Connect with us

Naujienos

Covid-19 pandemija suteikė unikalią progą pakeisti pasaulį

Avatar

Paskelbta

Sakote, sugrįžo gulbės ir delfinai į Veneciją? Sakote, dangus virš didžiųjų pramonės centrų prasišvietė pro teršalų debesis? Sakote, gamta atsigauna? Bet ar tikrai? Kaip ilgai namuose išsilaiko prieš Kalėdas atlikta generalinė tvarka? Dažniausiai iki pirmo svečio, o kartais užtenka ir namo iš lauko įvirtusių namiškių.

Labai norėčiau tikėtis, kad žmonija sugebės įsisavinti šią pamoką ir pasibaigus pandemijai pasuks atsakingos ekonomikos keliu, bet nei politikų, nei ekonomistų kalbose nesigirdi aplinkosaugininko ausims tokių mielų raktažodžių kaip „darni plėtra“, „žiedinė ekonomika“ ar „netaršios technologijos“.

Deja, dažniausiai girdima žinutė yra susijusi su šiuo metu sustojusių ir sunkius laikus išgyvenančių įmonių palaikymu, parama jų veiklos prikėlimui, o ne perėjimui prie netaršių technologijų ar aplinką tausojančių veiklos principų įdiegimo ir taikymo. Taigi tikėtis, kad koronaviruso plitimo metu sumažėjusi tarša tokia ir liks yra labai naivu. Bet vis dėlto kokių liekamųjų pasekmių gamtai turės ši pandemija?

Vienas lauke – ne karys

Pirmiausia, ilgalaikį poveikį turės mąstysenos pokytis. COVID-19 suteikia šansą kiekvienam pergalvoti, koks yra mūsų indėlis šiame persipynusiame pasaulyje – ar racionaliai vartojame, ar racionaliai keliaujame, ar tausojame gamtinius ir žmokiškuosius resursus.

Asmeniškai kiekvienam iš mūsų vienos savaitgalio kelionės į Romą ar Paryžių atsisakymas turbūt poveikio neturės, bet jeigu taip pasielgs visi dažnai po pasaulį besiblaškantys asmenys, poveikis jau bus matomas. CO2 emisijos tikrai sumažės. Jeigu visi tie, kurie dirba biuruose ir gali vieną dieną per savaitę dirbti iš namų, taip ir padarys, tai matysis bendrame poveikio aplinkai paveiksle.

Mes ir jie

Tačiau COVID-19 paliks ir kitą ilgalaikį ženklą mūsų sąmonėje – kito baimę ir nepasitikėjimą. Ir čia nėra tas nepasitikėjimas, kad kažkas ištrauks piniginę ar praskleidęs paltuką pademonstruos visa, kuo gamta apdovanojo. Ne, šįkart nepasitikėjimas bus stipresnis.

Jau pačioje pandemijos pradžioje buvo fiksuojami išpuoliai prieš kinų bendruomenės žmones, tačiau kai šalies lyderiai ima sakyti, kad visi žmonės nuo šiol bus traktuojami kaip galimai užsikrėtę, tai ne tik prieš kitataučius, kitaminčius ar kitaip besielgiančius yra kuriamos stigmos. Jos kuriamos ir prieš tą mielą kaimynę iš gretimos laiptinės ir prieš keistuolį senuką, nuolat sukantį ratus kieme ir vis kažką veikiantį.

Praėjus pandemijai, lipti į viešąjį transportą atrodys dar baisiau nei buvo iki šiol, naudotis ir dalintis rūbais, daiktais, priemonėmis atrodys rizikingiau. Taigi kiekvienas norėsime turėti savo naują, ką tik pagamintą daiktą – tai turbūt bus tikras džiaugsmas visiems gamintojams, tačiau aplinka kentės labiau nei iki šiol.

Nekaltos tradicijos

Kitas ilgalaikis pokytis, kuris gal nėra labai aktualus daugumai lietuvių, bet labai svarbus Azijos ir Afrikos gyventojams, yra laukinių žvėrių turgų uždraudimas arba bent jau ribojimas. Tuos regionus tyrinėjantys biologai teigia, kad laukinių žvėrių turgūs yra padėję atrasti ne vieną naują dar iki tol nežinotą mokslui gyvūnų rūšį bei padeda įvertinti, ar tam tikros nykstančių gyvūnų rūšys jau išnyko ar vis dar egzistuoja. Juos uždraudus dalis šios prekybos sustos, o dalis tiesiog pasitrauks į pogrindį.

Poreikis žvėrienai ar kitoms kūno dalims (ragams, nagams, kailiui ar kt.) išliks tol, kol išliks tam tikros tikėjimo dogmos. Jų vedini žmonės ieškos, kur galėtų gauti tigro dantį potencijos skatinimui, skujuočio mėsos buljono skrandžio opos užlopymui ar gyvatės galvos, kurią palikus po kaimyno slenksčiu visi jo turtai atlėks pas tą, kuris turi gyvatės uodegą. Tokie turgūs yra tiesiog gegužinės visokių virusų sklidimui bei perėjimui nuo vienos rūšies prie kitos.

Ir šis koronavirusas nėra pirmasis, kuris į žmones pateko iš kitos rūšies gyvūnų, tokių jau yra buvę ir daugiau, bet tik šis vienintelis kol kas sugebėjo sukelti tokio lygio pandemiją. Taigi reikia tikėtis, kad šią pamoką išmoksime ir panaikinus laukinių žvėrių turgus paliksime animalistinius tikėjimus kultūriniams tyrinėjimams, liaudies dainoms ir pasakojimams bei Murakamiui, kuris iš viso to suries dar vieną neįtikėtiną romaną.

Užuominos žmonijai

Taigi žvelgiant iš aplinkosaugos perspektyvos, koronavirusas žmonijai suteikia nepamainomą galimybę įvertinti mūsų daromą poveikį aplinkai. Pastebėjote, danguje nebėra lėktuvų paliktų pėdsakų, matote upių dugne besivoliojančias padangas, įsiklausėte, kokie tylūs ir ramūs yra miestai, kai nebeliko rytinio iki vakaro besitęsiančio transporto piko.

Labai panašiai turėtų atrodyti pasaulis, jeigu norėtume suvaldyti klimato kaitą ir atšilimą. Tačiau gali būti, kad visa tai bus tik trumpas atokvėpis prieš žmonijai suduodant paskutinįjį smūgį gamtai ir neatitaisomai iškreipiant jautrius gamtos ciklus ir procesus.

Paulina Budrytė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė, aplinkosaugos specialistė bei urbanistė

The post Covid-19 pandemija suteikė unikalią progą pakeisti pasaulį appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilnius kviečia išsaugoti šventines eglutes iki pavasario ir pasodinti Kalėdų mišką

Avatar

Paskelbta

Gyvas kalėdines eglutes namuose puošiantys vilniečiai šiemet kviečiami pasistengti jas išsaugoti iki pavasario ir pasodinti specialiai kuriamame Kalėdų miške. Vilniaus miesto savivaldybė šią akciją planuoja organizuoti kasmet, ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį Kalėdų šventei vis paaukojamų žaliaskarių.

Kalėdų miško kūrimui numatyta vieta – netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke.

„Tai gali tapti ir šeimos tradicija, ir edukacija vaikams, ir dovana miestui – kasmet vilniečiai nuperka tūkstančius vazoninių eglučių, kurių gyvavimas baigiasi po Naujųjų metų. Užduotis nėra lengva, bet rezultatas – Kalėdų miškas – atpirks pastangas, todėl kviečiu visus vilniečius pabandyti iki pavasario balkone ar lauke išsaugoti eglutę. O pavasarį ne tik pakviesime jas pasodinti, bet ir padėsime jums tai padaryti“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, net jei pavasario sulauks ir naujoje žemėje prigis viena iš penkių eglučių, tai jau bus didelis pasiekimas ir naujos miesto tradicijos formavimosi pradžia.

Savivaldybė taip pat pataria, kaip pasirūpinti, kad vazoninė eglutė arba kėnis sulauktų pavasario. Kol eglutė papuošta namuose, rekomenduojama ją nuolat laistyti. Eglutę nupuošus, būtina ją perkelti į atvirą balkoną arba lauką, ir jei nėra minusinės temperatūros – laistyti keletą kartų per mėnesį. Užėjus šalčiams, laistyti nereikia.

Planuojama, kad eglutes Kalėdų miške bus galima sodinti nuo kovo mėnesio, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų. Tikslią sodinimo datą Vilnius paskelbs šiame puslapyje: www.vilnius.lt/kaledumiskas.

Eglutę padės pasodinti Vilniaus parkų prižiūrėtojai.

Tiksli nuoroda į būsimą Kalėdų miško vietą Google žemėlapiuose.

Skaityti toliau

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt