Connect with us

Naujienos

Ūkinininkams – galimybė gauti paramą investicijoms į žemės ūkio valdas

Avatar

Paskelbta

Ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, balandžio 1 d. – birželio 30 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Parama teikiama supaprastinta tvarka.

Žemės ūkio ministerijos nuotr.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 56 691 116 Eur paramos lėšų. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 50 tūkst. Eur, o 2014–2020 metų laikotarpiu bendra gauta paramos suma negali būti didesnė kaip 400 tūkst. Eur. Didžiausias paramos intensyvumas – 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Taip pat paraiškos gali būti teikiamos ir per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), jei tokia galimybė yra, registruotu paštu ir per kurjerį arba dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, siunčiant elektroniniu paštu adresais, nurodytais NMA interneto svetainėje www.nma.lt, kitomis elektroninėmis priemonėmis ir panašiai.

Karantino metu pareiškėjai pasirašytą paraišką kartu su pateikiamais dokumentais NMA darbo laiku papildomai gali pateikti pasinaudodamas „paraiškų dėžutėmis“, kurios bus įrengtos artimiausiu metu NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Apie paraiškos užregistravimą pareiškėjai per 1 darbo dieną informuojami paraiškoje nurodytu telefonu ir (arba) elektroniniu paštu. Pareiškėjas, pateikęs paraišką per „paraiškų dėžutę“ ir negavęs iš NMA informacijos apie paramos paraiškos užregistravimą, ne vėliau kaip 2 darbo dieną po paraiškos pateikimo privalo susisiekti su NMA, priešingu atveju, kilus ginčui dėl paraiškos pateikimo, bus laikoma, kad paraiška nebuvo pateikta. Paraiškos per „paraiškų dėžutę“ teikiamos dvi darbo dienas trumpiau nei nustatyta paramos paraiškų priėmimo pabaiga.

Galimi pareiškėjai

Paraiškas gali teikti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys ir juridiniais asmenys. Fiziniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Juridiniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu būti įregistravę valdą. Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 12 mėnesių, o pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 000 Eur. Reikalavimas dėl valdos ekonominio dydžio nėra taikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Kam skiriama parama

Parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekiniams žemės ūkio produktams, pagamintiems ar išaugintiems valdoje, apdoroti (rūšiavimui, pakavimui, surinkimui ir t. t.), perdirbti ir tiekti rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintiems ar išaugintiems žemės ūkio produktams supirkti ir realizuoti, supirktiems iš savo narių jų valdose pagamintiems ar išaugintiems žemės ūkio produktams perdirbti ir iš jų pagamintiems maisto ir ne maisto produktams realizuoti.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai priskiriama nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga, nauji technologiniai įrengimai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, taip pat specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba (su tam tikromis išimtimis), rekonstravimas ar kapitalinis remontas, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu), bendrosios išlaidos. Visos finansuojamų išlaidų kategorijos išvardytos KPP veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse.

Paraiškų atrankos kriterijai

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatyti 7 paraiškų atrankos kriterijai, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 privalomi balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paraiška atmetama. Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Su paraiškų atrankos kriterijais galima susipažinti įgyvendinimo taisyklėse, taip pat jie išvardyti čia.

Svarbiausi 2020 m. taisyklių pakeitimai

(lyginama su 2019 m. veiklos srities įgyvendinimo taisyklėmis):

  • Pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas ir iš veiklos gautinas lėšas, kuris turi būti pagrįstas verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis ir (arba) nurodytas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant finansų įmonės arba kredito įstaigos paskolos arba per sutelktinio finansavimo platformos operatorių suteikiamos paskolos arba finansinės nuomos (lizingo) suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus (sutelktinio finansavimo platformos operatorių sąrašas skelbiamas Lietuvos banko interneto svetainėje adresu www.lb.lt). Su mokėjimo prašymu, kuriame prašoma kompensuoti skolintomis lėšomis įgyvendintas investicijas, paramos gavėjas turi pateikti su finansų įmone arba kredito įstaiga pasirašytą paskolos arba per sutelktinio finansavimo platformos operatorių su projekto finansuotoju pasirašytą paskolos arba finansinės nuomos (lizingo) sutartį arba raštu patvirtinti, kad atitinkamą projekto dalį įgyvendins nuosavomis lėšomis. Atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu;
  • Pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį pagal KPP priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis finansuojamą projektą. Tačiau šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant projektus pagal KPP priemonių veiklos sritis / veiklas:  „Asbestinių stogų dangos keitimas“, „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“,  „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“, „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“.
  • Pakeisti naujų pieno ūkio fermų, naujų plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statybų fiksuotieji įkainiai. Naujoms pieno ūkio fermoms – fermos ploto vieno kvadratinio metro (1 m2)  statybos fiksuotasis įkainis yra 206,47 Eur. Naujiems plokščiadugniams grūdų saugojimo bokštams – bokšto talpos tūrio vieno kubinio metro (1 m3) statybos fiksuotasis įkainis yra 89,15 Eur.
  • Išlaidos ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti finansuojamos tik tuo atveju, jei pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo yra parengęs ir su paramos paraiška pateikia biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose ir planas yra suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu.
  • Prie netinkamų finansuoti išlaidų kategorijų priskiriamos: naujos įrangos, būtinos specializuoto žemės ūkio sektoriaus ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti, įsigijimo išlaidos (34.2 papunktis); specializuoto gyvulininkystės sektoriaus ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti reikalingų statinių naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos (34.7 papunktis); naujų statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos (34.8 papunktis); kelių, įskaitant gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti būtinus kelius, įrengimo, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos (34.9.1 papunktis).
  • Prie netinkamų finansuoti išlaidų priskiriamos naujo traktoriaus ir (arba) kombaino įsigijimo išlaidos, jei šios rūšies žemės ūkio technika, nepriklausomai nuo techninių parametrų, buvo įsigyta pasinaudojus KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama ir pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, apskaičiuotas paskutinio projekto įgyvendinimo pabaigoje, paraiškos pateikimo dienos duomenimis yra nepadidėjęs 20 procentų.
  • Projektų atrankos komitetas nesudaromas. Sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima NMA direktoriaus įgaliotas asmuo, vadovaudamasis projektų vertinimo rezultatais.

Naudinga informacija:

The post Ūkinininkams – galimybė gauti paramą investicijoms į žemės ūkio valdas appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vyriausybė pritarė karantino sąlygų sugriežtinimui šalyje

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt