Connect with us

Miestas

Pagalba pokalbiais senjorams: Vilnius bendradarbiaus su „Sidabrine linija“

Avatar

Paskelbta

Naujų bendravimo formų karantino metu teks ieškoti visoms amžiaus grupėms. Vilniaus miesto savivaldybė, suprasdama, kad būtinybė apriboti socialinius ryšius gali ypač skausmingai atsiliepti namuose liekantiems senjorams, spręsti problemai telkiasi tuos, kurie tai geriausiai moka – telefoninius pokalbius siūlančią „Sidabrinę liniją“.

„Viena yra higiena, maistas, raginimas likti namuose, kuo jau rūpinamės. Kita – emocinė žmonių savijauta, kai visi būsime užsidarę tarp keturių sienų. Pirmiausiai norime pasirūpinti viruso pažeidžiamiausia grupe – vyresniais žmonėmis, kuriems kartais trūksta elementaraus pasikalbėjimo. Esu tikras, kad „Sidabrinė linija“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Tuo, kad ši linija galėtų tinkamai veikti, kalbėtis su užsiregistravusiais senjorais galėtų kuo daugiau savanorių, rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė ir privatūs rėmėjai, aukodami šiai platformai tiesiogiai (dažnu atveju – per periodinius mokėjimus) arba per portalą aukok.lt.  Visa ši parama itin laukiama šiandien, kai pastaruosius du mėnesius projekto komanda skaičiuoja rekordiškai išaugusį poreikį: sausį įvyko 1955 pokalbiai ( 42 000 min.), vasarį – 2082 pokalbiai (41 896 min.).

„Senjorui sutikus, pašnekovas parenkamas pagal išsakytus pašnekovo amžiaus, patirties, išsilavinimo, pomėgių ir kitokius kriterijus, – aiškina „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas Marius Čiuželis. – Toliau jau viskas automatizuota, t.y. turime virtualų skambučių centrą, kuris sutartu laiku automatiškai sujungia reguliarių pokalbių pašnekovus – senolį ir savanorį arba senolius (asmens duomenimis su niekuo nesidalijame, todėl bendrauti „Sidabrinėje linijoje“ yra visiškai saugu ir paprasta).“

Linijos darbuotojai ir savanoriai jau ketverius metus darbo dienomis, nuo 8 iki 20 val., atsiliepia į šimtus senjorų skambučių ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Skambina ir vieniši žmonės, ir tie, kurie turi artimųjų, tačiau nori naujų pažinčių. Kartais senjorams reikia patarimų. Kartais – nukreipimo į specializuotą pagalbą teikiančias organizacijas. Pokalbiai neretai užtrunka ir pusvalandį, ir daugiau. Galima numanyti, kad šiuo sudėtingu visiems laiku patarimų ar dėmesio gali prireikti dažniau. Linijos darbuotojai skaičiuoja, kad skambinančiųjų nuolat yra daugiau nei 2000, ir dalis jų naudojasi privilegija turėti nuolatinį pašnekovą – vieną iš 300 savanorių ar kitą senjorą.

„Sidabrinė linija“ laukia ne tik finansinės paramos, bet ir įvairios savanorystės. „Mums labai praverstų bet kokia pagalba skleidžiant žinią apie šią pagalbą – skatinant ir drąsinant senolius skambinti ir registruotis, padėti susisiekti, taip pat pagelbėti pritraukiant lėšas dabar, kai verslas, iš kurio finansavimo mes didžiąja dalimi gyvename, stagnuos. Reikia ir pagalbos kitomis kompetencijomis –   rinkodaros, komunikacijos, teisės“, – sakė M. Čiuželis.

„Pasidalijimas patiriamais išgyvenimais su draugais ar artimaisiais veiksmingiausiai mažina nerimo jausmą, tačiau šiuo metu, paisant rekomendacijų, reikėtų vengti gyvo kontakto su žmonėmis. O tai gali itin paskatinti vienišumo ir dar didesnės atskirties jausmą. Pokalbiai telefonu tampa saugiausia bendravimo priemone, kuri veiksmingai padeda sugrįžti ramybės jausmui. Geras ir nuoširdus pokalbis padeda nesirgti“, – neabejoja Kristina Čiuželienė, „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėja.

Pernai Kristina ir Marius Čiuželiai už dėmesį vienišiems senoliams Vilniaus miesto savivaldybės įvertinti Šv. Kristoforo statulėle.

Informaciją apie paramą „Sidabrinei linijai“ galima rasti čia: https://www.sidabrinelinija.lt/remejams/paramos-budai.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt