Connect with us

Naujienos

Vytenis Andriukaitis. Į pagalbą A. Verygai: kaip stabdyti viruso plitimą

Avatar

Paskelbta

Pandemijos žemėlapyje vyksta pokyčiai, suprantami epidemiologams, virusologams, infekcionistams, krizių matematinio prognozavimo mokslininkams ir visuomenės sveikatos specialistams. Štai biosaugos griežtos priemonės, sanitarinių epidemiologinių tarnybų koordinuotas darbas, karantinai ir efektyvi visuomenės informavimo komunikacinė strategija jau davė aiškius teigiamus rezultatus Kinijoje.

O štai Europos Sąjungos (ES) regione koordinuotų ir harmoningų veiksmų tarp šalių narių stokojama. Jau vien nekoordinuotas atskirų šalių sprendimas uždaryti savo sienas, komplikuojant vieningos rinkos ir Šengeno erdvės funkcionavimą rodo bendrų veiksmų stoką. O ką jau kalbėti apie lėtą ES bendrųjų pirkimų organizavimą. Ir kaukių, reagentų, apsaugos priemonių ir dezinfekcinių skysčių pirkimo ir tiekimo sunkumus.

Nestebina Italijos pavėluoti veiksmai, laiku nepradėjus reikalauti griežtų biosaugos, higienos ir sanitarijos priemonių laikymosi, delsimas įvesti zoninius ir regioninius karantinus.

Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iš anksto aprašė keturis tikėtinus scenarijus, o taip pat ir rekomenduotinus priemonių ir veiksmų planus, deja, Italija jau yra ketvirtojo scenarijaus, kai užkratas išplito plačiai bendruomenėse, fazėje.

Panašiai įvykiai susiklostė Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir trijose Skandinavijos šalyse. ES/EEB šalyse užsikrėtusių žmonių skaičius pralenkė Kinijos rodiklius.

Pralenkta ir mirusiųjų žmonių skaičiumi. O jei vertinsime asimptominių atvejų skaičių, taip pat ir tuos, kuriems nenustatyta diagnozė, tai bendri realūs ES/EEB skaičiai yra, ko gero, didesni, nei fiksuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro statistika.

Ir Lietuva jau įžengė į trečiojo scenarijaus fazę*. Didelė tikimybė, kad pateksime į situaciją, kai platesnėse Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bendruomenėse bus fiksuojamas išplitimas. Deja, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepateikia aiškaus veiksmų plano.

Ministrui nederėtų daryti vien spaudos konferencijų. Visuomenei jis turėtų tiksliai ir suprantamai išdėstyti Vyriausybės planus, kas dabar bus daroma, kai turime jau ne atvežtinius, o šalies viduje užsikrėtusius asmenis. Virusas jau rado kelius plisti tarp mūsų, mes nesugebėjome izoliuotis.

A. Veryga spaudos konferencijose kalba tarsi būtų tiekimo skyriaus viršininkas, o ne kaip strategas. Jis turi kalbėti apie planus, veiksmus.

Tad ką reikia daryti griežčiau, energingiau ir koordinuočiau dabar, kai jau nustatėme klasterinius atvejus (kai užsikrėtė jau niekur neišvykę mūsų piliečiai)?

  1. Išplėsti atvejų atsekamumo pajėgas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Gerai daroma, kai bandoma nustatyti tikėtinas vietas, kur lankėsi užsikrėtę ar įtariami užsikrėtę asmenys. Tų vietų kuo greitesnė dezinfekcija nepakenktų. Juk jau yra eksperimentiškai įrodyta, kad virusas gali išsilaikyti ant paviršių nuo kelių valandų iki kelių parų. Kinija, Pietų Korėja, Singapūras ir kt. tai taikė.
  2. Iš užsienio sugrįžtančiųjų testavimas ir karantinavimas. Jau oro uosto prieigose reikėtų matuoti temperatūrą atvykusiems, jiems dar neišlipęs iš lėktuvo. Valdyti keleivių srautus oro uostuose, griežtai reikalauti, kad oro uostuose ir kitur, kur yra laukiančių keleivių sankaupa, visi dėvėtų kaukes. Žymiai geriau būtų sugrįžusius iš didelio užkrato intensyvumo šalių piliečius karantinuoti. Arba tam paskirtuose viešbučiuose, arba išnaudoti sanatorijų patalpas. Juk siunčiant saviizoliacijai į namus, infekcijos išplitimo tikimybė didėja. Be to, reikia valdyti sugrįžtančiųjų srautus, kad nesusidarytų spūsčių. Vadyba šiuo atveju vaidina ypač svarbų vaidmenį.
  3. Šiuo metu išplėsti testavimo apimtis (ypač karščiuojančių), kad geriau galima būtų apskaičiuoti galimai kilsiančios užkrato bangos pradžią ir tam mobilizuoti sveikatos apsaugos, o gal ir kariuomenės bei savanorių, rezervą.
  4. Suaktyvinti sveikatos apsaugos darbuotojų apmokymus artėjančio galimo pakilimo atvejui. Aktyviai kaupti darbuotojų apsaugos priemones (FFP2 ar FFP3 respiratoriai, kostiumai, kaukės, pirštinės, dezinfekcinės priemonės).
  5. Intensyvinti medikų patikras, naudojant molekulinės diagnostikos mėginius.
  6. Intensyviai skatinti visus gyventojus laikytis biosaugos ir higienos reikalavimų (rankų plovimas, kaukės ir t. t., socialinės 2 metrų distancijos). Pajuokausiu, nes girdėjau, kad česnakas padeda nuo šio viruso. Jei jo daug valgysime, tai nuo jo kvapo, sklindančio iš burnos, tikrai kiti šalinsis per 2 metrus nuo mūsų. Ir namuose juk dėl tam tikrų dujų tada dažniau patalpas vėdinsime. Taigi, galima jo daug valgyti.
  7. Suintensyvinti komunikacinę strategiją, informuojant žmones SMS (per „Tele 2“ tinklą jau gaunamos, bet per „Bitės“ – kažkodėl ne) apie vietas, kur lankėsi užsikrėtę asmenys. Toliau palaikyti aukštą budrumo lygį.
  8. Virusas jau yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio aplinkoje. Jis ne tik plinta nuo žmogaus žmogui, bet gali patekti kitam asmeniui ir per aplinką. Tad norint apsaugoti bendruomenes, reikia koncentruotis į daugiabučių rajonų apsaugą. Juk ten daugiausia senyvo amžiaus bei mažiau pasiturinčių žmonių. Tad šioje fazėje jau reikia galvoti apie sanitarinius postus tuose mikrorajonuose. Kad būtų galima palaikyti sanitarinius laiptinių ir durų rankenų valymus, preventyviai dezinfekuoti tas vietas, kur tikėtinas didesnis žmonių kontaktas.
  9. Mobilizuoti daugiabučių bendruomenes savitarpio pagalbai nepaliekant be pagalbos vienišų žmonių.
  10. Aktyvi visuomenės informacija apie mokslinius tyrimus naujų vakcinų ar gydymo būdų srityje, apsaugant visuomenę nuo klaidinančių žinių, skleidžiamų per socialinius tinklus. Turi būti tęsiamos ir visos kitos antrojo scenarijaus priemonės, bet labai svarbu komunikacijoje nepervarginti visuomenės informacinių žinių pertekliumi, kuris gali ir neigiamai paveikti dalies žmonių psichinę sveikatą, o kitiems – provokuoti agresyvų elgesį kaimynų atžvilgiu.

Komentaras parengtas 2020 m. kovo 19 d.

The post Vytenis Andriukaitis. Į pagalbą A. Verygai: kaip stabdyti viruso plitimą appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau

Rajonas

Stovykla „Aš noriu – aš galiu – aš tampu“

Avatar

Paskelbta

Rugsėjo mėnesį Nemenčinės Gedimino gimnazijos 6b klasės mokiniai po pamokų smagiai leido laiką dalyvaudami stovykloje „Aš noriu – aš galiu – aš tampu“. Pimiausia, kartu su gimnazijos psichologe Joana Butėnaite mokiniai mokėsi kelti tikslus, aptarė svarbiausius žingsnius, ką ir kaip galėtų padaryti, kad tuos tikslus sėkmingai pasiektų, kalbėjo apie psichologinės sveikatos reikšmę.
Vėliau mokiniai diskutavo apie fizinės sveikatos svarbą ir geras emocijas. O geriausiai tą padaryti pavyko UNO parke, kur aktyvios pramogos suteikė daug teigiamų emocijų, užtikrino puikią nuotaiką ir leido šeštokams pasijusti tikra komanda.  Stovyklos dalyviai ne tik išbandė savo fizines jėgas, bet ir įveikė aukščio baimę.
Dirbdami grupėse mokiniai paruošė pristatymus apie tai, kas jiems yra sveikas gyvenimo būdas, ką jie galėtų pakeisti, kad būtų sveikesni ir pilni energijos, nagrinėjo maisto produktų etiketes. Tai padėjo jiems ne tik pasidalinti savo patarimais, bet ir lavino komunikacinius įgūdžius. Taip pat mokiniai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Rūgštys ir šarmai“, kur sužinojo, kaip derinti maisto produktus, bei atliko eksperimentus ir suprato, kaip reaguoja rūgštinės ir šarminės medžiagos.
Manau, nors ir trumpa, stovykla buvo labai prasminga, nes ji suteikė progą ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir geriau pažinti vienas kitą.
NVŠ programa finansuota vadovaujantis Vaikų vasaros stovyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo veiklų finansavimo tvarkos aprašu.

                                                                                        Stovyklos vadovė Justina Zacharevič

Skaityti toliau

Naujienos

Išmokėta daugiau kaip 300 mln. Eur tiesioginių išmokų avansų

Avatar

Paskelbta

Du šią savaitę paskelbti tyrimai rodo, kad žmonės, turintys kraujo grupę O (I), turi mažesnę riziką susirgti koronavirusu – o taip pat sumažėja tikimybė sunkiai susirgti, jei jau užsikrečiama.

Vienas iš naujų tyrimų parodė, kad COVID-19 pacientai, turintys O (I) ar B (III) kraujo grupes, intensyvios terapijos skyriuje praleido mažiau laiko nei žmonės, turintys A (II) ar AB (IV) kraujo grupes. Pirmiesiems taip pat rečiau reikėjo ventiliavimo ir jie rečiau patyrė inkstų nepakankamumą.

Šios naujos išvados atkartoja panašias išvadas iš ankstesnio tyrimo, kurio metu buvo pastebėtas O kraujo grupės pranašumas.

Abu nauji tyrimai pasirodė moksliniame žurnale „Blood Advances“. Viename buvo aptarti 95 sunkiai sirgę COVID-19 pacientai Vankuverio (Kanada) ligoninėse, nuo vasario iki balandžio.

Mokslininkai nustatė, kad pacientai, turintys O ar B tipo kraują, intensyviosios terapijos skyriuje praleido vidutiniškai 4,5 dienos mažiau nei tie, kurie turėjo A ar AB tipo kraują. Pastaroji grupė intensyvioje priežiūroje praleido vidutiniškai 13,5 dienos. Mokslininkai nustatė, kad tik 61 proc. pacientų, turinčių O ar B kraujo grupę, prireikė plaučių ventiliavimo – palyginus su 84 proc. A ar AB kraujo grupių pacientų.

Tuo tarpu pacientams, turintiems A ar AB kraujo grupes, taip pat dažniau prireikė dializės – procedūros, kuri padeda inkstams iš kraujo filtruoti toksinus.

„Šių dviejų kraujo grupių pacientams dėl COVID-19 gali padidėti organų disfunkcijos ar nepakankamumo rizika – labiau nei žmonėms, turintiems O ar B kraujo grupę“, – daro išvadą tyrimo autoriai.

Birželio mėnesio tyrimas nustatė panašų ryšį: Italijos ir Ispanijos pacientams, turintiems O tipo kraują, sunkios koronavirusinės infekcijos rizika (t.y. poreikis intubuoti ar papildomai teiki deguonį) buvo 50 proc. mažesnė, palyginus su kitų kraujo grupių pacientais.

Mažesnis jautrumas infekcijai

Antrasis iš naujųjų tyrimų parodė, kad žmonėms, turintiems O tipo kraują, gali būti mažesnė rizika užsikrėsti koronavirusu – palyginus su žmonėmis, turinčiais kitų kraujo grupių.

Komanda ištyrė beveik pusę milijono žmonių Nyderlanduose, kuriems buvo atliktas COVID-19 testas nuo vasario pabaigos iki liepos pabaigos. Iš apytiksliai 4600 žmonių, kurių testas buvo teigiamas ir kurie nurodė apie savo kraujo grupę, 38,4 proc. turėjo O grupės kraują.

„O kraujo grupė yra reikšmingai susijusi su sumažėjusiu imlumu virusui“, – rašo autoriai.

Kraujo grupė priklauso nuo baltymų, vadinamų A ir B antigenais, buvimo ar nebuvimo raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje – tai yra genetinis paveldas, ateinantis iš tėvų. Žmonės, turintys O kraują, neturi nė vieno iš šių antigeno. Tai labiausiai paplitusi kraujo grupė: maždaug 48 procentai amerikiečių turi O tipo kraują, teigia Oklahomos kraujo institutas.

Nauji tyrimai apie kraujo grupes ir koronaviruso riziką atitinka ankstesnius šios temos tyrimus. Liepos mėnesį paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonėms, turintiems O grupę, teigiami COVID-19 testo rezultatai būdavo rečiau nei kitų kraujo grupių pacientų. Balandį atliktas tyrimas (nors kol kas jis dar nėra recenzuotas) parodė, kad tarp 1559 koronaviruso pacientų Niujorke O kraujo grupę turėjo mažesnė dalis, nei būtų to galima tikėtis.

O kovo mėnesį atlikus daugiau nei 2100 koronaviruso pacientų tyrimą Kinijos Uhano ir Šendženo miestuose, taip pat buvo nustatyta, kad žmonėms, turintiems O kraujo grupę, yra mažesnė infekcijos rizika.

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad žmonės, turintys O kraujo grupę, buvo mažiau imlūs pirmajam SARS virusui, kurio 80 procentų genetinio kodo sutampa su naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2. 2005 m. Honkonge atliktas tyrimas parodė, kad dauguma SARS užsikrėtusių asmenų turėjo kitas nei O kraujo grupes.

Nepaisant šio vis didėjančio įrodymų skaičiaus, Vankuverio tyrimo bendraautorius Mypinderis Sekhonas sako, kad šis ryšys vis dar menkas.

„Nemanau, kad tai nusveria kitus rizikos veiksnius, pvz., amžių, gretutines ligas ir panašiai“, – sakė jis CNN. – Jei kažkas turi A kraujo grupę, nereikia pradėti panikuoti. O jei turite O kraujo grupę, tai nereiškia, kad galite laisvai eiti į barus ir kitas rizikingas vietas.

Parengta pagal „Business Insider“.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-85149/straipsnis/Daugeja-irodymu-kad-COVID-19-pandemijos-metu-sia-kraujo-grupe-turintys-zmones-gali-tureti-pranasuma?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Rajonas

Jubileusz kościoła pod wezwaniem Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach

Avatar

Paskelbta

„Musicie być mocni mocą miłości, która jest potężniejsza niż śmierć…Musicie być mocni miłością, która cierpliwa jest, łaskawa jest…”Św. Jan Paweł II
W dniu 18 października b.r. w kościele pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach odbyła się uroczysta msza św. z okazji 20-tej rocznicy konsekracji tej świątyni.

Historia kościoła pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach rozpoczęła się w 1993 roku. W tym właśnie roku z inicjatywy ówczesnego proboszcza parafii Szumskiej ks. Dariusza Stańczyka w Kowalczukach wzniesiono i poświęcono krzyż, jako znak wiary i świadectwa, że właśnie w tym miejscu zostanie zbudowana nowa świątynia. Wkrótce po tym udało się uzyskać pozwolenie od ordynariusza diecezji kardynała Audrysa Juozasa Bačkisa. W roku 1994 kardynał poświęcił plac pod budowę kaplicy pw. Miłosierdzia Bożego. Opiekę nad budową kościoła, wraz z kłopotami organizacyjnymi, objął nowy proboszcz parafii ks. Wojciech Górlicki. Konsekracja świątyni pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach odbyła się 15 października 2000 roku. Poświęcenia kościoła dokonał kardynał Audrys Juozas Bačkis. Warto zaznaczyć, że właśnie w Kowalczukach powstał pierwszy na Litwie kościół pw. Miłosierdzia Bożego, wyprzedzając nawet Wilno. Z tego faktu mieszkańcy gminy są niezwykle dumni. Obok kościoła wznosi się pomnik św. Jana Pawła II, który został ustawiony w 2007 roku ze składek parafian i zbiórek pieniężnych harcerzy i jest pierwszym na Litwie pomnikiem wielkiego papieża-Polaka.
Wierni parafii Szumskiej cieszą się niezmiernie z tego, że panuje w niej ciepła, przyjazna atmosfera. Mieszkają tu niezmiernie przyjaźni, wyrozumiali ludzie. Można zawsze liczyć na ich wsparcie ciepłym słowem albo fizyczną pracę. Rodziny tej wspólnoty z miłą chęcią angażują się we wspólną pracę przy kościele i wewnątrz kościoła.
W uroczystej mszy św. wzięli udział dostojni goście: ksiądz prałat Wojciech Górlicki, proboszcz parafii św. Archanioła Rafała w Wilnie Mirosław Grabowski, proboszcz parafii św. Józefa w Wilnie Jarosław Spirydowicz oraz ksiądz dziekan Dziekanatu w Nowej Wilejce oraz proboszcz parafii Najświętszej Maryi Panny Królowej Pokoju w Nowej Wilejce Eduardas Kirstukas. Uroczystość jubileuszową w Kowalczukach swoją obecnością zaszczyciła mer Samorządu Rejonu Wileńskiego Maria Rekść.
Przybyli na uroczystość jubileuszową goście oraz mieszkańcy Kowalczuk i okolic mieli również okazję oglądać wystawę „Moje spotkanie z Janem Pawłem II” w kościele pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach, której otwarcie odbyło się 16 października – w dzień wyboru kardynała Karola Wojtyły na Stolicę Apostolską. Podczas uroczystości został zaprezentowany w postaci multimedialnej życiorys wielkiego Polaka. Cały świat pragnął spotkania z papieżem św. Janem Pawłem II. Wierni parafii Szumskiej otrzymali niezwykły dar z nieba, bowiem mieli zaszczyt osobiście spotkać się z Ojcem Świętym. Wystawa ta wywołała wiele miłych wspomnień. Ludzie, którzy uczestniczyli w spotkaniu ze św. Janem Pawłem II, mogli zobaczyć siebie na zdjęciach sprzed lat, przypomnieć te chwile, gdy tak blisko byli papieża, a nawet otrzymali jego błogosławieństwo. Takie wydarzenia na długo, a może nawet na całe życie, pozostają w pamięci. Otwarta w kościele w Kowalczukach wystawa wielu wzruszyła do łez.
Organizatorzy jubileuszowych obchodów 20-tej rocznicy konsekracji świątyni pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach składają najserdeczniejsze podziękowanie wszystkim, kto wziął udział w uroczystości. Szczególne „Bóg Zapłać” za współpracę i wsparcie finansowe należy się staroście gminy Kowalczuki Pani Krystynie Gierasimowicz oraz dyrektorowi Wielofunkcyjnego Ośrodka Kultury w Rudominie Wiolecie Cereszce. Niech wspólna praca zaowocuje jeszcze większym umiłowaniem modlitwy.
Tekst: Andrzej AszkiełowiczZdjęcia: Romualda Balukonienė

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt