Connect with us

Naujienos

Koronaviruso poveikis šaliai: Didžiausias smūgis ekonomikos laukia šiemet

Avatar

Paskelbta

Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią.

Pirmiausias ir svarbiausias žingsnis – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis. Pagalbos priemones šokui sušvelninti įgyvendina Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos ir kitų šalių vyriausybėmis. Bankų sektorius turi sukaupęs pakankamus rezervus nuosmukiui atlaikyti.

„Šalies ir pasaulio ekonomika išgyvena beprecedentį šoką. Beprecedentis ir atsakas – centriniai bankai kartu su vyriausybėmis rengia ir įgyvendina iki šiol neregėto masto paramos verslui ir gyventojams priemones. Ir jei visi kartu – viešasis sektorius, verslas ir gyventojai – duosime bendrą adekvatų atkirtį virusui ir jo sukeltoms ekonominėms pasekmėms, turime galimybių šoką ekonomikai sutrumpinti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Išankstiniai įvairių šalių rodikliai signalizuoja, kad verslas itin jautriai sureagavo į koronaviruso pandemiją ir ekonomiškai skausmingas, bet neišvengiamas viruso plitimą stabdančias priemones. Vienas labiausiai paplitusių išankstinių ekonomikos indikatorių – euro zonos sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas – smigo į žemiausią lygį nuo tada, kai šis rodiklis pradėtas fiksuoti 1998 m. Tai rodo gerokai sumenkusį ekonominį aktyvumą.

Jau dabar akivaizdu, kad sukrėtimo neišvengs ir Lietuvos ekonomika, tačiau, kiek jis truks ir kokio masto bus ekonominės šio šoko pasekmės, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sutramdyti pandemijos plitimą ir kokios priemonės tam bus panaudotos. Lietuvos bankas atnaujino ir sudarė tris ekonominės raidos scenarijus: 1) staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 11,4 %) – U formos nuosmukis; 2) užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 20,8 %) – ištęstos U formos nuosmukis; 3) staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP nuosmukis – 3,4 %) – V formos nuosmukis. Šie scenarijai skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, vidaus paklausos šoko stiprumu ir ekonomine raida.

Pagal pirmąjį U formos nuosmukio scenarijų, kuris šiuo metu laikomas baziniu, numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiu mastu kaip ir pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., o, kritus vidaus paklausai, t. y. namų ūkių vartojimui ir investicijoms, ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu. Pagal antrąjį ištęstos U formos nuosmukio scenarijų dėl užsitęsusio visuotinio karantino dar labiau smuks vidaus paklausa ir tolesnė ekonomikos raida atkartos buvusią per praėjusį ekonomikos nuosmukį ir po jo. Tokiu atveju ekonomika visu prognozuojamu laikotarpiu negrįš į augimo kelią. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas.

Pagal trečiąjį V formos nuosmukio scenarijų numatoma, kad Lietuvos užsienio paklausa sumažės šiek tiek mažiau nei 4 proc., tačiau greitas ir koordinuotas atsakas į viruso plitimą leis ekonomikai grįžti į normalias vėžes jau šių metų trečiąjį ketvirtį. Toks raidos scenarijus pagrįstas prielaida, kad koronaviruso protrūkis netruks ilgiau nei du mėnesius, o šalies vyriausybei pavyks išsaugoti daugelį paveiktų įmonių ir darbo vietų. Matant, kad ekonomikos sukrėtimo išvengti nepavyks, jau parengtos ir įgyvendinamos ekonomikos stabilizavimo priemonės. Pirmiausia ir svarbiausia – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis.

ECB pasitelkė pinigų politikos priemones – paskelbė specialią kovai su pandemija skirtą 750 mlrd. Eur apimties specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) (angl. pandemic emergency purchase programme, PEPP) ir palengvino skolinimosi sąlygas. Lietuvos bankas savo ruožtu ėmėsi papildomų priemonių – nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą.

Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. Eur kredituoti verslą ir gyventojus. 2019 m. bankų sektoriaus rezultatai ir iki šiol sukauptos kapitalo atsargos rodo, kad bankai yra tinkamai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Bankai pernai uždirbo beveik 333 mln. Eur pelno, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo nuo 18,6 iki 19,9 proc. „Įvertinę galimas neigiamas viruso plitimo pasekmes Lietuvos ūkiui, įskaitant bankų sektorių, rekomendavome bankams nemokėti dividendų ir visą praėjusiais metais uždirbtą pelną skirti kapitalui stiprinti“, – sako V. Vasiliauskas.

Atsižvelgus į pritaikytas priemones (kapitalo rezervų atlaisvinimą), jeigu susiklostytų itin nepalankios aplinkybės, bankai be išorės pagalbos galėtų atlaikyti 1,2 mlrd. Eur nuostolių nepažeisdami kapitalo reikalavimų. Panašius nuostolius Lietuvoje veikiantys bankai buvo patyrę per 2009 m. krizę.

 

lb.lt informacija

The post Koronaviruso poveikis šaliai: Didžiausias smūgis ekonomikos laukia šiemet appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Nuo kovo 5 dienos įsigalioja laikini eismo ribojimai Kareivių gatvės atkarpoje

Avatar

Paskelbta

 

Tęsiant Verkių ir Kareivių gatvių paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją, kovo 5–27 d. laikinai keičiasi eismo organizavimo tvarka Kareivių g. atkarpoje tarp Žirmūnų g. ir Valakampių tilto. Atliekant paviršinių nuotekų tinklų perjungimo į naują 2 m 20 cm skersmens kolektorių darbus, abejomis eismo judėjimo kryptimis bus palikta po vieną eismo juostą.

Primename, kad eismo ribojimai Verkių gatvės atkarpoje tarp Kareivių ir Lakūnų gatvių galioti nenustojo. Iki kovo 31 d. Verkių g. atkarpoje, eismo judėjimo kryptimi nuo Lakūnų g. link Kareivių g, yra palikta viena eismo juosta, iš kurios (Verkių ir Kareivių g, sankryžos ribose) vairuotojai gali važiuoti Verkių g. tiesiai arba pasukti į dešinę link Žirmūnų ir Kareivių g. sankryžos. Kairysis posūkis, vedantis link Kareivių ir Kalvarijų g. sankryžos, yra panaikintas.

Magistralinio paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcija Verkių g. yra miestui itin reikšmingo Verkių, Kareivių ir Žirmūnų gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcijos projekto dalis. Įgyvendinus projektą, bus išspręstos dvi opios Verkių bei Kareivių gatvių ir aplink jas esančių teritorijų problemos: užtvindymas per liūtis ir paviršinių lietaus nuotekų valymas.

Verkių, Kareivių ir Žirmūnų gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Planuojami geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų priežiūros darbai

Avatar

Paskelbta

AB „LTG Infra“ informuoja, kad siekiant užtikrinti saugų susisiekimą geležinkeliais, 2021 metais Vilniaus rajone planuojami vykdyti želdinių, kurie auga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje žemėje ir patenka į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonas priežiūros darbai. 
Krūmų kirtimo/pašalinimo darbai vyks nuo š. m. kovo 1 d. iki gruodžio 25 d. Vilnius-Kena kryptimi dešinėje ir kairėje kelio pusėje nuo 31,1 iki 36,1 km.

Inf. „LTG Infra“

Skaityti toliau

Miestas

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas 

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien pasibaigęs Vilniaus Sapiegų parko ir jo prieigų tvarkybos idėjos atviras architektūrinio projekto konkursas sulaukė tik vieno dalyvio.

„Net ir suprasdama, kad projektuoti Sapiegų parko atnaujinimą yra ne tik profesinio profesionalumo, bet ir puikių derybinių gebėjimų reikalaujantis iššūkis, savivaldybė nusivylusi kraštovaizdžio architektų neaktyvumu. Per ankstesnius šio parko tvarkybos idėjų ir net projekto aptarimus girdėjome gausybę profesionalių kraštovaizdžio projektavimo specialistų kritikos ir įžvalgų, tad juo labiau gaila, kad nė vienas jų nerado motyvacijos sudėlioti realų scenarijų, – sakė konkurso vertinimo konkurso pirmininkas, vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis. – Konkursui pateiktas darbas bus įvertintas, bet atkreipiame dėmesį, kad čia ne tas atvejis, kur vienas konkurso dalyvis automatiškai reiškia, kad jis ir taps laimėtoju – bus vertinama labai atidžiai, o jei projektas nepasiūlys konkurso tikslus realizuojančių sprendimų, konkursas gali likti be rezultato.“

Visos numatytos vertinimo procedūros – viešas pateikto projekto pristatymas ir vertinimas, nustatant atitikimą techninei užduočiai ir balus pagal konkurso sąlygose nurodytus vertinimo kriterijus – bus atliktos. Konkursui buvo numatytas 20 tūkst. eurų prizinis fondas.

Konkursui pateiktas projektas nuo kovo 8 d. bus eksponuojamas Lietuvos architektų sąjungos pastato antrame aukšte (Kalvarijų g. 1). Apžiūrėti ekspoziciją galima (laikantis saugumo reikalavimų) darbo dienomis, 9-17 val.

Kovo 17 d., 16-17 val. numatytas viešas konkursui pateikto darbo pristatymas, kuris vyks nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje.  Projektą aptars recenzentai.

Konkurso medžiagą rasite čia – https://www.dropbox.com/sh/oqydfvlt631fj7d/AABNIu6TliZrH090dEwY0jCTa?dl=0

Prisijungimo nuoroda https://us02web.zoom.us/j/88929413178?pwd=bmRYakRkRTdGbnBOTFkrRS9TWEJtdz09, Meeting ID: 889 2941 3178, Passcode: 288319. Atsiradus techninių nesklandumų kreiptis marius.dirgela@architektusajunga.lt.

Kovo 18 d. numatytas nuotolinis uždaras vertinimo komisijos posėdis. Komisijos nariai projektą vertins pagal šiuos kriterijus: istorinio parko integralus respektavimas šiuolaikinės aplinkos kontekste, originali ir vientisa architektūrinė idėja ir atitiktis darnaus vystymosi principui.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt