – kalbėjo sostinės meras R. Šimašius.

Nuotr. Sauliaus Žiūros.

„Šiandien mes visi kartu sugrąžinome Vilniaus ženklą, kuris kažkam yra tiesiog gražus simbolis, o kitiems – oficialumo, etiketo ženklas. Man kaklaraištį norisi ne užsirišti, o nusirišti. Šis tiltas simboliškai veda mus iš miesto į mišką, o žmogus visada nori pajausti tą laisvės dvasią, todėl oficialumų ženklą norisi nusirišti ir palikti, kad mes būtume paprastesni ir žmogiškesni“, – kalbėjo iniciatyvos autorius ir pirmojo kaklaraiščio ant tilto savininkas J. Žėkas.

Vilniečiai ir patys gali drąsiai užkabinti atsineštus kaklaraiščius ant tilto.

Rekomenduojama juos kabinti šiek tiek aukščiau – taip geriau matysis iš tolo.

vilnius.lt informacija

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Galimi Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymo ir vykdymo nesklandumai

Avatar

Paskelbta

Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų registravimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų paieškos el. paslaugose ir kuriamos reikiamos duomenų mainų sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis.

Projekto metu modernizuotas Gyventojų registras ir sukurta nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (toliau – MGVDIS). MGVDIS apims visas paslaugas, teikiamas dabartiniame Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje (toliau – IVN), Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje. MGVDIS bandomosios eksploatacijos pradžios data numatyta 2021 m. kovo 1 d.

Informuojame, kad dėl MGVDIS bandomosios eksploatacijos paruošiamųjų darbų nuo š. m. vasario 26 d. iki kovo 1 d. galimi Gyventojų registro duomenų teikimo sutrikimai, t. y. Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymas ir vykdymas.

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius – tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų: vienintelis iš Šiaurės Europos regiono

Avatar

Paskelbta

 

Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių viso pasaulio miestų, skelbiama naujajame „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudarytame Ateities pasaulio miestų reitinge. Įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą Lietuvos sostinė užėmė 24-ą vietą pasaulyje ir rikiuojasi greta tokių miestų kaip Singapūras, Londonas, Dubajus, Amsterdamas, Niujorkas ir kiti. Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

Lietuvos sostinės įvertinimas aukščiausioje tarptautinių miestų lygoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. Net pandemijos ir “Brexit” neapibrėžtumo iššūkiuose Vilnius sugebėjo įžvelgti galimybes ir nemažinti apsukų skatindamas verslo plėtrą ir toliau išlaikydamas atviro miesto įvaizdį.

Stiprėjančios tarptautinės pozicijos Vilniui padeda pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, miestui reiškiančio daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau surenkamų mokesčių ir daugiau bei geresnių paslaugų patiems vilniečiams.

,,Mes puikiai visi jaučiame ir matome kaip Vilnius kyla, kaip Vilnių vis labiau mėgsta ir renkasi kūrybingi žmonės. Tai ne atsitiktinumas – dirbame, kad taip būtų. Malonu, kad tai vis labiau pastebi ir įvertina pasaulis. Šis įvertinimas nėra netikėtas, tačiau nuo to nei kiek ne mažiau malonus“,  – pažymi Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus miesto verslo ir turizmo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pastebi, kad apie Vilnių vis plačiau kalbama kaip apie atvirą, svetingą miestą, turintį daug gabių ir darbščių žmonių, ir tai itin padeda pritraukti užsienio verslus ir talentus.

„Vilniuje daugėja tiek tarptautinių įmonių, tiek talentingų specialistų iš užsienio, kurie renkasi šį miestą dėl jo svetingumo, atviros ir kūrybiškos atmosferos. Mūsų užduotis – toliau dirbti, kad užsieniečių patirtis Vilniuje nuo atvykimo iki integracijos būtų sklandi ir gera, o į miestą norėtų atvykti dar daugiau aukšto lygio specialistų ir verslų, sukursiančių ir didelės pridėtinės vertės produktų, ir darbo vietų. Esame tikri, kad Vilnius gali ilgam įsitvirtinti perspektyvių tarptautinio lygio miestų pozicijose“, – teigia I. Romanovskienė.

Vidutinių ir mažų miestų „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius pakilo keturiomis pozicijomis ir yra trečias, aplenkęs tokius miestus kaip Roterdamas, Liuksemburgas, Edinburgas. Ankstesniame analogiškame reitinge, kuris buvo sudarytas 2018–2019 m.,  Lietuvos sostinė šioje kategorijoje buvo užėmusi septintą poziciją. Išlaidų efektyvumo kategorijoje Vilnius pakilo į pirmą vietą iš anksčiau užimtos antros, draugiškumo verslui kategorijoje – į antrą iš šeštos, o žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo kategorijoje – į šeštą iš devintos.

„fDi Intelligence“ ekspertų pasaulinis ateities miestų reitingas sudaromas kas kelerius metus, siekiant atskleisti perspektyviausias vietas pasaulyje investicijoms ir verslo plėtrai. Miestai reitinguojami išanalizavus jų ekonomines, finansines ir verslo stiprybes. Be bendrojo reitingo miestai yra vertinami šešiose kategorijose: ekonomikos potencialo, išlaidų efektyvumo, ryšių, užsienio investicijų strategijos, žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo, draugiškumo verslui.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt