Connect with us

Naujienos

VDU mokslininkai sukūrė įrankį, padėsiantį numatyti COVID-19 plitimą

Avatar

Paskelbta

Užkrėstųjų skaičius Lietuvoje gali pasiekti daugiau nei 3 tūkstančius, o viruso plitimas bus suvaldytas tik tuo atveju, jei karantino sąlygos dar bent du mėnesius nebus ženkliai švelninamos. Tai rodo naujas interaktyvus matematinis modelis – pagalbinė priemonė, padėsianti analizuoti ir priimti sprendimus, susijusius su COVID-19. Modelį parengė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas. 

VDU mokslininkų modelis sukurtas kaip pagalbinė priemonė analizuojant ir priimant sprendimus, susijusius su COVID-19 sukelta pandemija. Modelio parametrus galima keisti ir rezultatus matyti iš karto grafiniu ir skaitiniu pavidalais. Taip pat jame galima keisti karantino sąlygas, trukmę, kitus parametrus.

Modelis remiasi stochastiniu imitaciniu modeliavimo būdu. Jo idėja – atkurti (imituoti) infekcijos pernašos, užkrėstųjų nustatymo ir kitus procesus, realiai vykstančius visuomenėje pandemijos metu. Modeliavimo parametrai arba pradiniai duomenys yra surinkti iš tarptautinių publikacijų ir Lietuvos oficialių institucijų viešai skelbiamų duomenų.

Pasak prof. J. Augučio, žmonių užsikrėtimo virusu mastai ir dinamika priklauso nuo įvairių sąlygų – pradedant nuo infekcijos inkubacinio laikotarpio, šalies gyventojų skaičiaus ir baigiant situacija aplinkinėse šalyse, mobilumo pobūdžiu ir t. t. Tačiau patys svarbiausi faktoriai, nulemiantys pandemijos eigą, yra du – infekcijos pernašos dažnis (R0), kuris parodo, kiek vidutiniškai per sirgimo laiką sergantysis gali užkrėsti kitų žmonių, ir karantinas – kaip priemonė, kuri apibrėžia kovos prieš virusą efektyvumą. Neturint vakcinos, svarbiausia priemone valdant kilusią pandemiją tampa karantinas.

„Nuo karantino griežtumo, jo sąlygų laikymosi priklauso infekcijos pernašos dažnio sumažėjimas. Kai pasiekiama, kad jis būtų mažesnis už vienetą, pradeda mažėti ir sergančiųjų skaičius. Nuo šių rodiklių nustatymo priklauso ir infekcijos sklaidos prognozių tikslumas“, – paaiškina profesorius.

Pagrindinė modelio dalis imituoja užsikrėtusiųjų skaičiaus kitimą – pradedant nuo atvykusių iš užsienio, kurie užkrečia kitus, taip infekcija plinta toliau. Įvedus karantiną, jei jo laikomasi, per tam tikrą laiką pandemija ima slopti, taigi, ir tikimybė kasdien užkrėsti naujus piliečius mažėja.

„Pagrindinis rodiklis, kurį siekiama nustatyti modeliuojant – kiek žmonių vienu metu yra užsikrėtę virusu. Tai nėra tas pats kaip suminis nustatytų infekuotų žmonių skaičius nuo pandemijos pradžios, kuris kiekvieną dieną skelbiamas žiniasklaidoje. Iš tiesų sergančiųjų skaičius yra ženkliai didesnis nei nustatoma. Tačiau ir identifikuotų sergančiųjų skaičius svarbus – jis yra vienintelis tikrai žinomas ir, remiantis juo, galima patikslinti kitus modeliavimo rezultatus. Aišku, svarbu žinoti, ir modelis tai pateikia, kiek naujai užsikrėtusių kiekvieną dieną galima tikėtis ir kiek kiekvieną dieną bus nustatoma infekuotų žmonių atliekant testavimus“, – pasakoja profesorius.

Modeliavimas pradedamas kovo 1 dieną. Per pirmąsias 20 dienų į Lietuvą iš užsienio grįžo piliečiai, tarp kurių, tikėtina, dalis galėjo būti užsikrėtę COVID-19 virusu. Pradžioje parvykusieji nebuvo griežtai izoliuojami, todėl šalies viduje užkrėtė daugiau žmonių ir karantino pradžioje Lietuvoje skaičiai išaugo – galėjo būti apie tūkstantį užsikrėtusiųjų.

Tikėtina, kad didžiausias bendras infekuotų žmonių skaičius Lietuvoje buvo pasiektas kovo antroje pusėje ir perkopė 3 tūkstančius. Tačiau, prasidėjus karantinui, užsikrėtusiųjų pradėjo mažėti, taigi netrukus pradės mažėti ir kiekvieną dieną užkrečiamų žmonių. Jei karantino sąlygų būtų laikomasi dar bent pora mėnesių, tai pandemijos pabaigos Lietuvoje galėtume tikėtis birželio pradžioje. Per visą pandemijos laikotarpį pagal modeliavimo rezultatus būtų nustatyta apie 1,7 tūkst. atvejų.

Pav. 1. Scenarijus, kai dabartinio karantino laikomasi dar du mėnesius.

Kitas svarbus faktorius – testavimas, kuris, vykstant pandemijai, turėtų būti vykdomas labai intensyviai. „Nuo 100 testų per parą, per dvi savaites buvo pereita prie daugiau nei 3 000 testų per parą. Šio skaičiaus užtenka ištirti simptomų turintiems sergantiesiems ir tiems, kurie pagal epidemiologinius tyrimus yra nukreipiami testavimui. Tokiu būdu tarp atpažintų infekuotų žmonių patenka ir dalis neturinčių ligos simptomų“, – pažymi prof. Juozas Augutis.

Savaime suprantama, modeliavimo rezultatai priklauso nuo to, kokie įvesties parametrai yra parenkami. „Ypač svarbūs yra infekcijos pernašos koeficientai iki karantino ir jo metu. Kadangi konkrečiai Lietuvai išsami statistika ir nuodugnūs tyrimai dar nėra atlikti, mūsų šalies atvejų statistika galima remtis tik dalinai. Rengiant modelį, nemažai remtasi tarptautinėmis publikacijomis ir ataskaitomis. Modelio pritaikymui Lietuvos atvejui turime tik nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius nuo kovo pradžios iki šios dienos, tačiau modeliavimo rezultatai rodo, kad Lietuvos situacija modeliuojama  gana tiksliai“, – paaiškina Justinas Dainauskas.

Sukurtas modelis leidžia analizuoti įvairias situacijas ir scenarijus. Dabar vienas iš aktualiausių klausimų yra kiek būtų galima sušvelninti karantino sąlygas, kad Lietuvos verslui būtų palengvinta situacija. Jeigu, laikantis griežtų saugumo sąlygų, būtų leidžiama ribota smulkiojo verslo veikla, o žmonių kontaktų skaičius nepadidėtų daugiau negu dvigubai lyginat su dabartine situacija, tai pandemijos suvaldymas tęstųsi, tik jos pabaigos būtų galima tikėtis liepos pradžioje.

Pav. 2. Scenarijus, kai karantino reikalavimai švelninami nuo dabar, bet didžioji dalis reikalavimų lieka

Jeigu karantino apribojimai būtų per daug sušvelninti – leidžiami didesni žmonių susibūrimai, atstatomos veiklos, kuriose sudėtinga apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo virusu – pandemija gali atsinaujinti.

Pav. 3. Scenarijus, kai karantino reikalavimai ženkliai sumažinami nuo dabar ir lieka tik dalis reikalavimų

Interaktyvų matematinį modelį, leidžiantį imituoti įvairius scenarijus, galima rasti tinklalapyje https://covid19.vdu.lt/

 

vdu.lt informacija

The post VDU mokslininkai sukūrė įrankį, padėsiantį numatyti COVID-19 plitimą appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Tarptautinis projektas „Viliojanti sniego paslaptis“

Avatar

Paskelbta

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai 2021 m. sausio 11-22 dienomis dalyvavo tarptautiniame projekte „Viliojanti sniego paslaptis“.
Tarptautinė slidinėjimo federacija trečiąjį sausio sekmadienį paskelbė Pasauline sniego diena, todėl šis projektas skirtas būtent šiai dienai paminėti. Projekto tikslas – kuriant įvairius erdvinius objektus iš natūralaus ar dirbtinio sniego, ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo ir menines kompetencijas.
Dalyvaudami projekte, mažieji gimnazijos ugdytiniai susipažino su natūralaus ir dirbtinio sniego savybėmis, mokėsi pasigaminti dirbtinį sniegą iš sodos ir plaukų kondicionieriaus, lygino natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Mažieji kūrėjai piešė ant sniego su vandens purkštuvais, statė sniego pilis, tiltus ir tunelius, gamino sniego „desertus“, naudodami įvairias priemones ir žaislus, kūrė sniego kompozicijas, stebėjo sniego tirpimo procesą ir mokėsi iš sniego formuoti erdvines figūrėles.
Džiaugiamės, kad į projektines veiklas įsijungė ir ugdytinių tėveliai, kurie drauge su savo vaikais darbelius iš sniego gamino namuose, lauko aplinkoje. Įvairių kūrybinių – tiriamųjų veiklų metu (grupėse bei gimnazijos kieme) vaikai patyrė daug naujų įspūdžių ir atradimų, mokėsi veikti ir bendradarbiauti draugų grupelėse.
 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Birutė Baušienė, Stanislava Cijunaitienė, Irina Daugvilienė

Skaityti toliau

Miestas

Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams

Avatar

Paskelbta

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbus, jog dalis vaikų jau galės grįžti į mokyklas, Vilniaus savivaldybėje ugdymo įstaigas lanko 272 pradinukai ir 443 mokymosi sunkumus patiriantys vaikai, suformuotos 228 grupės. Visi jie arba neturi sąlygų mokytis namuose, arba susiduria su nuotolinio mokymosi sunkumais, o tokius atvejus mokyklose nagrinėjo Vaiko gerovės komisijos.

Nors mokysis ir mokyklos patalpose, vaikai į pamokas vis tiek jungsis nuotoliniu būdu. Mokyklos teritorijoje bus užtikrinta jų priežiūra ir maitinimas, pagal poreikį ir mokymosi pagalba.

Kur kreiptis, jei vaikas patiria sunkumų mokydamasis namuose?

Jeigu vaikui sunku mokytis namie nuotoliniu būdu arba nėra tinkamų sąlygų tai daryti namuose dėl tėvų darbo specifikos (tėvai privalo sugrįžti į darbus fiziškai), tokiais atvejais tėvai turi kreiptis į vaiko (besimokančio pagal pradinio ugdymo programą) mokyklą. Pagalbos kreipiamasi tik gerai įvertinus visas kitas vaiko ugdymo namuose galimybes. Kai abu vaikų tėvai (globėjai) kreipiasi į mokyklą dėl būtinos vaiko priežiūros paslaugos, jų gali būti paprašyta pateikti abiejų tėvų (globėjų) darbdavio pažymas, įrodančias, jog jie privalo grįžti į darbus ne nuotoliniu būdu.

Kokiais atvejais vaikai gali grįžti į mokyklas?

Į Vilniaus mokyklas gali grįžti tie vaikai, kurių tėvai, įtėviai, globėjai, atstovai pagal įstatymą darbo funkcijas (darbus) privalo dirbti savo darbo vietoje ir tuo metu negali užtikrinti pradinukų priežiūros namuose (toks sprendimas jau veikia nuo sausio mėnesio).

Be to, į mokyklas galės grįžti ir tie vaikai, kurie yra ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, neturintys sąlygų mokytis namuose. Taip pat mokyklose gali mokytis tie vaikai, kuriems reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu ir tokius atvejus yra išnagrinėjusi mokyklos vaiko gerovės komisija.

Ugdymas kontaktiniu būdu organizuojamas ir specialiosiose mokyklose, ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomiems mokiniams.

Ar bus saugu mokytis klasėse?

Vienu metu klasėse mokysis ne didesnės kaip 10 mokinių grupelės, maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo. Dalis darbuotojų dirbs tik su viena grupe, o prižiūrimi mokiniai taip pat nuolatos lankys tik savo grupę – taip bus išvengta skirtingas grupes lankančių mokinių kontakto tiek patalpose, tiek lauko užsiėmimuose. Turi būti užtikrinta, kad vienam mokiniui mokykloje tektų ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas.

Vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nereikia. Kitiems asmenims esantiems ugdymo įstaigoje privaloma dėvėt kaukes.

Sostinės ugdymo įstaigos yra apsirūpinusios dezinfekcinėmis priemonėmis, o asmeninėmis apsaugos priemonėmis reikalingomis vyresnių klasių mokiniams turi užtikrinti tėvai.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Rejon wileński nadal rośnie: za 2020 rok liczba mieszkańców wzrosła o ponad 2 tys.

Avatar

Paskelbta

Również w tym roku Samorząd Rejonu Wileńskiego może cieszyć się rosnącą liczbą mieszkańców. W 2020 roku rejonu wileński wybrało 2 228 nowych mieszkańców, czyli więcej niż w 2019 r. (+1 628 nowych mieszkańców). Według danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021r. w Samorządzie Rejonu Wileńskiego swoje miejsce zamieszkania zadeklarowało łącznie 107 337 mieszkańców (w tym mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nie posiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego).
Cieszymy się, że w Samorządzie Rejonu Wileńskiego każdego roku odnotowuje się coraz większy przyrost mieszkańców. Po przekroczeniu w r. 2013 liczby mieszkańców 100 tys. w ciągu ostatnich 7 lat w rejonie wileńskim osiedliło się ponad 7 tysięcy osób nowych mieszkańców. Dogodne położenie geograficzne, niższe podatki, tańsze działki w otoczeniu przyrody oraz bezpieczne, komfortowe warunki życia stworzone przez Samorząd oraz zapewnienie wysokiej jakości życia i dobrobytu przyciągają osadników do zamieszkania w malowniczym rejonie wileńskim.
Warto również podkreślić również to, że według danych PP „Centrum Rejestrów” Samorząd Rejonu Wileńskiego jest również jednym z najmłodszych Samorządów w kraju, tj. łączna liczba dzieci i młodzieży jest wyższa niż liczba ludności w wieku emerytalnym.
Ludność według gmin. Dominują 6 największych gmin
Chociaż ogólna liczba mieszkańców Samorządu rośnie, ten wzrost w gminach jest nierówny. W niektórych gminach liczba mieszkańców nieznacznie maleje każdego roku, ale w niektórych w ciągu ostatnich 10 lat prawie się podwoiła. Jedną z nich jest gmina Awiżenie, która ma największą liczbę mieszkańców. Jeśli w 2010 r. gmina liczyła7 092 mieszkańców, to w r.2020 ta liczba sięga już 12 957 mieszkańców. W minionym 2020 roku swoje miejsce zamieszkania tu zadeklarowało 909 nowych mieszkańców.
Przez wiele lat z rzędu drugie miejsce pod względem liczby mieszkańców zajmuje gmina Niemież, licząca 9 619 mieszkańców. Drugi rok z rzędu trzecie miejsce pod względem liczby mieszkańców należy do gminy Zujuny, która w 2018 r. wyprzedziła gminę Pogiry. Gmina Zujuny, leżąca w pobliżu stolicy liczy 8 080 mieszkańców. Znajdująca się na 4. miejscu gmina Pogiry liczy 7 608 mieszkańców. W gminie Rzesza mieszka 7 168 mieszkańców, a w gminie Rudomino – 6 306.

Gmina

2020 r.

2019 r.

Zmiana liczby mieszkańców

Awiżenie

12 957

12 048

+909

Niemież

9 619

9 441

+178

Zujuny

8 080

7 822

+258

Pogiry

7 608

7 529

+79

Rzesza

7 168

6 908

+260

Rudomino

6 306

6 164

+142

Mickuny

5 956

5 807

+149

m. Niemenczyn

5 092

5 140

-48

Czarny Bór

4 866

4 891

-25

Kowalczuki

4 352

4 370

-18

Niemenczyn

3 906

3 921

-15

Mariampol

3 712

3 675

+37

Podbrzezie

3 505

3 564

-59

Bezdany

3 198

3 037

+161

Szaterniki

3 130

3 108

+22

Suderwie

3 128

3 017

+111

Mejszagoła

3 062

2 993

+69

Rukojnie

2 770

2 782

-12

Ławaryszki

2 383

2 400

-17

Dukszty

2 097

2 043

+54

Sużany

1 828

1 881

-53

Miedniki

1 164

1 177

-13

Bujwidze

965

966

-1

Mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nieposiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego

485

425

+60

Ogółem:

107 337

105 109

+2 228

Chociaż tendencje w największych gminach ostatnio się utrzymują, w zależności od wzrostu liczby mieszkańców można wyróżnić także inne szybko rozwijające się gminy, takie jak Bezdany, Mickuny i Suderwie, Chociaż wspomniane gminy nie przodują wg ogólnej liczby mieszkańców, na przykład w będącej na 3 miejscu gminy Pogiry według przyrostu liczby ludności w 2020 r. zamieszkała znacznie większa liczba nowych mieszkańców. Jeśli w gminie Pogiry zarejestrowano 79 nowych osadników, to w gminie Bezdany odnotowano 161 nowych mieszkańców, w gminie Mickuny – 149, w gminie Suderwie – 111. Szybko rozwija się również gmina Rzesza, gdzie z 2020 r. odnotowano 260 nowych mieszkańców.
„Cieszę się, że coraz więcej osób docenia i decyduje się na zamieszkanie w rejonie wileńskim. W rejonie wileńskim stwarzamy odpowiednie warunki bytu i chcemy, aby ludzie tu cieszyli się z życia. Rejon posiada szeroką sieć placówek oświatowych, powszechnie dostępne usługi społeczne, z roku na rok poprawia się infrastruktura dróg, a obciążenia podatkowe są mniejsze. Cieszymy się, że szybko rośnie liczba wydawanych pozwoleń na budowę – rejon rozszerza się i rozwija się pod każdym względem. A jak pokazuje rosnąca liczba mieszkańców, nasze wysiłki na rzecz dobrobytu nie pozostają niezauważone” – mówi Maria Rekść, mer Samorządu Rejonu Wileńskiego.
Według wstępnych obliczeń Samorządu liczba mieszkańców rejonu jest wyższa niż przedstawiana w raportach Centrum Rejestrów, albowiem około 30 tys. mieszkańców zamieszkuje we wspólnotach ogrodniczych rejonu wileńskiego lub na innych terenach, ale ich deklarowane miejsce zamieszkania znajduje się w innych samorządach.
*Analiza liczby mieszkańców 2020 r. jest sporządzona na podstawie danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021 r.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt