Naujienos
Vaistinių augalų gydomoji galia: nauda ir galimos grėsmės


Pirmą kartą surengtuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Apie vaistinių augalų naudą stiprinant organizmą šių dienų aktualijų kontekste ir galimus šalutinius poveikius kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui atstovavusia „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimų komisijos nare, Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vyresn. mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene.
„Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose savo nuomonę reiškė Lietuvos piliečiai, farmacijos bendruomenės atstovai. Gautus rezultatus įvertino ir patvirtino vaistinių augalų ekspertai. Kodėl, Jūsų nuomone, tokie rinkimai yra svarbūs, koks yra jų tikslas?
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad LR Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos – sritį. Tai yra, vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. 2020-ieji metai yra paskelbti vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo bei tradicinės medicinos puoselėtojos ir vaistinių augalų žinovės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Šia proga vienas vaistinių tinklas surengė pirmuosius „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimus. Jų tikslas – perspėti visuomenę, kad augaliniai vaistiniai preparatai turi indikacijų, kontraindikacijų ir nepageidaujamų poveikių. Todėl vietoj savigydos, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai, kartais net gyvybei, prieš pradedant gydymo kursą vaistiniais augalais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Gydymą vaistiniais augalais (fitoterapiją, aromoterapiją) skiria licencijuoti medicinos srities specialistai.
Į ką vertinant augalus buvo kreipiamas išskirtinis dėmesys?
Pirmasis kriterijus – Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai augalai. Kitas svarbus vertinimo kriterijus – kokybiška, saugi ir efektyvi vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.
„Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimams pasiūlyta daugiau nei keturios dešimtys vaistinių augalų: dirvinis asiūklis, paprastoji žemuogė, didžioji ugniažolė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis putinas ir kt. Finale išrinkti penki vaistiniai augalai: vaistinė ramunė, kartusis kietis, mažalapė liepa, didžioji dilgėlė ir paprastoji jonažolė. Prašome papasakoti apie šių augalų naudą ir galimus šalutinius poveikius.
Šie penki vaistiniai augalai, patekę į finalą, yra naudingi žmogaus sveikatai koronaviruso COVID-19 plitimo ir visuomenės lėtinio streso situacijoje.
Rinkimuose balsų dauguma pripažinta nugalėtoja – vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla L.). Vaistinė augalinė žaliava – ramunių žiedai (Flos Chamomillae L.) yra pripažinti nuo Antikos laikų gydymo tikslams, vartota Hipokrato, Avicenos ir vartojama iki šiol, įtraukta į Pasaulio Sveikatos Organizacijos monografiją, įvairių šalių farmakopėjas ir mokslinius straipsnius. Ši žaliava vartojama ir į vidų, ir išoriškai mokslinėje ir tradicinėje medicinoje, homeopatijoje, odontologijoje, kosmetologijoje, o pastaruoju metu – individualizuotoje medicinoje. Vaistinė ramunė reguliuoja psichologinę savijautą, hormonų veiklą, mažina įtampą, lengvina virškinimo sutrikimus, atpalaiduoja spazmus. Cheminės sudėties tyrimų pagrindu nustatyti biologiškai veiklieji junginiai: fenoliniai (flavonoidai ir jų gliukozidai (apigeninas, kvercetinas, patuletinas, liuteolinas) ir eterinis aliejus (0,4–1,5%), kurio komponentas chamazulenas (1–15%) (nudažo ryškiai mėlyna spalva), kurie turi antioksidacinį ir antimikrobinį poveikį. Tyrimai su gyvūnais įrodė stiprų priešuždegiminį, tam tikrą antimutageninį ir cholesterolio kiekį mažinantį poveikį bei antispazminį ir anksiolitinį veikimą. Iki šiol trūksta klinikinių tyrimų duomenų.
Kontraindikacijas: vaistinės ramunės negali vartoti asmenys, alergiški astrinių (Asteraceae) šeimos augalams.
Kartusis kietis (pelynas) (Artemisia absinthium L.) yra tonizuojantis kartumynas, kuris, veikdamas virškinimo sistemą, kartu stimuliuoja ir centrinę nervų sistemą, todėl sergant gripu bei peršalimo ligomis yra naudinga priemonė žmogaus organizmo atsparumui pakelti.
Ruošiamas vandeninis užpilas (1 arbatinis šaukštelis 250 ml vandens) ir geriamas šiltas vieną kartą per dieną. Kontraindikacijas: įspėjama, kad karčiojo kiečio negalima vartoti nėščiosioms ir asmenims, alergiškiems kiečio genties arba astrinių (Asteraceae) šeimos augalams. Be to, kartusis kietis jautriems asmenims gali sukelti nervų sistemos veiklos ir miego sutrikimus, traukulius, galvos skausmą.
Mažalapė liepa (Tilia cordata L.) – viena dažniausiai lietuvių tautosakoje minimų augalų. Vaistinė augalinė žaliava liepų žiedai, t. y. žiedynai su žiedynlapiu (Tiliae flos), skinami pradėjus jiems skleistis ir yra vieni dažniausiai naudojamų priemonių namų sąlygomis gripo, peršalimo ir kvėpavimo takų ligų atvejais tiek suaugusiems ir vaikams.
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) – gerai žinomas vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas. Vaistinei augalinei žaliavai vartojamas visas augalas: tiek antžeminė, tiek požeminė dalys. Dilgėlių lapų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu veikimu, kuris siejamas su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Be to, šie preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip efektyvūs būdai, gydant prostatinę hiperplaziją. Dilgėlių lapų preparatų priešuždegiminis poveikis siejamas su kavos-obuolių rūgštimi, kuri veikia granuliocitų, leukotrienų, prostagalandinų sintezės mechanizmus. Dilgėlių lapai yra aprašyti Vokietijos farmakopėjoje. Kontraindikacijos: negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui. Nepageidaujamas poveikis: vartojant didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką, galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.) – vienas labiausiai kliniškai ištyrinėtų vaistinių augalų, populiariai vadinamas augaliniu antidepresantu. Iš jo žaliavos gaminami standartizuoti augaliniai vaistiniai preparatai. Jie tinka baimės ir nerimo būsenoms, lengvo ir vidutinio laipsnio depresijai bei vegetaciniams sutrikimams gydyti. Pastaruoju metu, tęsiant hipericino ir pseudohipericino tyrinėjimus, nustatyta, kad jie slopina retrovirusų dauginimąsi. Tęsiami šių biologiškai veikliųjų medžiagų tyrimai ir jų pritaikymo galimybės, gydant virusines ligas.
Kontraindikacijos: nevartojama spindulinio gydymo metu, kol nėra ištirtas jautrumas jonažolei, taip pat dirbančiųjų radiologinėse laboratorijose arba, kai temperatūra darbo vietoje yra didesnė kaip 25 0C. Jonažolės negalima vartoti hipertonijos atveju, nėštumo metu ir vartojant vaistinius preparatus: digoksiną, ciklosporiną, teofiliną. Nepageidaujamas poveikis: jautrių asmenų gali parausti atviros odos vietos, atsirasti uždegimas, stiprėjantis nuo tiesioginių saulės spindulių.
VDU botanikos sodo informacija
The post Vaistinių augalų gydomoji galia: nauda ir galimos grėsmės appeared first on Kaunieciams.lt.
Rajonas
Plečiamos profilaktinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Nuo šiol kur kas daugiau visuomenės grupių narių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu (COVID-19) ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami profilaktinius tyrimus. Visoje šalyje profilaktinis testavimas valstybės ir atskirų savivaldybių administracijų numatytoms grupėms bus vykdomas reguliariai.
Iki šiol tokius tyrimus turėjo teisę atlikti tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu. Nuo vasario 26 d. reguliariai registruotis tyrimui dėl koronaviruso galės:
• visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai;
• visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais;
• vaistinių darbuotojai;
• muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai;
• profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai;
• valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse;
• audinių ūkių darbuotojai;
• vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.;
• institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.
Tikslų profilaktiškai tiriamų grupių sąrašą galite rasti ČIA.
Profilaktinis testavimas valstybės numatytoms grupėms vykdomas periodiškai ne dažniau nei kas 7 dienas ir ne rečiau nei kas 10 dienų. Tai reiškia, kad joms priklausantys asmenys gali reguliariai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga, taip pat pasitikrinti antikūnų turėjimą, kurie atsiranda persirgus koronaviruso infekcija.
Be valstybės nustatytų grupių kiekvienos savivaldybės administracija profilaktiniam tyrimui gali kviesti ir papildomas gyventojų grupes. Šia galimybe jau naudojasi dalis savivaldybių, kviesdama tirtis pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis, gamybos įmonių darbuotojus, savivaldybių įmonių ir kitose srityse dirbančius gyventojus. Šios grupės peržiūrimos kas savaitę ir gali būti koreguojamos pagal savivaldybės poreikius ir epidemiologinę situaciją. Savivaldybės turi teisę kiekvieną savaitę kviesti testuotis ir tuos pačius asmenis.
Profilaktiniai tyrimai nepriklausomai nuo tiriamos grupės, nėra tikslingi ir atliekami asmenims, kurie:
• yra persirgę koronavirusu ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų;
• turi koronaviruso serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų;
• paskiepyti vakcina nuo koronaviruso pagal pilną skiepijimo schemą mažesniu nei 90 dienų laikotarpiu.
Tyrimai vykdomi savivaldybių mobiliuosiuose punktuose.
Registracija vykdoma per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą, telefonu ar pildant elektroninę registracijos formą (PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms) adresu https://selfreg.myhybridlab.com. Pildant elektroninę registraciją reikia turėti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Jei asmuo dirba įstaigoje ar įmonėje, registruojantis reikia įvesti juridinio asmens kodą.
SAM Spaudos tarnyba
Miestas
Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau

Nors ryškesnis judumo po miestą šuolis vasario pabaigoje nėra fiksuojamas, palaipsniui švelninat karantino sąlygas vilniečių mobilumas po truputį didėja. Saugumas išlieka prioritetu – dalyje maršrutų stebint išaugusius srautus nuo kovo 1 d. keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai, kad keleiviai nesibūriuotų ir autobusais bei troleibusais judėtų patogiau. Viešojo transporto kontrolė stebės srautus, kaukių dėvėjimą ir primins galiojančias taisykles.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Apsaugines veido kaukes viešajame transporte dėvėti ir toliau privaloma. Nors atvirose lauko erdvėse jos nebėra būtinos, kai šalia 2 metrų spindulio atstumu nėra kitų asmenų, tačiau kaukių nepamiršti rekomenduojama ir stotelėse. Jas svarbu dėvėti taip, kad dengtų nosį ir burną. Be to, viešajame transporte būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse. Laikykitės saugaus atstumo, ir toliau leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.
„Pastarąją savaitę stebime, kad dalyje maršrutų keleivių daugėjo, piko metu išlaikyti saugius atstumus tam tikrais atvejais tapo sudėtingiau. Todėl jau nuo pirmadienio tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose keleivių fiksuojame daugiau nei reikalauja galiojančios pandemijos taisyklės, kursuos dažniau, transporto priemonės bus talpesnės.
Keičiant karantino sąlygas ir toliau kasdien atidžiai stebėsime keleivių pasiskirstymą, viešojo transporto judėjimą planuojame pagal realius srautų duomenis. Lyginant su laikotarpiu prieš karantiną šiuo metu viešuoju transportu vis dar atliekama apie 60 proc. mažiau kelionių, vasario pradžioje šis skaičius siekė apie 65 proc.“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Nuo vasario 25 d. leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio , Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Asmenų judėjimo tarp „nežiedinių“ savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 d.
Nuo kovo 1 d. – nauji tvarkaraščiai
Numatyti šie viešojo transporto organizavimo pokyčiai:
• Keisis 1G, 2G, 3G, 4G, 5, 7, 10, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 75, 76 autobusų maršrutų ir visų troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
• 75 maršruto autobusai ir 18 maršruto troleibusai darbo dienos rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 18 maršruto troleibusai dažniau kursuos ir poilsio dienomis.
• 1G, 2G, 3G maršrutų autobusai ir 17 maršruto troleibusai darbo dienomis rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu kursuos dažniau.
• 5 ir 25 maršrutų autobusai dažniau kursuos darbo dienomis rytinio piko metu.
• 7, 10, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 76 autobusų maršrutų tvarkaraščiai keisis, siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą, maršrute atsiradus papildomoms stotelėms bei atsižvelgiant į keleivių siūlymus ir pageidavimus.
• Primenama, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršrutų autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.
Naujausi tvarkaraščiai nuo vasario 26 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, teirautis galima ir telefonu 8 5 210 7050. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.
Be to, nuo kovo 1 d. 32 maršruto autobusai stos naujai įrengtose Garbės viešojo transporto stotelėse, kurią keleiviai ras Zujūnų gatvėje, Vilniaus rajono teritorijoje.
Patogesniam keleivių persėdimui 76 ir 87 maršrutų autobusai papildomai stos Ateities gatvėje esančioje Ateities viešojo transporto stotelėje, Jeruzalės gatvės kryptimi.
Taip pat skaitykite:
„Kalba Vilnius“: kaip sutaikyti dvi barikadų puses – automobilininkus ir pėsčiuosius?
2017 m. Vilniuje pusė kelionių buvo atliekamos automobiliais, ketvirtadalis – viešuoju transportu, tiek pat – pėsčiomis, ir tik 1,5 proc. – dviračiais. 2030 m. vizija – dviračiai bus populiaresni penkiskart, viešasis transportas augs iki 30 proc., pėsčiųjų judėjimas – iki 29… ❯❯❯
2021-02-23
Viešasis transportas vasario 16 d. – šventinės dienos tvarkaraščiai, keleivių srautų stebėjimas
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilnius kviečia sutikti saugioje namų aplinkoje, o visas keliones po miestą planuotis atsakingai, nesibūriuoti. Vasario 16 d. viešasis transportas sostinėje kursuos pagal sekmadienio ir šventinės dienos tvarkaraščius, keleivių srautus… ❯❯❯
2021-02-12
Mobilumas mieste – kaip keičiasi vilniečių judėjimo tendencijos?
Viešojo transporto keleivių srautai Vilniuje palaipsniui auga, tačiau judėjimo tendencijos viso karantino metu iki šiol išlieka gana stabilios – vilniečiai po miestą keliauja gerokai mažiau nei įprastai. Sausio pabaigoje darbo dienų viešojo transporto kelionių skaičius… ❯❯❯
2021-02-08
Vilniaus stoties teritorijoje – nauji dviračių takai: kuriamas tinklas sujungs keturis sostinės rajonus
Vilniaus dviračių mėgėjai netrukus galės išbandyti naujus maršrutus – įgyvendinant Stoties rajono konversijos projektą jau artimiausiu metu šioje miesto dalyje planuojama pradėti tiesti dviračių ir pėsčiųjų takus. Anton Nikitin, Vilniaus m. savivaldybės vyr. inžinieriaus ir… ❯❯❯
2021-02-03
Viešojo transporto pokyčiai Vilniuje – kursuos dažniau
Antrąją šių metų savaitę keleivių skaičius viešajame transporte kasdien augo – lyginant sausio pradžią su praėjusia savaite kelionių darbo dienomis padaugėjo virš 8 proc. Stebint naujausias vilniečių judumo tendencijas nuo šiandien keičiami aktyviausių maršrutų… ❯❯❯
2021-01-18
Vilnius kviečia žiema džiaugtis atsakingai ir dalinasi idėjomis pramogoms namuose
Artėjant sniegu džiuginančiam savaitgaliui vilniečiams primenama žiemos pramogomis mėgautis atsakingai – laikytis saugių atstumų, nesibūriuoti, pasivaikščiojimui rinktis tas vietas, kuriose žmonių mažiau ir vengti įprastai labiausiai lankomų. Taip pat siūloma išbandyti… ❯❯❯
2021-01-15
Rajonas
Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą
Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Kreipimąsi dėl savivaldybių finansavimo savarankiškumo stiprinimo pasirašė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
Lietuvos merų kreipimasis į šalies vadovus
Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informacijąAsociatyvi nuotr. unsplash.com
-
Miestasprieš 7 d.
Vilnius pirmasis šalyje atveria mokyklą kontaktiniam ugdymui
-
Miestasprieš 1 sav.
Vilnius pradeda vakcinacijos informacinę kampaniją „Pasiraitokime rankoves“
-
Rajonasprieš 1 sav.
49 miejsce Karola Dąbrowskiego na biatlonowych mistrzostwach świata w Słowenii
-
Miestasprieš 1 sav.
Vasario 16-osios proga kviečia rašyti laišką istorijai: savo pašto dėžutę turės ir Jonas Basanavičius
-
Rajonasprieš 2 sav.
„Lietuvą kuriu aš… mano pažadas Lietuvai“
-
Rajonasprieš 2 sav.
Tydzień bezpieczniejszego korzystania z internetu w gimnazjum w Zujunach
-
Miestasprieš 1 sav.
Vilniuje plečiama senjorų vakcinacija ir profilaktinių COVID-19 tyrimų galimybės
-
Rajonasprieš 2 sav.
Pasieniečiai sveikina su Vasario 16-ąja