Muzeum Etnograficzne Wileńszczyzny zachęca dzieci i młodzież (w wieku od 9 do 19 lat) oraz dorosłych do udziału w konkursie na najpiękniejszą palmę Wileńszczyzny.
Głównym celem konkursu „Najpiękniejsza palma tradycyjna” jest nie tylko popularyzacja i ożywienie zanikającej tradycji wicia palm, ale także zainteresowanie społeczeństwa, zwłaszcza młodego pokolenia, oryginalnym i niepowtarzalnym rzemiosłem. To również możliwość wyłonienia utalentowanych adeptów sztuki ludowej.
Uczestnicy zostaną podzieleni na dwie grupy wiekowe: uczniowie i młodzież (I grupa) oraz dorośli (II grupa). Ich zadaniem będzie zaprezentowanie przynajmniej 3 palm (dorośli 3-5), powstałych nie później niż w ciągu dwóch lat, zachowanych w bardzo dobrym stanie. Palmy mogą mieć różne kształty i wymiary, powinny być uwite tradycyjną metodą (walcowe, płaskie, wieńcowe). W przypadku palm współczesnych należy uwzględnić podstawową formę, charakterystyczną dla Wileńszczyzny.
Konkurs organizowany jest przez Centrum Rzemiosła Tradycyjnego w Dworze Houwaltów (ul. Algirdo 4, Mejszagoła, rejon wileński). Odbywać się będzie w następujących etapach:
Rejestracja uczestników i dostarczenie palm – od 10 do 18 marca 2021 r.;
Otwarcie wystawy palm konkursowych – 26 marca br.;
Obrady komisji oceniającej – 14 kwietnia br.;
Ogłoszenie wyników konkursu i wręczenie nagród zwycięzcom – 16 kwietnia br. o godz. 14;
Zamknięcie wystawy i odbiór prac – 23 kwietnia br.
Organizator wystawy: Muzeum Etnograficzne Wileńszczyzny.
Koordynatorzy: Wydział Kultury, Sportu i Turystyki Administracji Samorządu Rejonu Wileńskiego; Stowarzyszenie Artystów Ludowych Wileńszczyzny – Twórców Sztuki.
Szczegółowe informacje: Jolanta Łapińska, kierownik Centrum Rzemiosła Tradycyjnego w Dworze Houwaltów w Mejszagole, tel. 8 672 90225.

Regulamin konkursu „Najpiękniejsza palma tradycyjna” w 2021 r. dla dzieci, młodzieży i dorosłych z rejonu wileńskiego
Kwestionariusz uczestnika konkursu „Najpiękniejsza palma tradycyjna” w 2021 r. dla dzieci, młodzieży i dorosłych z rejonu wileńskiego 

Szanowni mieszkańcy rejonu wileńskiego w wieku 65 lat i starsi, zapraszamy Państwa do aktywniejszej rejestracji na szczepienia przeciwko chorobie COVID-19 i tym samym zabezpieczania się przed zakażeniem koronawirusem i jego możliwymi powikłaniami. W zaistniałej sytuacji globalnej pandemii z powodu koronawirusa, szczepionki przeciwko COVID-19 nie tylko ochronią Państwa zdrowie i zdrowie Państwa bliskich, ale także stworzą bezpieczne środowisko dla całego społeczeństwa. Osoby starsze, które chcą się zaszczepić od COVID-19, są proszone o skontaktowanie się z lekarzem rodzinnym w swojej przychodni medycznej.
Już nabrały rozpędu szczepienia wg priorytetowych grup mieszkańców. Zaszczepiono 80-letnich i starszych oraz pacjentów w wieku 75-79 lat. Dalej są szczepione osoby w wieku 70-74 lat i 65-69 – latkowie. Jednak medycy zauważają, że tylko około jedna trzecia osób starszych zgadza się na szczepienie. Lekarze przypominają, że szczepionka jest najbardziej potrzebna osobom starszym, ponieważ może uchronić przed ciężkimi postaciami choroby, powikłaniami lub śmiercią.
Osoby w wieku ponad 65 lat, do których dotychczas nie zadzwonił lekarz rodzinny lub pielęgniarka, są proszone o kontakt telefoniczny z przychodnią, by się zarejestrować na szczepienie przeciwko Covid-19. Członkowie rodziny i bliscy są proszeni o pomoc w zarejestrowaniu rodzicom i dziadkom w honorowym wieku.
Seniorzy wymagający stałej opieki lub stałego doglądu mogą zostać zaszczepieni w domu po przybyciu pracownika służby zdrowia. Swoją sytuację z wyprzedzeniem należy zgłosić lekarzowi rodzinnemu.
Szczepienia odbywają się według rozporządzenia Ministra Zdrowia dotyczącego kolejności szczepień przeciwko Covid-19 (Rozporządzenie Ministra Zdrowia Republiki Litewskiej nr V-3006 z dnia 23 grudnia 2020 r. „O szczepieniu przeciwko COVID-19 (infekcji koronawirusowej) ze środków budżetu państwa” (nowelizacja rozporządzenia z dnia 28 stycznia 2021 r.).
Należy pamiętać, że nie zaleca się szczepienia osób, którym od zdiagnozowania Covid-19 minęło mniej niż trzy miesiące lub tych, którym badania serologiczne wykonywane przed szczepieniem wykazały obecność przeciwciał koronawirusa.
Szczepienie jest dobrowolne, a zarówno szczepionka, jak i usługa szczepienia są bezpłatne.

Przydatne kontakty:
PP Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: tel. (8 5) 247 0027
PP Poliklinika w Niemenczynie: tel. +370 600 38 885

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.