Connect with us

Naujienos

Papildomai optimizuojami vietiniai traukinių reisai

Avatar

Paskelbta

Keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“, peržvelgusi naujausius keleivių srautų duomenis, nuo balandžio 8 d. dar sykį optimizuoja vietinius traukinių reisus. Laikinai stabdomi dar 30 reisų, tačiau būtinasis susisiekimas tarp miestų ir toliau bus užtikrinamas.

litrail.lt nuotr.

„Koronavirusas kardinaliai pakeitė kasdienio gyvenimo įpročius. Pagirtina, kad žmonės elgiasi sąmoningai, be reikalo nekeliauja. Tai rodo ir pakitę keleivių srautai – praėjusią  savaitę fiksavome 82 proc. mažesnį žmonių judėjimą traukiniais nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

 

 

„Turime elgtis atsakingai, reaguoti į šią situaciją ir keisti įprastus tvarkaraščius. Kovo pabaigoje laikinai sustabdėme trečdalį – 76 iš 226 – traukinių reisų; toliau mažėjant keleivių skaičiui, nuo balandžio 8 d. stabdome dar 30 reisų. Optimizavimas atliktas atsižvelgiant į traukinių užimtumą, būtinojo susisiekimo į darbą ar iš jo išlaikymą. Įprastinis traukinių kursavimas sumažėjo per pus, tačiau kolegos, dirbantys traukiniuose, dėl to nenukentės – jų darbo vietas būtinai išsaugosime“, – sako „LG keleiviams“ generalinis direktorius Linas Baužys.

litrail.lt nuotr.

Naujieji reisų pokyčiai keleiviams pateikiami internetinėje svetainėje www.traukiniobilietas.lt. Susisiekimas tarp miestų nenutrūks – bendrovė užtikrins būtinąsias keliones į darbus bei iš jų ir į kitas svarbias įstaigas. Tiesa, bus griežtinamos patekimo į traukinius sąlygos – pradedama bilietų patikra prieš įlipant,  privalomu tampa kaukės, skarelės ar movos dėvėjimas traukiniuose.

 

 

„Užtikrinti būtinąjį susisiekimą – mūsų pareiga šaliai ir jos piliečiams, ypač dabar, kai daliai jų likome vienintele susisiekimo priemone. Esame dėkingi kiekvienam, kuris elgiasi atsakingai ir sąžiningai – įsigyja kelionės bilietą, o jaučiantis prastai – niekur nevyksta ir lieka namuose. Tai parodo rūpestį traukinio personalu, dirbančiu tam, kad kasdienis gyvenimas visiškai nesustotų. Tikime, kad keleiviai supras ir būtinybę veidą dengti kauke, skarele ar mova. Kaip ir kelionės bilietas, tai tampa privaloma“, – teigia L. Baužys.

 

 

Bilietų patikros prieš kelionę bendrovė imasi dėl jų neperkančių ir situacija besinaudojančių asmenų: tai apsunkina srautų fiksavimą, optimizacijos procesus, galiausiai, yra nesąžininga kitų keleivių atžvilgiu. Įsigyti bilietus galima internetu arba kasose, atsiskaitant banko kortele. Prekyba traukiniuose, ribojant tarpusavio kontaktus, laikinai sustabdyta.

 

 

„Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LG Keleiviams“ primena ir apie kitus prevencinius veiksmus.

 

 

 

Traukinių personalas aprūpintas asmens apsaugos priemonėmis – respiratoriais, vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis ir pirštinėmis, dezinfekciniais skysčiais; stotys ir traukiniai dezinfekcinėmis priemonėmis nuodugniai valomi bent kartą per dieną; populiariausių maršrutų traukiniuose liečiami paviršiai dezinfekciniu skysčiu papildomai valomi po kiekvieno reiso.

 

 

Apie visus pokyčius keleiviai informuojami internetinėje svetainėje www.traukiniobilietas.lt, „Lietuvos geležinkelių“ feisbuko paskyroje ir informacijos centro telefonu +370 700 55 111.

litrail.lt informacija

The post Papildomai optimizuojami vietiniai traukinių reisai appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Ferie zimowe nie będą wydłużone

Avatar

Paskelbta

Ministerstwo Oświaty, Nauki i Sportu po przeanalizowaniu sytuacji w placówkach oświatowych wspólnie z epidemiologami zdecydowało się nie zmieniać terminu ferii zimowych dla uczniów. Uczniowie będą mieli ferie od 23 grudnia do 5 stycznia. Nie proponuje się również wprowadzenia powszechnej nauki zdalnej.
„Radziliśmy się też dyrektorów szkół, jak również kierowników stowarzyszeń zrzeszających przedszkola, szkoły początkowe, podstawowe i gimnazja, zarządu stowarzyszenia kierowników samorządowych placówek oświatowych oraz przedstawicieli rodziców. Większość opowiada się za tym, że nie trzeba wprowadzać powszechnej nauki zdalnej. Kształcenie na odległość w odrębnym samorządzenie może być wprowadzone i teraz decyzją dyrektora administracji i za zgodą Narodowego Centrum Zdrowia Publicznego. Szkoła ma również prawo do podjęcia własnej decyzji w sprawie organizowania nauczania tylko na odległość” – powiedział cytowany w komunikacie Algirdas Monkevičius, minister oświaty, nauki i sportu.
Resort oświaty informuje, że codziennie otrzymuje dane o szkołach w każdym samorządzie, dlatego sytuacja w placówkach edukacyjnych jest stale monitorowana i analizowana. Bez względu na to, jak pracuje szkoła, widać, że liczba zakażeń czy osób w izolacji od tego nie zależy, szkoły nie są głównym ogniskiem infekcji. Według danych przekazanych przez placówki oświatowe, w całym okresie kwarantanny średnia dzienna liczba zachorowań w placówkach oświatowych wynosiła około 36, w tym wśród personelu niepedagogicznego, czyli około 2,4 proc. wszystkich zakażeń na Litwie.
Według danych ministerstwa, około 75 proc. szkół opowiada się za zwykłą formą nauczania lub mieszaną.
Obecnie 57 proc. szkół ogólnokształcących pracuje w sposób mieszany (głównie długie gimnazja – 72 proc.), 15 proc. szkół pracuje w sposób kontaktowy (przeważnie szkoły podstawowe – 79 proc.), 28 proc. szkół pracuje zdalnie (głównie czteroletnie gimnazja – 71 proc.).

Info. L24.lt

Skaityti toliau

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt