Connect with us

Naujienos

Esantiems izoliacijoje – specialios rekomendacijos dėl šiukšlių rūšiavimo

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama riboti COVID-19 ligos (koronaviruso ligos) plitimą, žmonėms, kurie dėl to, jog yra grįžę iš užsienio ar turėję kontaktą su patvirtintu ar tikėtinu ligos atveju ir privalo izoliuotis, rekomenduoja, kaip elgtis su šiukšlėmis.

krs.lt nuotr.

Jas rekomenduojama tvarkyti taip:

  • Izoliuotas žmogus, kuriam izoliavimas privalomas, buitines atliekas jų susidarymo vietoje, taip pat ir naudotas asmens apsaugos priemones (jei tokias naudojo), panaudotas vienkartines servetėles surenka į atliekoms skirtą konteinerį, į kurį įdėtas skysčiams nepralaidus maišas.
  • Kai buitinių atliekų konteineris pripildomas, izoliuotas žmogus užrištą maišą su atliekomis palieka už durų neišeidamas iš izoliavimo patalpos.
  • Savivaldybės paskirtas žmogus, kuriam pavestas maisto ir kitų būtinųjų priemonių pristatymas izoliuotam asmeniui, išneša maišą su atliekomis į bendrą buitinių atliekų konteinerį. Savivaldybės paskirtas žmogus buitines atliekas išneša mūvėdamas vienkartines pirštines, o išmetęs atliekas pirštines nusiima, išmeta į konteinerį ir dezinfekuoja rankas alkoholine rankų dezinfekavimo priemone.
  • Komunalines atliekas surenkančių įmonių darbuotojai, tvarkydami bendras buitines atliekas (surinkimas, išvežimas ir t.t.), dėvi įprastas asmenines apsaugos priemones (darbo drabužius, pirštines, kitas priemones, atsižvelgiant į buitinių atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus).
  • Komunalines atliekas surenkančioms įmonėms užtikrina tinkamą darbuotojų, tvarkančių atliekas, rankų higieną pasirūpindamos higienos priemonėmis. Kiekvienoje transporto priemonėje turi būti rankoms skirtas dezinfekcinis tirpalas bei informacija apie tinkamą jo naudojimą.
  • Komunalines atliekas tvarkantys darbuotojai turi kuo dažniau plauti rankas su muilu, jei tokios galimybės nėra, dezinfekuoti rankas joms skirta dezinfekcine priemone, vengti socialinio kontakto su kosinčiais, čiaudinčiais asmenimis, laikytis saugaus atstumo (ne mažiau nei 2 metrai).
  • Komunalines atliekas surenkančioms įmonėms kiekvieną transporto priemonę aprūpina valymui ir dezinfekcijai skirtomis priemonėmis (šluostės, dezinfekcinis skystis, skirtas dažnai liečiamų paviršių valymui). Daugiau informacijos apie aplinkos valymą ir dezinfekciją ne sveikatos priežiūros įstaigose galite rasti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose.
  • Jei atliekas tvarkiusiam asmeniui pasireiškia COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) būdingi simptomai (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas), būtina skambinti į Koronos karštąją liniją telefono numeriu 1808.
  • Komunalinių paslaugų įmonės darbuotojui, turinčiam ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymius, dirbti griežtai negalima.

The post Esantiems izoliacijoje – specialios rekomendacijos dėl šiukšlių rūšiavimo appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Miestas

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Traidenio g. 5, Tverečiaus g. 18

Avatar

Paskelbta

Kuriant švarios energijos vartojimo planus – vilniečių elektroninė apklausa

  Stebėdamas padidėjusią klimato kaitą ir senkančius gamtos išteklius, Vilnius kartu su Lietuva ir visa Europos Sąjunga renkasi švarią energiją. 2018 m. paskelbtoje Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijoje įrašytas tikslas ateityje vartoti tik atsinaujinančią… ❯❯❯

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Didlaukio g. 34

❯❯❯

Kitąmet Vilniuje rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo modelis nesikeis – ir toliau bus laikomasi principo „teršėjas moka“

Šiandien, lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų pakeitimo projektą – jais siekiama tiksliau apibrėžti ir sureguliuoti vietinės rinkliavos apskaičiavimą ir mišrių komunalinių… ❯❯❯

„Atliekų kultūra“: nuo informacinio projekto link savarankiško kultūros reiškinio

  Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vykdomas projektas „Atliekų kultūra“ šiemet švenčia dviejų metų gimtadienį. Per tą laiką „Atliekų kultūra“ spėjo tapti aplinkai draugiško gyvenimo būdo dalimi daugeliui Vilniaus regiono gyventojų. Ši iniciatyva… ❯❯❯

„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad daugėja nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose –… ❯❯❯

Vilniuje įrengtos stebėjimo kameros jau fiksavo pirmuosius atliekų tvarkymo pažeidėjus

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA), spalio mėnesį įrengusi pirmąsias stebėjimo kameras šalia komunalinių atliekų šalinimo konteinerių, vos per kelias savaites nustatė daugiau kaip 70 atliekų tvarkymo pažeidimų. Dažniausiai… ❯❯❯

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt