Connect with us

Naujienos

Būsto rinkos traukinį stabdo nežinomybė

Avatar

Paskelbta

Netikėtai visam pasauliui ypač greitai ir plačiai išplitusi koronaviruso infekcija, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija bei daugelyje šalių imtos taikyti karantino sąlygos neaplenkė ir Lietuvos. Kovo viduryje įvesti apribojimai žmonių judėjimui, įsigaliojęs nuotolinis darbas ir dalies paslaugų sustabdymas turėjo žaibišką poveikį visai mūsų šalies ekonomikai.

Būtent netikėtumo efektas ir nerimas bei nežinomybė sukaustė ir būsto rinką: žmonės, nebegalėdami išeiti iš namų, pirmiausia turėjo pasirūpinti būtiniausiais poreikiais, o dalis vystytojų sustabdė pardavimus ir reklamą. Dėl to du pirmuosius šių metų mėnesius vis didesniu greičiu augusios naujų būstų rezervacijos staiga sustojo. Per visą ketvirtį (2020 m. sausio–kovo mėn.) Vilniaus būsto rinkoje fiksuotos net 1 461 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos. Palyginimui, 2019 m. paskutinį ketvirtį jų buvo 1 402 (4,2% augimas).

Tikėtina, kad tuo pačiu greičiu visas pirmasis 2020 m. ketvirtis būtų buvęs dar rezultatyvesnis ir būtų buvę galima fiksuoti naują rekordą, tačiau kovo 16 d. įsigaliojęs karantinas situaciją pakoregavo. NT projektų plėtros ir paslaugų įmonės investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio įsitikinimu, šį laikotarpį įdomu panagrinėti išskaidžius į dvi dalis: nuo sausio 1 d. iki kovo 15 d. ir nuo kovo 16 d. iki kovo 31 d.

Analitikų duomenimis, iki karantino būsto rezervacijų skaičiai sostinėje mušė visų laikų rekordus ir buvo susitarta dėl 1 413 būstų pardavimo. Tai yra apie 19 būstų kiekvieną dieną – daugiau nei rekordiniais laikytais 2019-aisiais. Tuo tarpu, per paskutines dvi kovo savaites – jau įvedus karantiną – skaičiuojamos 48 būstų rezervacijos – beveik 82 proc. mažiau.

„Anksčiau, analitikų vertinimu, „sveikas“ Vilniaus naujų būstų rinkos rezervacijų skaičius buvo 330 būstų per mėnesį. Tai yra apie 11 pardavimų per dieną. Vadinasi, sostinės būsto rinka karantino metu sušlubavo“, – konstatuoja Š. Tarutis.

Kaune, kur rinka yra 5–6 kartus mažesnė nei Vilniuje, metų pradžia naujos statybos būsto rinkoje buvo vangesnė lyginant su ankstesniais metais. Todėl pokyčiai ne tokie ryškūs, tačiau taip pat matomi. Per tris pirmuosius šių metų mėnesius laikinojoje sostinėje buvo rezervuoti 193 nauji būstai – 39% mažiau nei per paskutinį 2019 m. ketvirtį (316) ir 32,5% mažiau nei per pirmus mėnesius pernai, kai buvo sutarta dėl 286 būstų pardavimo.

„Jei ir šiame mieste lyginsime rezervacijų skaičių iki karantino paskelbimo ir po to, pamatysime, kad metų pradžioje Kaune naujų būstų rinka buvo ramesnė: iki kovo vidurio buvo rezervuoti 184 būstai arba vidutiniškai po 2,5 būsto kasdien. Per likusias dvi kovo savaites užfiksuotos vos 9 rezervacijos – maždaug po būstą kas antrą dieną. Tai yra 73% mažiau nei per laikotarpį iki karantino“, – skaičiuoja investicijų ir analizės įmonės vadovas.

Situacija gali keisti įpročius ir poreikius

Kol kas būsto rinkoje (o ir kitose rinkose) galima tik konstatuoti faktus. Bet investicijų ir analizės įmonės vadovas Šarūnas Tarutis įžvelgia ne tik galimus pasikeitimus rezervacijų statistikoje, bet ir būstų pirkėjų bei savininkų poreikių pokytį.

Fusion Studio TIFF File

„Šiandieninis izoliuotas gyvenimas privertė mus pakeisti įpročius labai staiga ir per itin trumpą laiką. Elgsenos, santykių specialistai, psichologai, rinkodaros analitikai jau ima kalbėti apie galimus pasikeitimus visuomenės santykiuose, žmonių bendravimo, paslaugų suvokimo ir vartojimo srityse. Todėl man įdomu, kokią įtaką pasikeitusios aplinkybės ateityje gali daryti būsto rinkoje“, – svarsto specialistas.

Trumpuoju laikotarpiu (per 3–6 mėn.) Šarūnas Tarutis įžvelgia daugiau galimų rizikų, susijusių su ekonominiais veiksniais. Išaugęs nedarbas daliai jaunų žmonių gali sumažinti pajamas ir priversti grįžti į gimtinę: sumažės ne tik potencialių naujo būsto pirkėjų skaičius, bet ir ilgalaikės nuomos rinkos užimtumas. Sumenkę keliautojų ir atostogautojų srautai žmones, užsiimančius trumpalaike nuoma, stums į ilgalaikės nuomos rinką, dar labiau augs pasiūla. Tai gali sukelti kainų šioje rinkoje kritimą ir mažinti nekilnojamojo turto, kaip investicijos, patrauklumą, taigi, ir perkančiųjų būstą nuomai gretas.

„Vyraujant neapibrėžtumui krenta ir vartotojų lūkesčiai, ir pasitikėjimas. Tai gali atsiliepti plėtotojams, šiuo laikotarpiu negebėsiantiems užbaigti pradėtų projektų ir įgyvendinti pažadų pirkėjams. Pasekmes, neabejotinai, pajustų ir kitos grandys – rangovai, statybos įmonės. Todėl dar svarbesniu aspektu taps NT projektų plėtotojų patikimumas ir reputacija. Dar viena rizika NT rinkai galėtų būti padidėjusios bankų paskolų maržos, nes toks pokytis mažintų galimybes skolintis. Reikia tikėtis, kad tai amortizuos numatytos kiekybinio ekonomikos skatinimo priemonės“.

Iš kitos pusės, ilguoju laikotarpiu gali susiformuoti pokyčiai, kurie stimuliuos būsto rinką, vers jos žaidėjus siūlyti dar įdomesnius sprendinius bei pastiprins jau dabar matomas tendencijas.

„Visuotinio vartojimo ir pertekliaus laikotarpiu „namų“ sąvoka buvo praradusi pradinę svarbą: būstas buvo tapęs vieta pernakvoti, darbo, socializacijos ir gyvenimo erdvės ėmė įsiterpti viena į kitą. Neteigiu, kad ims mažėti „co-living“ (gyvenimo bendrai) sprendimų patrauklumas, bet savas būstas, kaip saugi erdvė turėtų vėl atgauti reikšmę“, – mano Š. Tarutis.

Jis prognozuoja, kad gali išaugti specifinių erdvių namuose poreikis. Darbas iš namų taps ne tik užgaida, bet įprasta praktika, todėl daugiau žmonių norės įsirengti darbo kambarį, ramybės erdvę, kurioje galėtų susikaupti. Taip pat dažniau bus ieškoma galimybių būti arčiau gamtos, netoli namų leisti laiką, ilsėtis ir sportuoti. Gal net sporto salės namuose taps tiesiog privalumu – ne tuščia prabanga, o kiemelis ar terasa bute – beveik būtinybe. Tai turėtų suteikti proveržį sveiko būsto koncepcijai, kurios tendencija pasaulyje jau buvo matoma ir anksčiau.

Prognozės šiuo metu – tik spėlionės

„Vienas esminių karantino laikotarpio bruožų – visiškas neapibrėžtumas: situacija į bet kurią pusę gali pasikeisti kiekvieną dieną, savaitę ar mėnesį. Todėl šiuo metu rinkos analitikai, kaip mėgstama juokauti, „rūko kamputyje“ – nežinant, kaip keisis situacija, prognozuoti rinką nėra duomenų, taigi, ir prasmės – tai tebūtų spėlionės“, – neslepia ekspertas.

Jis neabejoja dėl vieno dalyko: kuo greičiau pavyks suvaldyti koronaviruso plitimą, kuo žmonės bus supratingesni ir laikysis sveikatos specialistų nurodymų ir saugosis patys bei saugos aplinkinius, tuo greičiau gyvenimas grįš į įprastas vėžes ir mažiau nuostolių patirs ekonomika. Taip pat ir kiekvienas iš mūsų.

„Suprasti, kad pandemija ir apribojimai visame pasaulyje nepraeis be pasekmių, nereikia būti orakulu. Bet tikiu, kad ir globali ekonomika, ir Lietuva yra pasiruošusi „pagalvę“ nusileidimui. Vis garsiau kalbama apie įvairias ekonomikos skatinimo priemones, kurios gali būti ir jau pradedamos taikyti, todėl svarbiausias lieka laiko faktorius: kuo greičiau pagysime nuo koronaviruso, tuo greičiau „pagis“ ir visa ekonomika“, – įsitikinęs Š. Tarutis.

Pasibaigus karantinui, primena ekspertas, bus svarbu nepamesti galvos: būsto rinka Lietuvoje kelerius metus demonstravo brandą, augo kokybė, todėl rinktis bus, iš ko. Jis rekomenduoja galimo geriausio varianto ramiai dairytis dabar, o su plėtotojais bendrauti nuotoliniu būdu, virtualiai.

ELTA inf. 

The post Būsto rinkos traukinį stabdo nežinomybė appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Nauja paslauga Lietuvoje – Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Avatar

Paskelbta

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų prieinamumą bei kokybę, busimiems ir esamiems globėjams, įtėviams bei budintiems globotojams suteikti pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas rūpimais klausimais bei kartu įveikti iškilusius iššūkius, įkurta nemokama Įvaikinimo ir globos skambučių linija 8 800 00207.
Nuo 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną darbo dieną 12-20 val. patyrę globos ir įvaikinimo srities specialistai nemokamu telefono numeriu 8 800 00207, el. paštu: klausk@viskasapiegloba.lt ir internetine pokalbių programa svetainėje www.globoscentrai.lt teiks informavimo bei konsultavimo paslaugas.
Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga nemokamai galės naudotis bet kurie šalies globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar asmenys, ketinantys tapti globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais bei besidomintys globa ir įvaikinimu asmenys.
Šias paslaugas kartu su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001“.
Daugiau informacijos: https://www.viskasapiegloba.lt/
 
Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 
 

Skaityti toliau

Miestas

Po atostogų Vilniaus istorijos gerbėjai kviečiami sugrįžti į virtualią auditoriją

Avatar

Paskelbta

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pakvies sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas. Pavasario semestro paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ – septyni intriguojantys istoriniai pasakojimai ir septyni muziejaus eksponatai. Pirmoji paskaita – jau sausio 28 d. 18 val. Paskaitas stebėti tiesiogiai galima portale 15min.lt.

Nors kartkartėmis vis dar girdime kalbas apie už lauko tualetus gresiančias baudas, didžioji dalis vilniečių šiandien gyvena naudodamiesi modernia ir išvystyta vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos infrastruktūra. Tam, kad bet kada panorėję galėtume mėgautis švariu vandeniu, šiltu dušu ir nesirūpinti dėl nuotekų, teko nueiti nemenką kelią.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė, Rusijos imperijos okupuotas mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas.

Pirmosios pavasario semestro paskaitos metu žiūrovai nusikels į XIX–XX amžių sandūrą, kuomet ir prasidėjo ryškesnis Vilniaus sanitarinės infrastruktūros modernėjimas. Ir kaip jau įprasta – pažinti šį laikotarpį padės ir muziejaus eksponatas.

„Muziejaus fonduose saugome nemažai su miesto infrastruktūra susijusių eksponatų, bet būtent šį laikotarpį geriausiai atspindi vienas jų – XIX a. pabaigos keraminis glazūruotas kanalizacijos vamzdis. Jis buvo atrastas 2006 metais rekonstruojant vieną iš T. Kosciuškos gatvėje esančių muziejaus pastatų, kuriame anksčiau buvo įsikūrusios Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės. Ant jo išlikęs užrašas išduoda kilmę – jis pagamintas Švedijos „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“ gamykloje“, – išgirsti šio eksponato istoriją kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.

Pirmoji ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ pavasario semestro paskaita – sausio 28 d. 18 val. Paskaitą stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvai/aelita-ambruleviciute-tarp-naktipuodzio-ir-modernios-kanalizacijos-vilniaus-sanitarine-infrastruktura-xix-a-pabaigoje-xx-a-pradzioje-3896.

Visas buvusias paskaitas galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=lSrWFl8Epac

Visų pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis:

  • Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
  • Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
  • Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
  • Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
  • Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
  • Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
  • Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.

 

 

Skaityti toliau

Rajonas

Правительство продлило карантин до 28 февраля

Avatar

Paskelbta

Правительство в среду решило одобрить предложение Минздрава продлить ужесточенный карантин до 28 февраля. В то же время было решено продлить до конца февраля ограничение на передвижение между муниципалитетами.
Было решено, что карантин будет продлен на всей территории Литвы еще на месяц, до 24.00 часов 28 февраля этого года.

«Как вы уже знаете, если мы сравним цифры с декабрем, (…) то увидим огромные изменения, но эти изменения начались с огромных цифр», – сказал на заседании министр здравоохранения Арунас Дулькис.
Премьер Ингрида Шимоните подчеркнула, что «сейчас у нас нет какого-то показателя, который показал бы, что ситуация и ее регламентирование могут существенно измениться».
Также планируется сохранить контроль над передвижениями между муниципалитетами.
В документе также отмечается, что введение строгих карантинных условий в стране снизило уровень заболеваемости коронавирусом, но количество зарегистрированных случаев за неделю остается высоким. Хотя число случаев заболевания в Литве уменьшается, темпы снижения замедлились по сравнению с предыдущими неделями.
По словам премьера, принятое Правительством решение не означает, что весь месяц будут действовать все ограничения, просто сейчас у Правительства нет основания менять режим. И.Шимоните утверждает, что решение будет пересматриваться каждую неделю.

L24.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt