Connect with us

Naujienos

Vaistininkė papasakojo apie darbą karantino metu

Avatar

Paskelbta

Vaistininkai vieni iš tų, kurie, pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, išliko priešakinėse linijose, kad gyventojams nenutrūktų vaistų tiekimas. Tačiau darbo sąlygos pasikeitė – tenka rūpintis ir savo, ir kitų pirkėjų saugumu, mat nedrausmingų klientų dar pasitaiko. Kaip pasakoja Kaune esančios vaistinės vedėja Inga Norkienė, klientams dabar reikia ne tik vaistų, bet ir psichologinio nuraminimo, kai kuriems – rimtesnio sudrausminimo.

Vaistinės, kaip ir maisto prekių parduotuvės, labai greitai pajuto augantį gyventojų nerimą, dėl pasaulyje, o dabar – ir Lietuvoje plintančio koronaviruso. Formavosi eilės, o gyventojai pirko kas papuola.

„Nerimastingiausias“ pirkimas buvo jaučiamas prieš pat karantino paskelbimą ir pirmąją jo savaitę. Daugelis žmonių pirko imuninei sistemai stiprinti skirtus papildus ir būtinuosius vaistus. Pasitaikė tokių atvejų, kai teko atkalbinėti nuo nesąmoningo noro pirkti bet kokius vaistus: atėjęs žmogus teiraujasi, ką perka prie kitos kasos esantis žmogus ir net nesuvokdamas, kad neserga atitinkama liga, iš karto klausia, ar šitas vaistas yra geras, ar jam tai padės, ir jau traukia piniginę. Tokiais atvejais tenka nuraminti žmogų, kad tai ne jo atvejui skirtas vaistas“, – pasakoja I. Norkienė.

Vaistininkė sako, kad šiomis dienomis sulaukia tiek skambučių, kad vien konsultacijoms telefonu reikėtų  papildomo etato. Dažniausiai skambinama pasiteirauti apie vaistinės darbo laiką, kada mažiausias žmonių srautas, ar jau vaistinėje galima įsigyti medicininių kaukių ir dezinfekcinio skysčio.

Vis dar pasikaito nedrausmingų lankytojų

Nors vaistinės ėmėsi visų įmanomų prevencijos ir saugumo priemonių, kad apsaugotų tiek darbuotojus, tiek pirkėjus, tačiau vaistininkė pastebi, kad ne visi žmonės skaito perspėjimus, taip pažeisdami reikalavimus.

„Matome, kad per kelias savaites situacija keičiasi į gerąją pusę – vis mažiau chaoso ir nesupratimo. Dažniausiai klientai laikosi atstumo tiek vieni nuo kitų, tiek nuo darbuotojų, prisidengia veidą. Jau supranta, kad prašymas vaistinėje vienu metu būti po tris pirkėjus  yra ne šiaip sau sugalvotas, o taikomas dėl mūsų visų saugumo. Esame dėkingi žmonėms, kurie skaito saugumo skelbimus ir laikosi jų. Galiu pasidžiaugti, kad dauguma klientų sąmoningi, supratingi ir pagarbūs vieni kitiems. Nors pasitaiko ir nemandagių, vartojančių necenzūrinius žodžius ir trikdančių darbą“, – apie vaistininkų kasdienybę pasakoja I. Norkienė.

Vaistinėse imamasi visų įmanomų saugos priemonių, tačiau kiekvieną dieną vaistininkams tenka dirbti padidintos rizikos zonoje, kurioje galimybė užsikrėsti koronavirusu yra didelė dėl gausaus žmonių srauto.

„Baiminamės, tačiau suprantame, kur dirbame, koks svarbus kiekvieno mūsų indėlis šioje situacijoje. Aišku, niekas negalvojo, kad toks atvejis gali nutikti, tačiau esame racionalūs ir imamės visų apsisaugojimo priemonių. Natūralu, kad  kaip ir visi žmonės nerimaujame dėl savo  šeimų, kurioms galime parnešti virusą, ir dėl kitų žmonių, ypač dėl senjorų“, – pažymėjo I. Norkienė.

Kaip saugosi vaistininkai?

Vaistininkė I. Norkienė pasakoja, kad jos apsisaugojimo rutina prasideda jau nuo pačio ryto – į nosį įsipurškia apsauginio tirpalo, kuris galimai turėtų mažinti virusų prikibimą ir neleisti prisitvirtinti nosies gleivinėje. Darbo metu vaistininkai būna su kauke ir apsauginiais akiniais. Jeigu vyksta atsiskaitymas grynais pinigais, rankas tenka plauti kas keliolika minučių, o darbo vieta yra dezinfekuojama keletą kartų per valandą.

„Neturiu įpročio liesti veidą rankomis, tačiau kolegėms ir pacientams  primenu, kad neliestų. Dirbant su pirštinėmis atrodo, kad jos natūraliai drausmina, be to, saugu dezinfekuoti rankas prieš aptarnaujant kitą žmogų ir neišsausinti odos“, – pastebėjo vaistininkė.

Padidintas saugumas ne tik vaistinėse, bet ir sandėliuose

COVID-19 plitimas pakeitė ne tik vaistinių, bet ir vaistų sandėlių darbą. Juk nuo jų prasideda vaistų tiekimas į vaistines. Bendrovės „Tamro Lietuva“, tiekiančios vaistus ne tik BENU vaistinių tinklui, bet ir kitoms vaistinėms bei šalies gydymo įstaigoms, sandėlio priėmimo vadovė Rima Frankonienė sako, kad darbo pastarąsias savaites beprotiškai daug, tačiau pozityvumą darbuotojai stengiasi išlaikyti.

„Karantinas šalyje – naujiena visiems lietuviams, mes taip pat ne išimtis. Turime taikytis prie pasikeitusių darbo sąlygų, naujų taisyklių ir ilgesnių darbo valandų. Tačiau šiandien prioritetai keičiasi ir mes puikiai suprantame, dėl ko dirbame. Mums itin svarbu išsaugoti savo darbuotojų sveikatą dar ir dėl to, jog esame atsakingi už kai kurių gyvybiškai svarbių vaistų tiekimą visoje Lietuvoje“, – pasakoja R. Frankonienė.

Pašnekovė pasakoja, kad galimai koronaviruso grėsmei sandėlyje pradėta ruoštis labai anksti – saugumas sugriežtinas pandemijai dar nepasiekus Lietuvos. Pradžioje teko sulaukti ir kritikos iš krovinius vežančių vairuotojų.

„Mes griežtai neįleidome ir neįleidžiame vairuotojų, kurie atveža krovinius, į sandėlį. Visi įėjimai yra uždaryti, o prie jų pakabintos labai aiškios saugumo instrukcijos net šešiomis kalbomis. Prie visų durų pakabinti dezinfektantai, todėl pirmiausiai atvažiavęs vairuotojas turi dezinfekuoti rankas. Vos pravėrę duris, mūsų darbuotojai paima dokumentą. Toliau vairuotojas paprašomas laukti automobilyje, kol mūsų darbuotojai išsikrauna prekes, jas susineša ir tik po to paduoda pasirašytus dokumentus atvykusiam vairuotojui. Viskas vyksta taip, kad mūsų sandėlio darbuotojai ir atvykę vežėjai turėtų kaip įmanoma mažiau kontakto“, – pasakoja sandėlio prekių priėmimo vadovė.

Darbui sandėlyje ruošiami ir administracijos darbuotojai

Karantino metu sandėlio durys užsivėrė ne tik krovinius pristatantiems vežėjams, bet ir biuro darbuotojams.

„Jeigu anksčiau į sandėlį,  esant darbinei būtinybei, galėjo įeiti biuro darbuotojas, šiandien maksimaliai ribojame biuro darbuotojų apsilankymą. Taip pat visi sandėlio darbuotojai dirba su apsaugos priemonėmis: kaukėmis ir pirštinėmis. Darbuotojai dezinfekuoja rankas, taip pat visos sandėlio patalpos yra dezinfekuojamos du kartus per dieną tam, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas“, – sako  R. Frankonienė.

Nors tam, kad būtų užtikrintas saugus darbas, yra daroma viskas, sandėlio prekių priėmimo vadovė supranta, jog šio viruso plitimas kol kas sunkiai prognozuojamas, todėl jau yra ruošiamasi ir planui B.

„Jau yra ruošiama papildoma pamaina darbuotojų, kurie, reikalui esant, galės pakeisti dabartinius žmones. Pirmiausia apmokome savo biuro darbuotojus, kurie kriziniu atveju galėtų staigiai pakeisti žmones, nebegalinčius dirbti. Visi dirbame kaip vienas, ir administracijos darbuotojai labai gerai supranta, jog dabar svarbiausias prioritetas yra vaistų pristatymas į vaistines ir gydymo įstaigas“, – sako „Tamro Lietuva“ sandėlio priėmimo vadovė.

Esant tokiai sudėtingai situacijai, vaistininkams ir sandėlio darbuotojams darbo išties padaugėjo, tenka dirbti ir viršvalandžius. Tačiau R. Frankonienė tikina, jog visi darbuotojai suvokia padėties rimtumą ir stengiasi išlaikyti pozityvų nusitiekimą.

„Čia dirba paprasti žmonės, tokie, kaip ir visi mes. Visi labai skirtingi ir labai spalvingi. Tačiau per visą šį laiką tikrai negirdėjau nei vieno, kuris atsisakytų eiti į darbą ar skųstųsi pasikeitusiomis sąlygomis. Nors aišku, nėra patogu dirbti nei su pirštinėmis, nei su kaukėmis, bet matau, kad visiems darbuotojams svarbus saugumas, todėl visi be išimties laikosi nustatytų taisyklių. Šiandien svarbiausia išlaikyti sveikus darbuotojus ir kaip įmanoma labiau jiems padėti susitvarkyti su esama situacija. Juk viską darome dėl bendro gero tikslo“, – apie vaistų sandėlio darbuotojų dabartinę kasdienybę pasakoja R. Frankonienė.

The post Vaistininkė papasakojo apie darbą karantino metu appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

Avatar

Paskelbta

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Kreipimąsi dėl savivaldybių finansavimo savarankiškumo stiprinimo pasirašė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
 
Lietuvos merų kreipimasis į šalies vadovus

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informacijąAsociatyvi nuotr. unsplash.com

Skaityti toliau

Rajonas

Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: szczepienia przeciwko chorobie Covid-19 odbywają się sprawnie

Avatar

Paskelbta

Zgodnie z zatwierdzoną przez Ministra Ochrony Zdrowia kolejnością grup priorytetowych w ubiegłym tygodniu w rejonie wileńskim rozpoczęto szczepienia seniorów przeciwko chorobie Covid-19. Zgodnie z planem szczepienia rozpoczęto od najstarszych mieszkańców rejonu wileńskiego (80 lat i więcej), później będą szczepieni seniorzy w wieku 75–79 lat, następnie 70–74-latki. Ostatni w kolejce szczepień seniorów będą 65–69-latkowie.
Lekarz rodzinny lub pielęgniarka telefonicznie kontaktują z osobami z grup priorytetowych i chętnych rejestrują oraz zapraszają ich na szczepienie w wyznaczonym czasie. Jeżeli do tej pory ktoś nie otrzymał telefonu od swojego lekarza rodzinnego, proponowalibyśmy, abyście sami skontaktowali się z lekarzem rodzinnym, gdyż mogły ulec zmianie dane kontaktowe Państwa, a placówka medyczna ich nie ma. Jeśli pacjent nie ma możliwości przybycia na miejsce szczepień, swoją sytuację należy zgłosić lekarzowi rodzinnemu, który zorganizuje szczepienie w domu. Szczepienie jest dobrowolne, a zarówno szczepionka, jak i usługa szczepienia są bezpłatne.
Według Eleny Mirinavičienė, lekarza kontroli chorób zakaźnych z Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego, w rejonie wileńskim zaszczepiono już ponad 4 000 osób z grup priorytetowych, z czego około połowa – dwiema dawkami szczepionki. Zakończyło się szczepienie pracowników zakładów opieki zdrowotnej i społecznej oraz ich pacjentów i pensjonariuszy drugą dawką szczepionki.
„Chciałabym zwrócić uwagę, że wśród lekarzy w rejonie około 80 proc. ma odporność na zakażenie Covid-19 w wyniku szczepień, jeszcze wyższy odsetek zaszczepionych i tych, którzy przechorowali, znajduje się w placówkach opieki społecznej, gdzie prawie wszyscy, którzy nie mieli zakażenia koronawirusem, zostali zaszczepieni” – powiedziała lekarz E. Mirinavičiėnė.
„Pierwszą dawką zostali już zaszczepieni chętni pracownicy placówek oświatowych, którzy mają długotrwały lub krótkotrwały kontakt z dziećmi w wieku przedszkolnym, wczesnoszkolnym i początkowym. Od 18 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu powyżej 80. roku życia. W razie dostępu wystarczającej ilości szczepionki, planujemy, że szczepienie osób powyżej 65. roku życia może być przeprowadzone w ciągu najbliższych 3-4 tygodni. Od 23 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu również w ambulatoriach” – powiedziała lekarz kontroli chorób zakaźnych, zwracając uwagę, że co tydzień na zlecenie Ministerstwa Ochrony Zdrowia rejon wileński otrzymuje około 1 000–1 500 dawek szczepionki, a także środki medyczne potrzebne do szczepień. Medycy rejonu wileńskiego są gotowi na jeszcze większą ilość szczepionek – 2 500–3 000 dawek tygodniowo.
Według lekarza kontroli zakażeń Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego mieszkańcy miejscowości wiejskich obawiają się, że do wiejskich przychodni i prywatnych zakładów opieki zdrowotnej trafi tylko szczepionka AstraZeneca, która nie wymaga specjalnych warunków przechowywania. Jest to jednak procedura ustanowiona przez Ministerstwo Ochrony Zdrowia, której należy przestrzegać. W przeciwnym razie mieszkańcy otrzymają preparaty złej jakości.
„Chcę zapewnić, że wszystkie szczepionki stosowane na Litwie są bezpieczne, skuteczność wszystkich jest podobna, tylko niektóre są sztuczne, inne bardziej naturalne, wyprodukowane zwykłymi metodami. Ponieważ od ich wprowadzenia minęło zaledwie kilka miesięcy, trwają badania nad wszystkimi szczepionkami. Będziemy mogli je porównać za 1-2 lata – w takim czasie zwykle przebiegają badania nad szczepionkami. Dlatego nie można powiedzieć, że którakolwiek z nich jest obecnie lepsza. W końcu osoba przychodzi, aby zostać zaszczepioną w nadziei na uzyskanie odporności, a nie w celu otrzymania tego lub innego produktu leczniczego. Rozumiem, że nie jest przyjemne odczuwanie skutków ubocznych szczepionki, ale trwa to 1-2 dni, a w razie zachorowania, przebieg choroby może być trudny lub nawet zakończyć się śmiercią” – powiedziała lekarz E. Mirinavičienė.
Po zakończeniu szczepień osób powyżej 65. roku życia na szczepienia zostaną zaproszeni mieszkańcy rejonu wileńskiego z chorobami przewlekłymi i powikłaniami. Oni zostaną również poinformowani telefonicznie przez zespół lekarzy rodzinnych.
Na kwiecień jest planowane rozpoczęcie szczepień pacjentów, którzy przechorowali na Covid-19 (zakażeniem koronawirusem).
Osoby, które przechorowały na Covid-19, zostaną zaszczepione trzy miesiące po dniu wykrycia choroby (zakażenia koronawirusem), a osoby z przeciwciałami zostaną zaszczepione 60 dni po dacie dodatniego testu na obecność przeciwciał IgG.

Więcej informacji na temat procesu szczepień można uzyskać w swojej przychodni.
PP Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: tel. (8 5) 247 0027, w dni robocze od godz. 7.00 do godz. 19.00.
Dane kontaktowe ambulatoriów i gabinetów lekarskich można znaleźć tutaj: https://www.vrcp.lt/ambulatorijos i https://www.vrcp.lt/bpg-kabinetai.
Przychodnia w Niemenczynie: tel. +370 600 38 885.
 
Najważniejsze informacje o szczepionkach przeciwko Covid-19: https://koronastop.lrv.lt/lt/duk/skiepai-nuo-covid-19  

Zdjęcie ilustracyjne unsplash.com

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt