Connect with us

Naujienos

Vaistininkė papasakojo apie darbą karantino metu

Avatar

Paskelbta

Vaistininkai vieni iš tų, kurie, pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, išliko priešakinėse linijose, kad gyventojams nenutrūktų vaistų tiekimas. Tačiau darbo sąlygos pasikeitė – tenka rūpintis ir savo, ir kitų pirkėjų saugumu, mat nedrausmingų klientų dar pasitaiko. Kaip pasakoja Kaune esančios vaistinės vedėja Inga Norkienė, klientams dabar reikia ne tik vaistų, bet ir psichologinio nuraminimo, kai kuriems – rimtesnio sudrausminimo.

Vaistinės, kaip ir maisto prekių parduotuvės, labai greitai pajuto augantį gyventojų nerimą, dėl pasaulyje, o dabar – ir Lietuvoje plintančio koronaviruso. Formavosi eilės, o gyventojai pirko kas papuola.

„Nerimastingiausias“ pirkimas buvo jaučiamas prieš pat karantino paskelbimą ir pirmąją jo savaitę. Daugelis žmonių pirko imuninei sistemai stiprinti skirtus papildus ir būtinuosius vaistus. Pasitaikė tokių atvejų, kai teko atkalbinėti nuo nesąmoningo noro pirkti bet kokius vaistus: atėjęs žmogus teiraujasi, ką perka prie kitos kasos esantis žmogus ir net nesuvokdamas, kad neserga atitinkama liga, iš karto klausia, ar šitas vaistas yra geras, ar jam tai padės, ir jau traukia piniginę. Tokiais atvejais tenka nuraminti žmogų, kad tai ne jo atvejui skirtas vaistas“, – pasakoja I. Norkienė.

Vaistininkė sako, kad šiomis dienomis sulaukia tiek skambučių, kad vien konsultacijoms telefonu reikėtų  papildomo etato. Dažniausiai skambinama pasiteirauti apie vaistinės darbo laiką, kada mažiausias žmonių srautas, ar jau vaistinėje galima įsigyti medicininių kaukių ir dezinfekcinio skysčio.

Vis dar pasikaito nedrausmingų lankytojų

Nors vaistinės ėmėsi visų įmanomų prevencijos ir saugumo priemonių, kad apsaugotų tiek darbuotojus, tiek pirkėjus, tačiau vaistininkė pastebi, kad ne visi žmonės skaito perspėjimus, taip pažeisdami reikalavimus.

„Matome, kad per kelias savaites situacija keičiasi į gerąją pusę – vis mažiau chaoso ir nesupratimo. Dažniausiai klientai laikosi atstumo tiek vieni nuo kitų, tiek nuo darbuotojų, prisidengia veidą. Jau supranta, kad prašymas vaistinėje vienu metu būti po tris pirkėjus  yra ne šiaip sau sugalvotas, o taikomas dėl mūsų visų saugumo. Esame dėkingi žmonėms, kurie skaito saugumo skelbimus ir laikosi jų. Galiu pasidžiaugti, kad dauguma klientų sąmoningi, supratingi ir pagarbūs vieni kitiems. Nors pasitaiko ir nemandagių, vartojančių necenzūrinius žodžius ir trikdančių darbą“, – apie vaistininkų kasdienybę pasakoja I. Norkienė.

Vaistinėse imamasi visų įmanomų saugos priemonių, tačiau kiekvieną dieną vaistininkams tenka dirbti padidintos rizikos zonoje, kurioje galimybė užsikrėsti koronavirusu yra didelė dėl gausaus žmonių srauto.

„Baiminamės, tačiau suprantame, kur dirbame, koks svarbus kiekvieno mūsų indėlis šioje situacijoje. Aišku, niekas negalvojo, kad toks atvejis gali nutikti, tačiau esame racionalūs ir imamės visų apsisaugojimo priemonių. Natūralu, kad  kaip ir visi žmonės nerimaujame dėl savo  šeimų, kurioms galime parnešti virusą, ir dėl kitų žmonių, ypač dėl senjorų“, – pažymėjo I. Norkienė.

Kaip saugosi vaistininkai?

Vaistininkė I. Norkienė pasakoja, kad jos apsisaugojimo rutina prasideda jau nuo pačio ryto – į nosį įsipurškia apsauginio tirpalo, kuris galimai turėtų mažinti virusų prikibimą ir neleisti prisitvirtinti nosies gleivinėje. Darbo metu vaistininkai būna su kauke ir apsauginiais akiniais. Jeigu vyksta atsiskaitymas grynais pinigais, rankas tenka plauti kas keliolika minučių, o darbo vieta yra dezinfekuojama keletą kartų per valandą.

„Neturiu įpročio liesti veidą rankomis, tačiau kolegėms ir pacientams  primenu, kad neliestų. Dirbant su pirštinėmis atrodo, kad jos natūraliai drausmina, be to, saugu dezinfekuoti rankas prieš aptarnaujant kitą žmogų ir neišsausinti odos“, – pastebėjo vaistininkė.

Padidintas saugumas ne tik vaistinėse, bet ir sandėliuose

COVID-19 plitimas pakeitė ne tik vaistinių, bet ir vaistų sandėlių darbą. Juk nuo jų prasideda vaistų tiekimas į vaistines. Bendrovės „Tamro Lietuva“, tiekiančios vaistus ne tik BENU vaistinių tinklui, bet ir kitoms vaistinėms bei šalies gydymo įstaigoms, sandėlio priėmimo vadovė Rima Frankonienė sako, kad darbo pastarąsias savaites beprotiškai daug, tačiau pozityvumą darbuotojai stengiasi išlaikyti.

„Karantinas šalyje – naujiena visiems lietuviams, mes taip pat ne išimtis. Turime taikytis prie pasikeitusių darbo sąlygų, naujų taisyklių ir ilgesnių darbo valandų. Tačiau šiandien prioritetai keičiasi ir mes puikiai suprantame, dėl ko dirbame. Mums itin svarbu išsaugoti savo darbuotojų sveikatą dar ir dėl to, jog esame atsakingi už kai kurių gyvybiškai svarbių vaistų tiekimą visoje Lietuvoje“, – pasakoja R. Frankonienė.

Pašnekovė pasakoja, kad galimai koronaviruso grėsmei sandėlyje pradėta ruoštis labai anksti – saugumas sugriežtinas pandemijai dar nepasiekus Lietuvos. Pradžioje teko sulaukti ir kritikos iš krovinius vežančių vairuotojų.

„Mes griežtai neįleidome ir neįleidžiame vairuotojų, kurie atveža krovinius, į sandėlį. Visi įėjimai yra uždaryti, o prie jų pakabintos labai aiškios saugumo instrukcijos net šešiomis kalbomis. Prie visų durų pakabinti dezinfektantai, todėl pirmiausiai atvažiavęs vairuotojas turi dezinfekuoti rankas. Vos pravėrę duris, mūsų darbuotojai paima dokumentą. Toliau vairuotojas paprašomas laukti automobilyje, kol mūsų darbuotojai išsikrauna prekes, jas susineša ir tik po to paduoda pasirašytus dokumentus atvykusiam vairuotojui. Viskas vyksta taip, kad mūsų sandėlio darbuotojai ir atvykę vežėjai turėtų kaip įmanoma mažiau kontakto“, – pasakoja sandėlio prekių priėmimo vadovė.

Darbui sandėlyje ruošiami ir administracijos darbuotojai

Karantino metu sandėlio durys užsivėrė ne tik krovinius pristatantiems vežėjams, bet ir biuro darbuotojams.

„Jeigu anksčiau į sandėlį,  esant darbinei būtinybei, galėjo įeiti biuro darbuotojas, šiandien maksimaliai ribojame biuro darbuotojų apsilankymą. Taip pat visi sandėlio darbuotojai dirba su apsaugos priemonėmis: kaukėmis ir pirštinėmis. Darbuotojai dezinfekuoja rankas, taip pat visos sandėlio patalpos yra dezinfekuojamos du kartus per dieną tam, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas“, – sako  R. Frankonienė.

Nors tam, kad būtų užtikrintas saugus darbas, yra daroma viskas, sandėlio prekių priėmimo vadovė supranta, jog šio viruso plitimas kol kas sunkiai prognozuojamas, todėl jau yra ruošiamasi ir planui B.

„Jau yra ruošiama papildoma pamaina darbuotojų, kurie, reikalui esant, galės pakeisti dabartinius žmones. Pirmiausia apmokome savo biuro darbuotojus, kurie kriziniu atveju galėtų staigiai pakeisti žmones, nebegalinčius dirbti. Visi dirbame kaip vienas, ir administracijos darbuotojai labai gerai supranta, jog dabar svarbiausias prioritetas yra vaistų pristatymas į vaistines ir gydymo įstaigas“, – sako „Tamro Lietuva“ sandėlio priėmimo vadovė.

Esant tokiai sudėtingai situacijai, vaistininkams ir sandėlio darbuotojams darbo išties padaugėjo, tenka dirbti ir viršvalandžius. Tačiau R. Frankonienė tikina, jog visi darbuotojai suvokia padėties rimtumą ir stengiasi išlaikyti pozityvų nusitiekimą.

„Čia dirba paprasti žmonės, tokie, kaip ir visi mes. Visi labai skirtingi ir labai spalvingi. Tačiau per visą šį laiką tikrai negirdėjau nei vieno, kuris atsisakytų eiti į darbą ar skųstųsi pasikeitusiomis sąlygomis. Nors aišku, nėra patogu dirbti nei su pirštinėmis, nei su kaukėmis, bet matau, kad visiems darbuotojams svarbus saugumas, todėl visi be išimties laikosi nustatytų taisyklių. Šiandien svarbiausia išlaikyti sveikus darbuotojus ir kaip įmanoma labiau jiems padėti susitvarkyti su esama situacija. Juk viską darome dėl bendro gero tikslo“, – apie vaistų sandėlio darbuotojų dabartinę kasdienybę pasakoja R. Frankonienė.

The post Vaistininkė papasakojo apie darbą karantino metu appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vyriausybė pritarė karantino sąlygų sugriežtinimui šalyje

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt