Connect with us

Naujienos

Kibernetinis saugumas: dirbant namuose laukia daugiau iššūkių?

Avatar

Paskelbta

Karantino metu daugeliui šalies gyventojų jų namai tapo biuru, tačiau darbams persikėlus į namus išaugo ir susirūpinimas įmonių įrenginių ir duomenų kibernetiniu saugumu. Dėl šios priežasties Vilniaus universiteto Kauno fakulteto kibernetinio saugumo tyrimų grupė parengė kibernetinio saugumo rekomendacijas iš namų dirbantiems darbuotojams ir darbdaviams. Rekomendacijų autoriai įsitikinę, kad jos padės saugiau naudoti programinę įrangą bei komunikacijos kanalus ir užtikrinti sklandų, saugų darbą iš namų.

nuotrauka pexels.com

„Karantino metu išryškėjo, kad šalies darbuotojams trūksta skaitmeninio raštingumo žinių. Kai kurie puikiai susidoroja su užduotimis, kitiems reikia daugiau laiko perprasti net paprasčiausias nuotolinio bendravimo programas. Darbuotojams yra būtini kibernetinio saugumo mokymai, nes būtent jie tampa dažniausia priežastimi, leidžiančia kibernetiniams nusikaltėliams įsilaužti į organizacijas – visa tai padaroma pasitelkus socialinę inžineriją ir kitas priemones. Norint apsaugoti įmonės informacines sistemas yra reikalingi du dalykai: techninių saugumo priemonių užtikrinimas ir darbuotojų ugdymas šia tema“, – sako VU Kauno fakulteto kibernetinio saugumo tyrimų grupės narė ir skaitmeninio raštingumo kuratorė Lietuvoje dr. Renata Danielienė.

USB laikmena gali tapti kibernetinės atakos ginklu

Remiantis praėjusių metų pabaigoje projekto „Kurk Lietuvai“ Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) atliktos apklausos duomenimis, 74 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas, o beveik 44 proc. nemano, kad galėtų tapti tokių atakų aukomis. Pasak R. Danielienės, šie duomenys rodo, kad mes neturime pakankamai kibernetinio saugumo žinių, o darbas nuotoliniu būdu gali paskatinti sukrusti kibernetinius nusikaltėlius.

Vienas iš nusikaltėlių naudojamų  socialinės inžinerijos metodų yra neva „pamesti“ USB laikmeną netoli kokios nors organizacijos, nes tyrimai rodo, jog žmonės rastas laikmenas dažnai deda į savo įrenginius. „Viena organizacija, norėdama išsiaiškinti savo pažeidžiamumo lygį, užsakė bandomąją ataką prieš save. Po bandymo paaiškėjo, kad jų darbuotojas, radęs gatvėje laikmeną, ją iš tiesų įsidėjo į savo darbinį kompiuterį, tačiau negalėjęs atidaryti joje esančių aplankų, laikmeną pabandė įdėti į dar keletą organizacijos įrenginių. Paspaudus ant tų failų, būdavo paleidžiamas kenksmingas kodas. Tai reiškia, kad atakos buvo paleistos keliuose įrenginiuose“, – pasakoja R. Danielienė.

Neapsaugotas bevielis namų tinklas vilioja nusikaltėlius

Dirbant namuose tyko patys netikėčiausi pavojai. Pasak skaitmeninio raštingumo kuratorės, atsargesni turėtų būti tėvai, auginantys mažamečius vaikus. Trumpai atsitraukęs nuo kompiuterio darbuotojas dažniausiai neužrakina jo ekrano, o prie jo priėjęs vaikas gali tiek tyčia, tiek netyčia pridaryti žalos. Darbuotojai turi saugoti savo darbo įrenginius –  nors trumpam pasitraukus nuo kompiuterio jo ekranas turėtų būti užrakinamas.

R. Danielienė taip pat išskiria populiarų klaidingą įsitikinimą – žmonės mano, kad yra neįdomūs kibernetiniams nusikaltėliams, ir nesibaimina, kad į jų kompiuterius gali įsilaužti. „Galbūt tame kompiuteryje nieko ir neras, bet pačiam žmogui nežinant jis gali būti panaudotas kaip priemonė vykdyti  įvairias kibernetines atakas “, – pabrėžia skaitmeninė kuratorė.

Tai ypač aktualu išpopuliarėjus vadinamam daiktų internetui – internetu sąveikaujantiems įrenginiams, kai prie tinklo prijungiami televizoriai, robotai siurbliai ir pan. „Dirbant namuose labai svarbu yra užtikrinti bevielio tinklo saugumą, nes kuo daugiau prie tinklo prijungta įrenginių, tuo didesnė tikimybė į jį įsilaužti“ , – teigia R. Danielienė.

Pagrindinė priežastis, kodėl, anot skaitmeninio raštingumo kuratorės, darbuotojai tampa kibernetinių nusikaltėlių taikiniais, yra žemas kibernetinio raštingumo lygis. Galimybę įgyti žinių apie kibernetinį saugumą ir skaitmeninių įgūdžių suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Kiekvienas savo žinias gali pagilinti pasirinkęs labiausiai patinkančią savarankiško mokymosi programą internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams.

Pagrindinės taisyklės darbdaviui ir darbuotojui

Mokslininkų grupės parengtoje darbdaviams ir darbuotojams skirtoje atmintinėje vienas svarbiausių akcentų yra aprašyta ir patvirtinta įmonės organizacinė sauga. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti nuolatinę pagalbą, kad darbuotojas žinotų, kur kreiptis kilus problemai. Šia spraga, pasak R. Danielienės, mėgsta pasinaudoti sukčiai, kurie skambina įmonės administratoriams ir prisistato naujuoju IT specialistu, norinčiu patikrinti, ar jų įrenginys yra saugus. Šiam tikslui sukčiai dažnai prašo įsidiegti programą, leidžiančią valdyti kompiuterį nuotoliniu būdu, o tuo metu iš tikrųjų įdiegiama kenksminga programa, kuri skirta informacijos apie įmonę rinkimai ar kitiems kenkėjiškiems veiksmams atlikti. „Darbdavys turėtų surašyti taisykles, kaip vyksta komunikacija, kaip dirbama su dokumentais, kaip jungiamasi prie sistemų. Svarbu užtikrinti, kad prie informacinių sistemų galėtų prisijungti tik tie darbuotojai, kurių darbui tai yra būtina“, – aiškina ji.

Atmintinėje darbuotojams vienas svarbiausių punktų yra įrenginio apsauga, kuri užtikrinama nuolat atnaujinant programas ir įdiegiant antivirusinę programą. „Antras svarbus aspektas – darbuotojas turi atsakingai elgtis su savo darbo kompiuteriu. Taip pat svarbu niekam neatskleisti savo prisijungimo duomenų. Ne mažiau svarbu atsakingai komunikuoti. Jeigu darbdavys pasako, kad bendravimas vyks specialia programine įranga, tai darbuotojai ir turi ja naudotis, o ne bendrauti darbo klausimais, pavyzdžiui, per „Facebook“, nes jiems taip patogiau“, – sako skaitmeninė kuratorė.

„Pasibaigus karantinui vėl kviesime visus šalies gyventojus į mokymus bibliotekose, kuriose gyventojai galės įgyti ne tik laisvalaikiui, bet ir darbo aplinkai reikalingų žinių bei atpažinti galimas grėsmes kibernetinėje erdvėje. Atnaujinamos ir gilinamos skaitmeninio raštingumo žinios padeda išlikti konkurencingais sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje“, – teigia projekto „Prisijungusi Lietuva“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė.

prisijungusi.lt informacija

The post Kibernetinis saugumas: dirbant namuose laukia daugiau iššūkių? appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

„Kalba Vilnius“ tinklalaidė: kova su COVID-19 Vilniuje

Avatar

Paskelbta

Kaip jaučiasi gydytojai per pandemiją? Kiek žmonių dirba su COVID testavimu Vilniuje? Kiek laisvų lovų, skirtų COVID ligoniams, šiuo metu yra sostinėje? Kada pasveiks Vilnius?

Visos šios temos ir dar daugiau – tiesiai iš keturių pašnekovų lūpų, kurie dabar savo visą darbinį laiką skiria kovai su COVID Vilniuje. Paklausykite naujo tinklalaidės „Kalba Vilnius“ epizodo:
Youtube:

Spotify: https://spoti.fi/3nQTScq.

Skaityti toliau

Miestas

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Avatar

Paskelbta

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Apie 62 proc. vilniečių jau atsėmė nemokamai vaistinėse dalijamas kalio jodido tabletes. Vilniaus savivaldybė jų dalijimą pratęs dar iki sausio 31 dienos. Jodo tabletės skirtos apsaugoti skydliaukę nuo galimo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, tad jų nereiktų vartoti be reikalo, svarbu vadovautis kartu išduodamomis instrukcijomis.

Iki šiol tablečių neatsiėmę vilniečiai, arba iki 2021 m. naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kviečiami suskubti ir atsiimti prevenciškai dalijamus preparatus per sausį. Elektroniniai receptai išrašyti automatiškai, todėl į gydymo įstaigas eiti nereikia. Ir gruodžio mėnesį savo gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę gyventojai jau gali atsiimti jodo tabletes vaistinėse.

Primename, kad tabletės dalijamos visiems Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kartu su kalio jodido tabletėmis gyventojai gauna vartojimo instrukciją lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.

Esant karantinui, kurio taisyklių reikia laikytis, Vilniaus miesto savivaldybė siūlo kalio jodidą atsiimti vykstant į vaistinę kitų būtinųjų dalykų, planuojant apsilankymą, kad būtų išlaikyti saugumo reikalavimai.

Daugiau informacijos jodas.vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus parkų takai žiemą prižiūrimi kitaip nei miesto šaligatviai

Avatar

Paskelbta

Gražiausių miesto parkų – Vingio, Bernardinų sodo, Lukiškių ir Sapiegų – lankytojai turbūt jau atkreipė dėmesį, kad takai juose žiemos laikotarpiu prižiūrimi kitokia tvarka nei miesto šaligatviai.

Įprastai, esant nedideliam snygiui ir minusinei temperatūrai, leidžiama ant takų iškritusį sniegą sutrypti. Susiformuoja kietas sniego dangos paviršius, kuriuo saugu vaikščioti taip kaip ir asfaltuota ar grunto danga. Sningant smarkiau takai valomi, bet nebarstomi, jeigu yra minusinė temperatūra. Tokiais takais patogu ne tik vaikščioti, bet ir šliuožti slidėmis ar tempti rogutes.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kai temperatūra tampa pliusinė, sniegas tirpsta, tokie takai darosi slidūs, tad jie pabarstomi smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu tose vietose, kur arti nėra augmenijos. Pirmiausiai barstomos slidžios įkalnės, o kur būtina, ir lygūs takai.

Vingio parke vienas 1,5 km takas skirtas tik slidininkams, kuris nevalomas, nebarstomas, o smarkiau sningant tik paspaudžiamas specialia technika, kad slidininkams būtų patogu čiuožti „eglute“.

Klasikinio čiuožimo slidžių trasos Vingio parke yra padarytos šalia takų ir miško teritorijoje. Tie, kurie nori bėgioti ar vaikščioti stabiliau, nuo Geležinio Vilko gatvės iki Žvėryno pėsčiųjų tilto gali naudotis neužšąlančiu asfalto keliu ir taku.

Panašus takų priežiūros principas taikomas ir kituose miesto parkuose – Bernardinų, Lukiškių, Sapiegų. Takai šiuose parkuose nebarstomi druskos ar smėlio ir druskos mišiniu, kad nebūtų pakenkta parko medžiams ir kitiems augalams. Priklausomai nuo sniego intensyvumo takai valomi, slidžios vietos gali būti pabarstomos smėliu ar specialia smulkia skalda.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt