Connect with us

Miestas

Mobilūs COVID-19 patikros punktai Vilniuje kol kas nestartuoja, laukiama SAM nurodymų (papildytas)

Avatar

Paskelbta

(BNS). Mobilūs koronaviruso patikros punktai Vilniuje trečiadienį kol kas nepradės veikti, nes laukiama  nurodymų ir leidimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), BNS sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

„Panašu, kad šiandien nebus, nes vakar vėlai vakare Sveikatos apsaugos ministerija atsibudo, kad jiems reikia visokių apmokymų padaryti ir panašiai“, – BNS trečiadienį sakė P. Poderskis.

Vilniaus savivaldybė anksčiau skelbė, kad jau trečiadienį sostinėje pradės veikti pirmi du iš trijų suplanuotų mobilių punktų koronaviruso ėminiams rinkti.

Anot P. Poderskio, savivaldybė yra visiškai pasiruošusi pradėti patikros punktų veiklą.

„Mes buvome išsiaiškinę, kaip dirbti ir susikoordinavom su Registrų centru dėl e-sveikatos sistemos, buvo daug darbų tą procesą paleisti, nes laboratorijos, kurios atlieka tyrimus, nebuvo pajungtos prie sistemos. Suprantu, kad SAM nori pavairuoti. Mes gavom užduotį, ta priėmėm labai rimtai, mes pasiruošę vykdyti. Esame lenktynėse su laiku, kuo greičiau testuosi, tuo geriau suvaldysi“, – sakė P. Poderskis.

Pirmasis mobilus punktas Vilniuje įrengtas „Statyk ir važiuok“ automobilių stovėjimo aikštelėje (Savanorių pr. 124), antras – „Statyk ir važiuok“ automobilių stovėjimo aikštelėje V. Gerulaičio 1 g. priešais verslo centrą „Technopolis“. Esant reikalui bus parengtas ir trečiasis – automobilių stovėjimo aikštelėje prie Valakampių 1-ojo paplūdimio.

Klaipėdos meras: stabdo biurokratinės kliūtys

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad mobiliesiems punktams neduodamas leidimas pradėti darbą dėl biurokratinių kliūčių Vilniuje.

„Ko trūksta, klauskite ne mūsų, o ministerijoje. Kažkas ministerijoje pabudo, kad trūksta kažkokių reglamentavimų ir tvarkų ir negalime atidaryti, tokią informaciją turiu. O kadangi matau, kad ministras labai jautriai reaguoja į bet ką, kas meta plunksnelę ant munduro, tai nesiimu komentuoti. Tiesiog nėra leidimo pradėti punktų veiklai, nors viską pasiruošta padaryti“, – BNS trečiadienį sakė jis.

„Tegul pasižiūri į save, tegul savo namų darbus daro, o ne kitus tikrina“, – kalbėjo uostamiesčio vadovas.

Anot mero, taip pat nėra aišku, kiek ilgai užtektų suteikiamų medikams skiriamų apsaugos priemonių, taip pat priemonių patiems koronaviruso testams atlikti.

„Klausimas, ne ar užtenka, bet kiek ilgai užteks. Viskas priklausys nuo to, kaip intensyviai tai bus naudojama. Šiandieninėmis apkrovomis, sakykime, užteks nuo septynių iki dešimt dienų. Jei apkrovos didės, natūralu, laikas gali mažėti. Dabar visi raportuoja, kad kažkas kažką nupirko ar jau surado. Bet klausimas – kada tas atvyks į Lietuvą. Ne tik terpės, reagentai, bet ir respiratoriai, kurie reikalingi medikams tiesiogiai dirbant“, – pastebi V. Grubliauskas.

Klaipėdoje mobilus punktas įrengtas aikštelėje prie „Švyturio“ arenos (Dubysos g. 10).

Kaunas: esame pasiruošę

Kauno savivaldybės atstovai teigia, jog yra pasiruošę pradėti patikrinimus, tačiau laukia reikiamų priemonių.

„Mes pasiruošę. Kada gauname terpes imti mėginėliams ir apsaugos priemones, tada galime ir pradėti. Tai galime pradėti bet kada“, – BNS sakė Kauno poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Jis teigia, kad šiuo metu laukiama žinių iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kada Kauną galėtų pasiekti reikiamos priemonės.

„Mes turime aprašą ir pagal tą aprašą esame pasiruošę dirbti“, – sakė poliklinikos direktorius.

Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos operacijų centro koordinatorius Paulius Keras sako, kad sprendimą, kada pradėti testavimą, priims ministerija.

„Mes esame pasiruošę ir jokių pretenzijų dėl to, kaip mes esame pasiruošę, neturime, o visas procesas, be abejo, turi jį ministerija galutinai sustyguoti, laukiame sprendimo, kad jau pradedame“, – sakė jis.

Pasak P. Kero, patikros punkto darbo pradžiai reikiamų apsaugos priemonių yra turima, tačiau norint veiklą tęsti, jų reikėtų gauti daugiau.

Kaune punktas įrengtas Kauno kempinge (Jonavos g. 51A).

A. Veryga: šiandien susidėlios

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį teigia, kad ryte bus kalbamasi su visomis savivaldybėmis apie jų pasirengimą dėl mobilių punktų ir tuomet bus sprendžiama dėl leidimų jiems pradėti veikti.

„Jeigu tikrai yra viską susiruošę, jeigu jie turi žmones… Matote, aikštelės juk nepakanka – rasti vietą ir pasistatyti kažkokius stalus – reikia turėti žmones, jie turi būti apmokyti, žinoti, ką ir kaip daryti, reikia turėti pasirūpinus asmens apsaugos priemones tiems žmonėms. Tada mes duodame terpes, tai yra tuos mėgintuvėlius, į kuriuos reikia paimti tyrimą“, – LRT radijui sakė A. Veryga.

„Nežinau, iki kokio lygio Klaipėda yra pasiruošusi, bet šiandien mūsų specialistai su visais miestais, kurie turės tas stoteles, nuo pat ryto bendraus, aiškinsis, kokia yra situacija, susidėlios. Kai tik viskas bus pasiruošta, centras, kuris koordinuoja skambučius 1808, gaus ženklą, kad viename ar kitame mieste galima registruoti tuos pacientus“, – pridūrė ministras.

SAM skelbė, kad šią savaitę mobilius COVID-19 patikros punktus žadama įrengti dešimtyje Lietuvos miestų.

Punktuose ėminius tyrimams galės priduoti asmenys, kuriems pasireiškė bent vienas iš koronavirusui būdingų simptomų – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui. Taip pat – jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos atveju.

Ėminius punktuose galės priduoti tik gavusieji konsultanto siuntimą. Norint priduoti ėminius pirmiausia būtina kreiptis telefonu 1808. Sprendimą dėl siuntimo tirtis pagal pateiktą informaciją priims karštosios linijos konsultantas.

Autoriai: Jūratė Damulytė, Ignas Jačauskas, Austėja Masiokaitė-Liubinienė

BNS nuotr.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Galimi Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymo ir vykdymo nesklandumai

Avatar

Paskelbta

Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų registravimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų paieškos el. paslaugose ir kuriamos reikiamos duomenų mainų sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis.

Projekto metu modernizuotas Gyventojų registras ir sukurta nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (toliau – MGVDIS). MGVDIS apims visas paslaugas, teikiamas dabartiniame Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje (toliau – IVN), Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje. MGVDIS bandomosios eksploatacijos pradžios data numatyta 2021 m. kovo 1 d.

Informuojame, kad dėl MGVDIS bandomosios eksploatacijos paruošiamųjų darbų nuo š. m. vasario 26 d. iki kovo 1 d. galimi Gyventojų registro duomenų teikimo sutrikimai, t. y. Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymas ir vykdymas.

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius – tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų: vienintelis iš Šiaurės Europos regiono

Avatar

Paskelbta

 

Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių viso pasaulio miestų, skelbiama naujajame „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudarytame Ateities pasaulio miestų reitinge. Įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą Lietuvos sostinė užėmė 24-ą vietą pasaulyje ir rikiuojasi greta tokių miestų kaip Singapūras, Londonas, Dubajus, Amsterdamas, Niujorkas ir kiti. Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

Lietuvos sostinės įvertinimas aukščiausioje tarptautinių miestų lygoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. Net pandemijos ir “Brexit” neapibrėžtumo iššūkiuose Vilnius sugebėjo įžvelgti galimybes ir nemažinti apsukų skatindamas verslo plėtrą ir toliau išlaikydamas atviro miesto įvaizdį.

Stiprėjančios tarptautinės pozicijos Vilniui padeda pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, miestui reiškiančio daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau surenkamų mokesčių ir daugiau bei geresnių paslaugų patiems vilniečiams.

,,Mes puikiai visi jaučiame ir matome kaip Vilnius kyla, kaip Vilnių vis labiau mėgsta ir renkasi kūrybingi žmonės. Tai ne atsitiktinumas – dirbame, kad taip būtų. Malonu, kad tai vis labiau pastebi ir įvertina pasaulis. Šis įvertinimas nėra netikėtas, tačiau nuo to nei kiek ne mažiau malonus“,  – pažymi Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus miesto verslo ir turizmo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pastebi, kad apie Vilnių vis plačiau kalbama kaip apie atvirą, svetingą miestą, turintį daug gabių ir darbščių žmonių, ir tai itin padeda pritraukti užsienio verslus ir talentus.

„Vilniuje daugėja tiek tarptautinių įmonių, tiek talentingų specialistų iš užsienio, kurie renkasi šį miestą dėl jo svetingumo, atviros ir kūrybiškos atmosferos. Mūsų užduotis – toliau dirbti, kad užsieniečių patirtis Vilniuje nuo atvykimo iki integracijos būtų sklandi ir gera, o į miestą norėtų atvykti dar daugiau aukšto lygio specialistų ir verslų, sukursiančių ir didelės pridėtinės vertės produktų, ir darbo vietų. Esame tikri, kad Vilnius gali ilgam įsitvirtinti perspektyvių tarptautinio lygio miestų pozicijose“, – teigia I. Romanovskienė.

Vidutinių ir mažų miestų „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius pakilo keturiomis pozicijomis ir yra trečias, aplenkęs tokius miestus kaip Roterdamas, Liuksemburgas, Edinburgas. Ankstesniame analogiškame reitinge, kuris buvo sudarytas 2018–2019 m.,  Lietuvos sostinė šioje kategorijoje buvo užėmusi septintą poziciją. Išlaidų efektyvumo kategorijoje Vilnius pakilo į pirmą vietą iš anksčiau užimtos antros, draugiškumo verslui kategorijoje – į antrą iš šeštos, o žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo kategorijoje – į šeštą iš devintos.

„fDi Intelligence“ ekspertų pasaulinis ateities miestų reitingas sudaromas kas kelerius metus, siekiant atskleisti perspektyviausias vietas pasaulyje investicijoms ir verslo plėtrai. Miestai reitinguojami išanalizavus jų ekonomines, finansines ir verslo stiprybes. Be bendrojo reitingo miestai yra vertinami šešiose kategorijose: ekonomikos potencialo, išlaidų efektyvumo, ryšių, užsienio investicijų strategijos, žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo, draugiškumo verslui.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt