Connect with us

Naujienos

Gripo pandemija nusiaubusi pasaulį prieš šimtą metų

Avatar

Paskelbta

1918 metais pasaulyje kilo neįtikėtino masto gripo H1N1 pandemija. Gripu persirgo apie 40 proc. pasaulio gyventojų, 3 proc. mirė. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus mirė mažiau žmonių, nei per 1918-1920 m gripo pandemiją. Vienu metu žmoniją užgriuvo baisiausios nelaimės, tai pasaulinis ir pilietiniai karai, revoliucijos ir neregėtai žaibiškai plintanti gripo pandemija. Šis košmaras pakeitė pasaulį.  

Prieš šimtmetį

Prieš šimtmetį, 1920 m., po dvejus metus trukusios gripo pandemijos, pasaulis atsikvėpė: liga atsitraukė, žmonės vėl galėjo apkabinti vieni kitus, susitikti kino salėse, kavinėse, teatruose. Žmonija buvo iškankinta ne tik Pirmojo pasaulinio karo, bet ir didžiausios pasaulio pandemijos, pražudžiusios 50 mln. žmonių.

Niekas negali atsakyti, kiek virusas 1918-1920 m. pandemijos metu pražudė žmonių. Vieni autoriai teigia, kad 25-39 mln., kiti kad nuo 50 iki 100 mln. Pirmojo pasaulinio karo metu JAV neteko 51 tūkst. karių ir civilių, o per 1918 m. nuo gripo mirė 11 kartų daugiau – 650 tūkst. amerikiečių.  Per 1918-1919 m. Indijoje nuo gripo mirė 10-20 mln. žmonių. 1918 m. JAV spalio mėnesį mirštamumas pasiekė piką.  Skaičiuojamos trys pandemijos bangos, jos kilo viena po kitos, sunku net įžvelgti pertraukas tarp jų. Trečioji gripo banga kilo 1919 m, ir, pavyzdžiui, Meksikoje nuo sausio iki birželio  mirė apie 100 tūkst. žmonių. Trečioji banga Jungtinėje Karalystėje kilo vasario-balandžio mėn., ir 1 proc. užsikrėtusiųjų mirė nuo jau jėgas prarandančio viruso. 1920 m. Lietuvos kariuomenėje gripu sirgo apie 3 tūkst. Karių.

1919 m. dalyvaudamas taikos derybose Paryžiuje, JAV prezidentas Woodrow Wilson užsikrėtė gripu, taip virusas pasiekė Baltuosius rūmus. Brazilijos prezidentas Rodrigues Alves, kaip ir 300 tūks.  šalies gyventojų tapo gripo auka.

Pasaulyje nuo gripo viruso H1N1 1918 m. mirė 3 proc. užsikrėtusiųjų. Galėtume sakyti, kad yra pavojingesnių epidemijų, nes, pavyzdžiui, nuo raupų mirdavo 30 proc., nuo ebolos 60-70 proc. užsikrėtusiųjų. Tačiau gripo plitimą sunku suvaldyti, ir jis keliauja iš žmogaus žmogui žaibišku greičiu.

Pirmojo pasaulinio karo metais vyko iki tol neregėta karių ir civilių migracija traukiniais, garlaiviais, pėsčiomis. Amerikiečių kariai kėlėsi į Europą, rusų – į Prancūziją, Afrikoje gyvenę vokiečiai grįžo į tėvynę, pigiai apmokami darbuotojai iš Kinijos dirbo visame pasaulyje, virusas keliavo migruojant karo pabėgėliams. Tai buvo puikios sąlygos užkratui plisti.  1918 m. pasaulyje gyveno 1,8 mlrd. gyventojų; įvairiais skaičiavimais po pandemijos neliko 1-5 proc. žmonių.

Kodėl mirė jauni?

Paprastai gripo virusinės infekcijos pavojingiausios vyresnio amžiaus žmonėms, jo sukeltos komplikacijos mirtinos vyresniems. Tuo tarpu mirusiųjų 1918 m. vidutinis amžius buvo 28 m., o senolių skaičius po pandemijos nebuvo pakitęs. Pirmiausia virusas plito kareivinėse, per tris paras ir greičiau nužudydamas iki tol buvusį jauną ir sveiką karį. Dalies karių kvėpavimo sistema galėjo būti pažeista pirmą kartą kare panaudoto cheminio ginklo iprito (dar vadinamo „garstyčių dujomis“), todėl jie buvo neatsparūs nei gripo komplikacijoms, nei tuberkuliozei. Kaip įprasta, galėtume sakyti, kad karo metu žmonės buvo išvargę ir labai pažeidžiami. Nuovargis ir prasta mityba, emocinis išsekimas galėjo  turėti įtakos imuniteto sutrikimui, milžiniškam pandemijos mastui, gausybei mirčių. Tačiau ir neutrali Ispanija per pandemiją neteko kelių šimtų tūkst. gyventojų. Amerika, gyvenusi ekonominės gerovės laikotarpį, neteko per 600 tūkst. žmonių. 

Vyresnio amžiaus žmonės galėjo turėti imunitetą, susiformavusį 1889-1894 m. gripo pandemijos metu. Ši pandemija, dar vadinama rusiškuoju gripu, pražudė vieną milijoną gyvybių.

Kuo skyrėsi rusiškasis ir ispaniškasis gripas?

Rusiškojo ir ispaniškojo gripo pandemijas skyrė 30 metų. Pirmasis prasidėjo 1889 m., jo metu mirė milijonas, antrasis – 1918 m. ir mirė 50 kartų daugiau žmonių – apie 50 mln. Manoma, kad sukėlėjas buvo tos pačios atmainos virusas. Tačiau rusiškasis gripas nesužadino mokslininkų išskirtinio noro jį geriau pažinti, visiems kur kas laviau rūpėjo kitos infekcinės ligos: tuberkuliozė, sifilis, šiltinė. Apie šių pandemijų savitumus 1920 m. medicinos žurnale rašė gydytojas iš Tauragės Benjaminas Zacharinas.

Gydytojas remiasi amerikiečių autoriaus 1918 m. publikacija  ir nurodo šiuos skirtumus. Jis teigia, 1889 m. gripu sirgusieji kentėjo ir nuo ausų uždegimų, sinusito, inkstų uždegimų, neuritų ir psichozės. 1918  m. gripo  dažniausia komplikacija – plaučių uždegimu, bet taip pat pasireikšdavo kiti  kvėpavimo sistemos pažeidimai, virškinamojo trakto pažeidimai, širdies ligos.

Ligos pavadinimas

1918-1920 m. pandemiją sukėlusi liga Lietuvoje buvo vadinama ispanka, gripu, influenca ir irmėde.  Manoma, kad žodis influenca (ang. influenza) kilo iš itališko Influenza de freddo – šalčio poveikis, kuris buvo naudotas XVIII a. viduryje. Ispanka, ispaniškasis gripas, angliškai Spanish flu -dažniausiai naudojamas šios pandemijos pavadinimas. 

Ispaniškuoju gripu  liga pavadinta tik todėl, kad kare buvusi neutrali Ispanija turėjo laisvą spaudą ir pirmoji prabilo apie ligą ir jos grėsmę. Kariavusiųjų šalių spauda buvo  kontroliuojama, ir nenorėdami, kad priešiška pusė sužinotų apie kariuomenėje kilusią „karštinę“, taip pat kad nekiltų panika tarp karių ir gyventojų, apie tai pradžioje neskelbė.  Liga prasidėjo ne Ispanijoje, bet pasakyti, kur įsiplieskė pirmoji banga, mokslininkai negali. Vieni rašo, kad Amerikoje, Kanzaso valstijoje, kiti kad Prancūzijoje, treti – kad Kinijoje.  Žodis irmėdė buvo dažnai vartojamas XX a. pradžioje ir nusakė ne tik gripą, bet peršalus, pervargus ar nusigandus gautą ligą.

Medikai

Medikų darbas karo lauke, tranšėjose buvo didvyriškas, o jų patirtis ir žinios svarbios karo medicinos pažangai. Tuo tarpu kovodami už gripu sergančiųjų gyvybes gydytojai ir slaugytojai neturėjo  jokių veiksmingų priemonių ir rizikavo net daugiau, nei karo lauke. Pavyzdžiui, Filadelfijos ligoninėje gripu užsikrėtė beveik pusė slaugytojų ir 54 medicinos seserys tapo pacientėmis, o 10 iš jų mirė. Medikai, kaip ir visi žmonės, buvo įsibaiminę. Trūko gydytojų ir medicinos seserų. Universitetai buvo uždaromi ir ketvirto bei penkto kursų medicinos studentai vykdavo padėti į ligonines. Liga buvo nepažinta, nesuprantama ir grėsminga.

Praėjus epidemijai,  medicinos spauda Lietuvoje nedaug dėmesio skyrė šiai siaubingai ligai. Žurnale „Medicina“ paskelbti vos keli straipsniai apie gripą, kai tuo tarpu tuberkuliozei ar venerinėms ligoms dėmesio skiriama nepalyginamai daugiau.

1937 m. gydytojas Ilijus Skliutauskas “Medicinoje“ rašo: „Iš karto galėtų pasirodyti, kad influenza yra tiek banali liga, jog jąja neturėtų kiek daug domėtis nei pacientas, nei gydytojas. Iš tikrųjų gi, reikia tiktai įsigilinti į šios ligos esmę, kad prieitum visiškai priešingą išvadą.“

Gydytojas aprašo ispaniškojo gripo metu pastebėtą dažną simptomą – kraujavimą. Ligoniai kraujuodavo iš nosies, „iš gimtuvės ir net iš plaučių, odos ir skrandžio“.  „Pasirodantis kraujas skrepliuose“ gydytojus suklaidindavo, kad tai galįs būti „plaučių maras“, tai yra  tuberkuliozė, ir jei gripu sergančiam ligoniui pasireikšdavo šis kraujavimas, jis mirdavo po 2-3 dienų. Keista, kad visuomenė ir medikai gripą laikė “banalia liga”.  

Vaistai

Veiksmingų vaistų gydyti šią ligą nebuvo. Tačiau pasaulio gydytojai išbandė daug priemonių: tai ir kraujo nuleidimas, gliukozės, druskų injekcijos, laisvinamieji, alkoholis, kamparo aliejus, heroinas, morfinas, garstyčių pleistras, ricinos aliejus, sieros garų įkvėpimai (kaip žinoma, degant sierai susidaro nuodingas sieros dioksidas), tepalai su kiaulės taukais ir kamparu ar chloroformu, arba kiaulės taukai su terpentinu. Niekas nepadėjo.

Rusų autoriai rašo, kad palyginti su kitomis šalimis Rusija nukentėjo mažiau, pandemijos metu neteko 0,3-0,4 proc. gyventojų ir, jų manymu, tam galėjo padėti rusų karių mėgstami svogūnai ir česnakai. Kiti autoriai nurodo nuo gripo mirus 1,5-3 mln. Rusijos gyventojų. Tačiau bolševikinės revoliucijos ir gripo pandemijos metu Rusijoje niekas nesirūpino ligos plitimo statistika. Vienos Maskvos ligoninės pateikti duomenys keliais kartais skiriasi nuo tame pačiame mieste veikusios analogiškos ligoninės duomenų.   

Lietuvos  gydytojai, aprašydami gripo gydymo būdus, nemini kraujo nuleidimo. Gydytojas B. Zacharinas 1920 m. aprašo kelių gripu sergančių pacientų būkles ir gydymą. Jis diagnozuoja „žarninę irmėdę“,  tai yra gripą, lydimą žarnyno skausmų. Taikydamas simptominį gydymą, paskyrė nuo vėmimo atropino, nuo vidurių užkietėjimo – klizmą su glicerinu, nuo skrandžio rūgštingumo – magnio karbonatą, bendrai būklei gerinti – tonizuojančių vaistų, „tonikų“.

Kitai iš to paties kaimo moteriai, kenčiančiai panašius skausmus, gydytojas paskyrė atropino, šiltus kompresus ant pilvo ir žvakutes su morfinu. Po 17 metų, 1937 m.,  gydytojas Ilijus Skliutauskas aprašo gripo terapijos naujoves, „tiek vokiečiai, tiek prancūzai pataria, kaip profilaktinę priemonę, vartoti mažus chinino davinius, kurie veikia nespecifiškai, stimuliuodami apsaugomąsias organizmo jėgas“. Taip pat nurodo, kad yra naujas vaistas gripui gydyti – „C-vitamino švirkštimas“ ir mano, kad tai turėtų būti privaloma. Be to, gydytojas aprašo naują gydymo metodą, kuris eksperimentinės stadijos ir „tyrinėjamas Leningrade“ – tai chloro garų įkvėpimas. Mini ir senuosius „visiems žinomus“ vaistus: salicilo rūgštį, piramidoną ir chinino preparatus.

Viskis – vaistas nuo gripo

Lietuvos gydytojai nerašo, kad alkoholis padeda įveikti gripą. Tuo tarpu JAV jis buvo skiriamas ir geidžiamas „vaistas“. 1918-1919 m. uždarius tavernas, barus ir spirito varyklas,  viskio galima buvo nusipirkti tik vaistinėse ir tik su gydytojo receptu. Gydytojai išrašydavo viskį ir gripui, ir įvairioms kitoms ligoms „gydyti“ ir „pacientai“ laukė ilgose eilėse „Old Gran-Dad“ ar kito viskio.  Kai kurie vaistininkai jį parduodavo neįtikėtinai brangiai. Už galoną (3,8 litro) viskio pirkėjai mokėjo net 52 dolerius.

Tiesa, ne visi miestai uždarė barus. Amerikiečiai keltais ir laivais keliavo į tuos miestus, kuriuose veikė tavernos ir barai, drauge plukdydami ir ispaniškojo gripo virusą. Todėl epidemijos mastas nesiskyrė miestuose su veikiančiais ir su uždarytais barais.

Apsauga – higiena, dezinfekcija ir saviizoliacija

Jau 1918 m. rugpjūčio mėnesį JAV ribojo žmonių susitikimus, o sąlygos sugriežtintos spalį. Ispaniškojo gripo  pandemijos metu ir ilgai po jos kalbėta apie higieną: “rūpestingai plaukite rankas”. Praėjus šešeriems metams nuo pandemijos pradžios, 1924 m., muilo reklamoje skelbiama, kad reikia nepasiduoti baimei, nevengti apsikabinti ir prisiliesti, svarbiausia naudoti muilą, kuris užkirs kelią užkratui. Pandemijos metu apriboti susibūrimai: uždarytos mokyklos ir net bažnyčios, reikalauta ant veido turėti apsauginę kaukę.

Vyravo panika. Nespėta laidoti mirusiųjų. Didesniuose Italijos miestuose įsteigti „lavonų surinkimo punktai“  ir uždraustos laidojimo ceremonijos bei palydėjimų į kapines ritualai. Padėtis priminė viduramžių juodojo maro laikus.

Vis tik pandemijos mastai net ir kaimyninėse šalyse skyrėsi. Esminę reikšmę turėjo laiku paskelbtas karantinas ir griežtos jo sąlygos. Pavyzdys – Australija: anksti paskelbus karantiną, žaibišką ligos plitimą pavyko suvaldyti, ir čia mirė mažiausiai žmonių.

Ispaniškojo gripo pandemija turėjo įtakos virusologijos mokslo, infekcinių ligų gydymo ir prevencijos pažangai. 1933 m. išskirtas gripo A virusas, po kelių metų, 1936 m., sukurta A gripo vakcina. Po bandymų ir eksperimentų 1943 m. JAV buvo patvirtinta dvivalentė gripo A ir B vakcina ir imunizacija nuo gripo tapo prieinama visuomenei.

Vilma Gudienė

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

The post Gripo pandemija nusiaubusi pasaulį prieš šimtą metų appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau

Naujienos

„Tesla“ paaiškino, kodėl Kinijoje atšaukė daugiau nei 48 tūkstančius automobilių – tai tik Kinijos institucijų išsigalvojimai!

Avatar

Paskelbta

2020 10 27

Šiandien atverčiamas dar vienas Lietuvos kriminalinės policijos istorijos puslapis – minima 102-oji kriminalinės policijos įkūrimo sukaktis. Šiemet Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų profesinė šventė kitokia – mažesnė, uždaresnė ir tylesnė. Nesimato ir įprastai plačių ir atvirų šypsenų, kurias šią spalio 27-ąją slepia veido kaukės. Tačiau iššūkiai – kriminalinės policijos pareigūnų darbo kasdienybė, todėl šiltos, jaukios ir šeimyniškos šventinės auros nesugebėjo užtemdyti net COVID-19 pandemija.
Pasveikinti Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų susirinko artimiausi vadovai ir kolegos. Šiltais sveikinimo žodžiais profesinės šventės proga pareigūnus sveikino Vidaus reikalų ministrė Rita TAMAŠUNIENĖ: „Kriminalinė policija visuomet buvo ypatinga ir itin svarbi Lietuvos policijos dalis. Jūsų darbas reikalauja išskirtinės kompetencijos ir įgūdžių, nuovokos, išradingumo bei psichologinio pasiruošimo. Dažniausiai Jūsų darbas lieka nematomas plačiajai visuomenei, tačiau būtent Jūsų rankose yra brangiausia, ką turi žmogus – sveikata, gyvybė ir saugumas. Nuoširdžiai linkiu, kad kiekviename žingsnyje Jus lydėtų atkaklumas, ryžtas ir visuomenės pagarba.“
Tradiciškai pasveikinti pareigūnų atvyko ir artimiausi kolegos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Savo kalboje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas PAŠILIS sakė „Esu dėkingas likimui, kad kasmet, švenčiant kriminalinės policijos dieną, turime galimybę būti šalia Jūsų ir su Jumis. Šiandien Lietuvos kriminalinė policija yra ypatingai stipri, o Jūsų pavyzdžiu seka ne tik Lietuvos teisėsaugos institucijos bet ir tarptautinė teisėsaugos bendruomenė. Visų prokurorų vardu nuoširdžiai dėkoju Jums už galimybę dirbti kartu ir daugybę sėkmingų darbų, kuriuos nuveikėme ir dar nuveiksime žengdami petys petin.“
Gražių sveikinimo žodžių kolegoms buvo dosnus ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas POŽĖLA „Lietuvos kriminalinės policijos istorija ilga ir turtinga: nuo nedidelio padalinio įkūrimo 1918 metais iki tapimo vienu iš svarbiausių valstybingumo ramsčių ir pamatų atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Aukso raidėmis į Lietuvos kriminalinės policijos istoriją yra įrašyti stambių rezonansinių bylų tyrimai ir išskirtinai pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių likvidavimas. Ne veltui galime didžiuotis tuo, kad geriausi Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai papildė svarbių tarptautinių institucijų pareigūnų gretas. Šiandien kriminalinė policija yra moderni, inovatyvi, gebanti susitelkti ir įveikti visus kylančius iššūkius ir įvykdyti bet kokias užduotis. Širdingai dėkoju Jums už bemieges naktis ir pasiaukojimą.“
Šiemet tęsiama 2019 metais pradėta tradicija – Reikšmingiausio Lietuvos kriminalinės policijos biuro metų tyrimo konkursas. Konkursu siekiama nustatyti geriausią Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimą, pasižymintį novatoriškumu, netradiciniais tyrimo būdais ir metodais, naujoviškais taktiniais ir techniniais sprendimais. Tyrimas turi būti svarbus formuojant tyrimų ir teisminę praktiką, perspektyvus panaudojant jį mokymams ir gerajai praktikai formuoti.
Geriausiu 2020 metų tyrimu pripažintas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos. Sėkmingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir prokurorų darbo dėka buvo sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje narkotinių medžiagų (1,5 tonos hašišo) kiekis, kurį kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti iš Ispanijos Karalystės tranzitu per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją. Atliekant tyrimą taip pat buvo užkirstas kelias korupcijos apraiškoms, kurios kėlė grėsmę kriminalinės žvalgybos subjekto vidaus saugumui, bei sulaikytas ir išimtas labai didelis akcizinių prekių priekis. Sulaikyta 19 asmenų.
Už ypatingą išradingumą ir tyrimo metu taikytus netradicinius tyrimo metodus specialioji konkurso nominacija skirta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos pareigūnams, kurie atskleidė itin sumaniai suplanuotą kriptovaliutos vagystės schemą. Profesionalaus pareigūnų darbo dėka buvo rasti itin kruopščiai sukčių slėpti elektroniniai pėdsakai ir identifikuoti daugiau nei tris šimtus neteisėtų pavedimų atlikę asmenys. Dalį pavogtos kriptovaliutos pavyko susigrąžinti.
Iškilminga Lietuvos kriminalinės policijos dienos šventės tradicija tapo kasmetinio konkurso „Metų seklys“ laureatų apdovanojimas ir pagerbimas. Geriausi Lietuvos policijos įstaigų kriminalinės policijos padalinių pareigūnai už kruopštų, kantrų ir daug jėgų reikalaujantį darbą, yra renkami nuo 1993 metų.
Konkurso „Metų seklys“ pirmosios vietos laureatais tapo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Klaipėdos AVPK KPONTV) pareigūnai, kurie kartu su Imuniteto valdybos kolegomis atliko keletą sudėtingų, daugiaepizodinių tyrimų dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės narių ir kitų asmenų įvykdytų rezonansinių nusikalstamų veikų. Pareigūnai, tirdami bylą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jau pradiniame ikiteisminio tyrimo etape gavo duomenų, jog dėl galimai neteisėtų tam tikrų asmenų veiksmų ateityje už šio nusikaltimo padarymą bus nuteistas nekaltas asmuo. Iš Klaipėdos AVPK KPONTV, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų buvo sudaryta tyrimo grupė. Taip pat glaudžiai bendradarbiauta su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais. Nuoseklus ir profesionalus tyrimo grupės pareigūnų darbas lėmė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, išaugo į didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl teisėsaugos darbuotojų padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Bylos įrodymų klastojimas, fiktyvūs liudytojai, korupcija rankas susitepę advokatai, sudėtingos aukšto rango teisėjų papirkinėjimo schemos – tik dalis iššūkių, su kuriais teko susidurti tyrimo grupės pareigūnams. Keletas tyrimų dėl kai kurių nusikalstamų veikų tęsiami iki šiol.
Geriausiu „Metų sekliu“ trečią kartą konkurso istorijoje buvo pripažinta moteris pareigūnė. Garbingas 2020 metų geriausio „Metų seklio“ titulas ir simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko Rasai BRUŽIENEI, Klaipėdos AVPK KPONTV 4-ojo skyriaus viršininkei.
Antroji vieta atiteko vilniečiams. Kruopščiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų darbu ir pastangomis buvo atskleista grupė asmenų, valdžiusi stambų prostitucijos ir prekybos žmonėmis tinklą. Jie ne tik krovėsi turtus iš prostitucijos, bet ir žiauriai susidorodavo su konkurentais, nebijodami rankas susitepti jų krauju. Vilniaus AVPK pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Europolu, Eurojustu ir Ispanijos teisėsauga, praėjusių metų lapkritį didelės tarptautinės operacijos, kuri vyko beveik visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, metu sulaikyti 13 asmenų. Moteris vadovavusi grupuotei ir jos parankinis buvo sulaikyti Ispanijoje ir yra perduoti Lietuvai. Kitas vadeiva, spėjęs išvykti iš Ispanijos, buvo sulaikytas Londone. Greitai jis taip pat bus perduotas Lietuvai.
Trečiosios vietos laureatais tapo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kurie nutraukė ne vienerius metus Raseiniuose besitęsusią nusikalstamų organizuotų grupių tarpusavio kovą dėl įtakos sferų. Atlikti 8 ikiteisminiai tyrimai dėl 21 nusikalstamos veikos, nusikaltėliams inkriminuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba ir platinimas, kiti nusikaltimai. Pareigūnai identifikavo ir uždarė dvi narkotikų gamybos laboratorijas ir sandėlį. Iš neteisėtos apyvartos išimti 6 šaunamieji ginklai, įvairūs šoviniai ir sprogstamosios medžiagos, daugiau nei 200 kg pagamintų psichotropinių medžiagų, kurių vertė gatvės rinkoje siekia apie 2 000 000 eurų. Dar ne viena nusikalstama veika buvo užkardyta, išvengta galimų labai sunkių pasekmių ir savalaikiai užkirstas kelias tolimesniam kruvinam tarpusavio santykių aiškinimuisi.
Tradiciškai geriausią metų seklį rinko ir visuomenė – policijos bendradarbiavimas su naujienų portalu „Delfi“ tęsiasi jau ne vienerius metus. Šiemet visuomenės simpatijas pelnė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrimas. Pareigūnai atskleidė neteisėtą restoranų „Grill London“ tinklo vadovo, kuris, kaip įtariama, padedamas automobilių sporto klubo „ESmotorsport“ prezidento, rėmimo formos būdu galimai nesumokėjo šimtų tūkstančių eurų mokesčių.
Gražiu renginio akcentu tapo geriausių Lietuvos policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnų konkurso, remiamo Alvydo Sadecko, laureatų apdovanojimai. Šia iniciatyva siekiama paskatinti profesionaliausius, sumaniausius ir novatoriškiausius organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnus už itin reikšmingą darbą kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir didžiulį indėlį į visuomenės saugumą.
Šiame konkurse triumfavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kuriems ne vienerius metus tenka kovoti su viena opiausių Vilniaus problemų – nelegalia narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, susijusia su romų tautybės asmenimis. Džiugu, kad šias pastangas jau ne pirmą kartą vainikuoja sėkmė. Profesionaliai pareigūnų atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo ir glaudaus bendradarbiavimo su Latvijos bei Baltarusijos policijos pareigūnais dėka buvo sulaikyti itin pavojingi tarptautiniu mastu veikiantys romų tautybės asmenys. Baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo sulaikyti 7 asmenys, iš nelegalios apyvartos išimti labai dideli narkotinės medžiagos karfentanilio kiekiai (virš 4 kg), demaskuota karfentanilio gamybos laboratorija ir gauta naujos kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri ateityje turėtų tapti dar vieno sėkmingo tyrimo pagrindu.
Lietuvos kriminalinės policijos diena – puiki proga dar kartą įdėmiau pažvelgti į milžinišką kasdienį kriminalinės policijos pareigūnų darbą, kuris dažnai lieka nepastebimas, nors nuolat pabrėžiame, koks svarbus ir reikšmingas jis yra Lietuvai. Mintimis apie tai, kas nuveikta, ir ateities planus papasakojo  Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas PAULAUSKAS ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Rolando KIŠKIS.
„Tvirtus pamatus šiandienos Lietuvos kriminalinei policijai kūrė ne viena kriminalinės policijos pareigūnų karta. Jų titaniško darbo, pastangų ir pasiaukojimo dėka buvo likviduotos, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, siautėjusios organizuotos nusikalstamos grupuotės ir nevaldomas nusikalstamumas. Išmokome pamokas, o jas išmokę suvokėme, kad siekiant būti keliais žingsniais priekyje, privalome nuolat tobulėti. Per pastaruosius dvidešimt metų kriminalinė policija transformavosi ir keitėsi. Aiškiai suvokėme, kad dirbdami senais metodais negalėsime tinkamai reaguoti į nūdienos aktualijas ir nusikalstamumo dinamiką. Per šį laikotarpį buvo įsteigta centrinė kriminalinė policija – Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Įsteigtas analogų iki šiol neturėjęs Kriminalinės žvalgybos mokymo centras, skirtas kriminalinės policijos pareigūnų kompetencijoms tobulinti. Įsteigėme specializuotus padalinius apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, suvienodinome ir standartizavome veiklą bei metodus, iš esmės pakeitėme kriminalinės žvalgybos darbą, įsteigėme analizės padalinius ir padarėme daugelį kitų dalykų, kurie šiandien leidžia mums džiaugtis dideliais sėkmingais tarptautiniais tyrimais. Esame modernūs, esame veržlūs, esame proaktyvūs, gebame reaguoti ir prisitaikyti. Visų šių komponentų visuma ir yra šiandienos kriminalinė policija.“ – savo kalboje sakė Rolandas Kiškis.
Arūnas PAULAUSKAS, tęsdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko mintis, sakė „Šiandien ne kartą girdėjome, kokia galinga yra Lietuvos kriminalinė policija, ir neabejoju, kad tokia ji yra visų pokyčių, įvykusių kriminalinės policijos sistemoje, dėka. Matyt, nėra nė vieno iššūkio, su kuriuo negebėtų susidoroti Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai. Todėl šiandien kaip niekad svarbu nesustoti, tobulėti ir žengti pirmyn. Vargu, ar įmanoma ką nors nustebinti pasakant, kad pasaulis yra dinamiškas ir kuo labiau vystosi technologijos, tuo dinamiškesnis jis tampa. Dirbtinis intelektas, dronai ir pažangiausios technologijos greitai tampa ir nusikalstamo pasaulio įrankiais, todėl sulėtinti mūsų žingsnių, įsisavinant visas šiuolaikines technologines tendencijas, tiesiog negalime. Tačiau, matyt, tuo ir yra žavi mūsų profesija – neturime laiko stovėti vietoje. Todėl šiandien visiems mums linkiu tobulėti ir eiti į priekį. Kriminalinės policijos pareigūno misija didinga ir kilni, tad būkime verti mums suteikto pasitikėjimo ir prisiimtos atsakomybės.“

 

Skaityti toliau

Naujienos

Spalio 27 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Avatar

Paskelbta

2020 10 27

Šiandien atverčiamas dar vienas Lietuvos kriminalinės policijos istorijos puslapis – minima 102-oji kriminalinės policijos įkūrimo sukaktis. Šiemet Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų profesinė šventė kitokia – mažesnė, uždaresnė ir tylesnė. Nesimato ir įprastai plačių ir atvirų šypsenų, kurias šią spalio 27-ąją slepia veido kaukės. Tačiau iššūkiai – kriminalinės policijos pareigūnų darbo kasdienybė, todėl šiltos, jaukios ir šeimyniškos šventinės auros nesugebėjo užtemdyti net COVID-19 pandemija.
Pasveikinti Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų susirinko artimiausi vadovai ir kolegos. Šiltais sveikinimo žodžiais profesinės šventės proga pareigūnus sveikino Vidaus reikalų ministrė Rita TAMAŠUNIENĖ: „Kriminalinė policija visuomet buvo ypatinga ir itin svarbi Lietuvos policijos dalis. Jūsų darbas reikalauja išskirtinės kompetencijos ir įgūdžių, nuovokos, išradingumo bei psichologinio pasiruošimo. Dažniausiai Jūsų darbas lieka nematomas plačiajai visuomenei, tačiau būtent Jūsų rankose yra brangiausia, ką turi žmogus – sveikata, gyvybė ir saugumas. Nuoširdžiai linkiu, kad kiekviename žingsnyje Jus lydėtų atkaklumas, ryžtas ir visuomenės pagarba.“
Tradiciškai pasveikinti pareigūnų atvyko ir artimiausi kolegos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Savo kalboje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas PAŠILIS sakė „Esu dėkingas likimui, kad kasmet, švenčiant kriminalinės policijos dieną, turime galimybę būti šalia Jūsų ir su Jumis. Šiandien Lietuvos kriminalinė policija yra ypatingai stipri, o Jūsų pavyzdžiu seka ne tik Lietuvos teisėsaugos institucijos bet ir tarptautinė teisėsaugos bendruomenė. Visų prokurorų vardu nuoširdžiai dėkoju Jums už galimybę dirbti kartu ir daugybę sėkmingų darbų, kuriuos nuveikėme ir dar nuveiksime žengdami petys petin.“
Gražių sveikinimo žodžių kolegoms buvo dosnus ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas POŽĖLA „Lietuvos kriminalinės policijos istorija ilga ir turtinga: nuo nedidelio padalinio įkūrimo 1918 metais iki tapimo vienu iš svarbiausių valstybingumo ramsčių ir pamatų atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Aukso raidėmis į Lietuvos kriminalinės policijos istoriją yra įrašyti stambių rezonansinių bylų tyrimai ir išskirtinai pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių likvidavimas. Ne veltui galime didžiuotis tuo, kad geriausi Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai papildė svarbių tarptautinių institucijų pareigūnų gretas. Šiandien kriminalinė policija yra moderni, inovatyvi, gebanti susitelkti ir įveikti visus kylančius iššūkius ir įvykdyti bet kokias užduotis. Širdingai dėkoju Jums už bemieges naktis ir pasiaukojimą.“
Šiemet tęsiama 2019 metais pradėta tradicija – Reikšmingiausio Lietuvos kriminalinės policijos biuro metų tyrimo konkursas. Konkursu siekiama nustatyti geriausią Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimą, pasižymintį novatoriškumu, netradiciniais tyrimo būdais ir metodais, naujoviškais taktiniais ir techniniais sprendimais. Tyrimas turi būti svarbus formuojant tyrimų ir teisminę praktiką, perspektyvus panaudojant jį mokymams ir gerajai praktikai formuoti.
Geriausiu 2020 metų tyrimu pripažintas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos. Sėkmingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir prokurorų darbo dėka buvo sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje narkotinių medžiagų (1,5 tonos hašišo) kiekis, kurį kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti iš Ispanijos Karalystės tranzitu per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją. Atliekant tyrimą taip pat buvo užkirstas kelias korupcijos apraiškoms, kurios kėlė grėsmę kriminalinės žvalgybos subjekto vidaus saugumui, bei sulaikytas ir išimtas labai didelis akcizinių prekių priekis. Sulaikyta 19 asmenų.
Už ypatingą išradingumą ir tyrimo metu taikytus netradicinius tyrimo metodus specialioji konkurso nominacija skirta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos pareigūnams, kurie atskleidė itin sumaniai suplanuotą kriptovaliutos vagystės schemą. Profesionalaus pareigūnų darbo dėka buvo rasti itin kruopščiai sukčių slėpti elektroniniai pėdsakai ir identifikuoti daugiau nei tris šimtus neteisėtų pavedimų atlikę asmenys. Dalį pavogtos kriptovaliutos pavyko susigrąžinti.
Iškilminga Lietuvos kriminalinės policijos dienos šventės tradicija tapo kasmetinio konkurso „Metų seklys“ laureatų apdovanojimas ir pagerbimas. Geriausi Lietuvos policijos įstaigų kriminalinės policijos padalinių pareigūnai už kruopštų, kantrų ir daug jėgų reikalaujantį darbą, yra renkami nuo 1993 metų.
Konkurso „Metų seklys“ pirmosios vietos laureatais tapo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Klaipėdos AVPK KPONTV) pareigūnai, kurie kartu su Imuniteto valdybos kolegomis atliko keletą sudėtingų, daugiaepizodinių tyrimų dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės narių ir kitų asmenų įvykdytų rezonansinių nusikalstamų veikų. Pareigūnai, tirdami bylą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jau pradiniame ikiteisminio tyrimo etape gavo duomenų, jog dėl galimai neteisėtų tam tikrų asmenų veiksmų ateityje už šio nusikaltimo padarymą bus nuteistas nekaltas asmuo. Iš Klaipėdos AVPK KPONTV, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų buvo sudaryta tyrimo grupė. Taip pat glaudžiai bendradarbiauta su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais. Nuoseklus ir profesionalus tyrimo grupės pareigūnų darbas lėmė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, išaugo į didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl teisėsaugos darbuotojų padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Bylos įrodymų klastojimas, fiktyvūs liudytojai, korupcija rankas susitepę advokatai, sudėtingos aukšto rango teisėjų papirkinėjimo schemos – tik dalis iššūkių, su kuriais teko susidurti tyrimo grupės pareigūnams. Keletas tyrimų dėl kai kurių nusikalstamų veikų tęsiami iki šiol.
Geriausiu „Metų sekliu“ trečią kartą konkurso istorijoje buvo pripažinta moteris pareigūnė. Garbingas 2020 metų geriausio „Metų seklio“ titulas ir simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko Rasai BRUŽIENEI, Klaipėdos AVPK KPONTV 4-ojo skyriaus viršininkei.
Antroji vieta atiteko vilniečiams. Kruopščiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų darbu ir pastangomis buvo atskleista grupė asmenų, valdžiusi stambų prostitucijos ir prekybos žmonėmis tinklą. Jie ne tik krovėsi turtus iš prostitucijos, bet ir žiauriai susidorodavo su konkurentais, nebijodami rankas susitepti jų krauju. Vilniaus AVPK pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Europolu, Eurojustu ir Ispanijos teisėsauga, praėjusių metų lapkritį didelės tarptautinės operacijos, kuri vyko beveik visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, metu sulaikyti 13 asmenų. Moteris vadovavusi grupuotei ir jos parankinis buvo sulaikyti Ispanijoje ir yra perduoti Lietuvai. Kitas vadeiva, spėjęs išvykti iš Ispanijos, buvo sulaikytas Londone. Greitai jis taip pat bus perduotas Lietuvai.
Trečiosios vietos laureatais tapo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kurie nutraukė ne vienerius metus Raseiniuose besitęsusią nusikalstamų organizuotų grupių tarpusavio kovą dėl įtakos sferų. Atlikti 8 ikiteisminiai tyrimai dėl 21 nusikalstamos veikos, nusikaltėliams inkriminuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba ir platinimas, kiti nusikaltimai. Pareigūnai identifikavo ir uždarė dvi narkotikų gamybos laboratorijas ir sandėlį. Iš neteisėtos apyvartos išimti 6 šaunamieji ginklai, įvairūs šoviniai ir sprogstamosios medžiagos, daugiau nei 200 kg pagamintų psichotropinių medžiagų, kurių vertė gatvės rinkoje siekia apie 2 000 000 eurų. Dar ne viena nusikalstama veika buvo užkardyta, išvengta galimų labai sunkių pasekmių ir savalaikiai užkirstas kelias tolimesniam kruvinam tarpusavio santykių aiškinimuisi.
Tradiciškai geriausią metų seklį rinko ir visuomenė – policijos bendradarbiavimas su naujienų portalu „Delfi“ tęsiasi jau ne vienerius metus. Šiemet visuomenės simpatijas pelnė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrimas. Pareigūnai atskleidė neteisėtą restoranų „Grill London“ tinklo vadovo, kuris, kaip įtariama, padedamas automobilių sporto klubo „ESmotorsport“ prezidento, rėmimo formos būdu galimai nesumokėjo šimtų tūkstančių eurų mokesčių.
Gražiu renginio akcentu tapo geriausių Lietuvos policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnų konkurso, remiamo Alvydo Sadecko, laureatų apdovanojimai. Šia iniciatyva siekiama paskatinti profesionaliausius, sumaniausius ir novatoriškiausius organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnus už itin reikšmingą darbą kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir didžiulį indėlį į visuomenės saugumą.
Šiame konkurse triumfavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kuriems ne vienerius metus tenka kovoti su viena opiausių Vilniaus problemų – nelegalia narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, susijusia su romų tautybės asmenimis. Džiugu, kad šias pastangas jau ne pirmą kartą vainikuoja sėkmė. Profesionaliai pareigūnų atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo ir glaudaus bendradarbiavimo su Latvijos bei Baltarusijos policijos pareigūnais dėka buvo sulaikyti itin pavojingi tarptautiniu mastu veikiantys romų tautybės asmenys. Baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo sulaikyti 7 asmenys, iš nelegalios apyvartos išimti labai dideli narkotinės medžiagos karfentanilio kiekiai (virš 4 kg), demaskuota karfentanilio gamybos laboratorija ir gauta naujos kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri ateityje turėtų tapti dar vieno sėkmingo tyrimo pagrindu.
Lietuvos kriminalinės policijos diena – puiki proga dar kartą įdėmiau pažvelgti į milžinišką kasdienį kriminalinės policijos pareigūnų darbą, kuris dažnai lieka nepastebimas, nors nuolat pabrėžiame, koks svarbus ir reikšmingas jis yra Lietuvai. Mintimis apie tai, kas nuveikta, ir ateities planus papasakojo  Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas PAULAUSKAS ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Rolando KIŠKIS.
„Tvirtus pamatus šiandienos Lietuvos kriminalinei policijai kūrė ne viena kriminalinės policijos pareigūnų karta. Jų titaniško darbo, pastangų ir pasiaukojimo dėka buvo likviduotos, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, siautėjusios organizuotos nusikalstamos grupuotės ir nevaldomas nusikalstamumas. Išmokome pamokas, o jas išmokę suvokėme, kad siekiant būti keliais žingsniais priekyje, privalome nuolat tobulėti. Per pastaruosius dvidešimt metų kriminalinė policija transformavosi ir keitėsi. Aiškiai suvokėme, kad dirbdami senais metodais negalėsime tinkamai reaguoti į nūdienos aktualijas ir nusikalstamumo dinamiką. Per šį laikotarpį buvo įsteigta centrinė kriminalinė policija – Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Įsteigtas analogų iki šiol neturėjęs Kriminalinės žvalgybos mokymo centras, skirtas kriminalinės policijos pareigūnų kompetencijoms tobulinti. Įsteigėme specializuotus padalinius apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, suvienodinome ir standartizavome veiklą bei metodus, iš esmės pakeitėme kriminalinės žvalgybos darbą, įsteigėme analizės padalinius ir padarėme daugelį kitų dalykų, kurie šiandien leidžia mums džiaugtis dideliais sėkmingais tarptautiniais tyrimais. Esame modernūs, esame veržlūs, esame proaktyvūs, gebame reaguoti ir prisitaikyti. Visų šių komponentų visuma ir yra šiandienos kriminalinė policija.“ – savo kalboje sakė Rolandas Kiškis.
Arūnas PAULAUSKAS, tęsdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko mintis, sakė „Šiandien ne kartą girdėjome, kokia galinga yra Lietuvos kriminalinė policija, ir neabejoju, kad tokia ji yra visų pokyčių, įvykusių kriminalinės policijos sistemoje, dėka. Matyt, nėra nė vieno iššūkio, su kuriuo negebėtų susidoroti Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai. Todėl šiandien kaip niekad svarbu nesustoti, tobulėti ir žengti pirmyn. Vargu, ar įmanoma ką nors nustebinti pasakant, kad pasaulis yra dinamiškas ir kuo labiau vystosi technologijos, tuo dinamiškesnis jis tampa. Dirbtinis intelektas, dronai ir pažangiausios technologijos greitai tampa ir nusikalstamo pasaulio įrankiais, todėl sulėtinti mūsų žingsnių, įsisavinant visas šiuolaikines technologines tendencijas, tiesiog negalime. Tačiau, matyt, tuo ir yra žavi mūsų profesija – neturime laiko stovėti vietoje. Todėl šiandien visiems mums linkiu tobulėti ir eiti į priekį. Kriminalinės policijos pareigūno misija didinga ir kilni, tad būkime verti mums suteikto pasitikėjimo ir prisiimtos atsakomybės.“

 

Skaityti toliau

Naujienos

Specialistai primena apie įvežtinio poliomielito riziką

Avatar

Paskelbta

2020 10 27

Šiandien atverčiamas dar vienas Lietuvos kriminalinės policijos istorijos puslapis – minima 102-oji kriminalinės policijos įkūrimo sukaktis. Šiemet Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų profesinė šventė kitokia – mažesnė, uždaresnė ir tylesnė. Nesimato ir įprastai plačių ir atvirų šypsenų, kurias šią spalio 27-ąją slepia veido kaukės. Tačiau iššūkiai – kriminalinės policijos pareigūnų darbo kasdienybė, todėl šiltos, jaukios ir šeimyniškos šventinės auros nesugebėjo užtemdyti net COVID-19 pandemija.
Pasveikinti Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų susirinko artimiausi vadovai ir kolegos. Šiltais sveikinimo žodžiais profesinės šventės proga pareigūnus sveikino Vidaus reikalų ministrė Rita TAMAŠUNIENĖ: „Kriminalinė policija visuomet buvo ypatinga ir itin svarbi Lietuvos policijos dalis. Jūsų darbas reikalauja išskirtinės kompetencijos ir įgūdžių, nuovokos, išradingumo bei psichologinio pasiruošimo. Dažniausiai Jūsų darbas lieka nematomas plačiajai visuomenei, tačiau būtent Jūsų rankose yra brangiausia, ką turi žmogus – sveikata, gyvybė ir saugumas. Nuoširdžiai linkiu, kad kiekviename žingsnyje Jus lydėtų atkaklumas, ryžtas ir visuomenės pagarba.“
Tradiciškai pasveikinti pareigūnų atvyko ir artimiausi kolegos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Savo kalboje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas PAŠILIS sakė „Esu dėkingas likimui, kad kasmet, švenčiant kriminalinės policijos dieną, turime galimybę būti šalia Jūsų ir su Jumis. Šiandien Lietuvos kriminalinė policija yra ypatingai stipri, o Jūsų pavyzdžiu seka ne tik Lietuvos teisėsaugos institucijos bet ir tarptautinė teisėsaugos bendruomenė. Visų prokurorų vardu nuoširdžiai dėkoju Jums už galimybę dirbti kartu ir daugybę sėkmingų darbų, kuriuos nuveikėme ir dar nuveiksime žengdami petys petin.“
Gražių sveikinimo žodžių kolegoms buvo dosnus ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas POŽĖLA „Lietuvos kriminalinės policijos istorija ilga ir turtinga: nuo nedidelio padalinio įkūrimo 1918 metais iki tapimo vienu iš svarbiausių valstybingumo ramsčių ir pamatų atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Aukso raidėmis į Lietuvos kriminalinės policijos istoriją yra įrašyti stambių rezonansinių bylų tyrimai ir išskirtinai pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių likvidavimas. Ne veltui galime didžiuotis tuo, kad geriausi Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai papildė svarbių tarptautinių institucijų pareigūnų gretas. Šiandien kriminalinė policija yra moderni, inovatyvi, gebanti susitelkti ir įveikti visus kylančius iššūkius ir įvykdyti bet kokias užduotis. Širdingai dėkoju Jums už bemieges naktis ir pasiaukojimą.“
Šiemet tęsiama 2019 metais pradėta tradicija – Reikšmingiausio Lietuvos kriminalinės policijos biuro metų tyrimo konkursas. Konkursu siekiama nustatyti geriausią Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimą, pasižymintį novatoriškumu, netradiciniais tyrimo būdais ir metodais, naujoviškais taktiniais ir techniniais sprendimais. Tyrimas turi būti svarbus formuojant tyrimų ir teisminę praktiką, perspektyvus panaudojant jį mokymams ir gerajai praktikai formuoti.
Geriausiu 2020 metų tyrimu pripažintas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos. Sėkmingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir prokurorų darbo dėka buvo sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje narkotinių medžiagų (1,5 tonos hašišo) kiekis, kurį kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti iš Ispanijos Karalystės tranzitu per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją. Atliekant tyrimą taip pat buvo užkirstas kelias korupcijos apraiškoms, kurios kėlė grėsmę kriminalinės žvalgybos subjekto vidaus saugumui, bei sulaikytas ir išimtas labai didelis akcizinių prekių priekis. Sulaikyta 19 asmenų.
Už ypatingą išradingumą ir tyrimo metu taikytus netradicinius tyrimo metodus specialioji konkurso nominacija skirta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos pareigūnams, kurie atskleidė itin sumaniai suplanuotą kriptovaliutos vagystės schemą. Profesionalaus pareigūnų darbo dėka buvo rasti itin kruopščiai sukčių slėpti elektroniniai pėdsakai ir identifikuoti daugiau nei tris šimtus neteisėtų pavedimų atlikę asmenys. Dalį pavogtos kriptovaliutos pavyko susigrąžinti.
Iškilminga Lietuvos kriminalinės policijos dienos šventės tradicija tapo kasmetinio konkurso „Metų seklys“ laureatų apdovanojimas ir pagerbimas. Geriausi Lietuvos policijos įstaigų kriminalinės policijos padalinių pareigūnai už kruopštų, kantrų ir daug jėgų reikalaujantį darbą, yra renkami nuo 1993 metų.
Konkurso „Metų seklys“ pirmosios vietos laureatais tapo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Klaipėdos AVPK KPONTV) pareigūnai, kurie kartu su Imuniteto valdybos kolegomis atliko keletą sudėtingų, daugiaepizodinių tyrimų dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės narių ir kitų asmenų įvykdytų rezonansinių nusikalstamų veikų. Pareigūnai, tirdami bylą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jau pradiniame ikiteisminio tyrimo etape gavo duomenų, jog dėl galimai neteisėtų tam tikrų asmenų veiksmų ateityje už šio nusikaltimo padarymą bus nuteistas nekaltas asmuo. Iš Klaipėdos AVPK KPONTV, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų buvo sudaryta tyrimo grupė. Taip pat glaudžiai bendradarbiauta su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais. Nuoseklus ir profesionalus tyrimo grupės pareigūnų darbas lėmė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, išaugo į didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl teisėsaugos darbuotojų padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Bylos įrodymų klastojimas, fiktyvūs liudytojai, korupcija rankas susitepę advokatai, sudėtingos aukšto rango teisėjų papirkinėjimo schemos – tik dalis iššūkių, su kuriais teko susidurti tyrimo grupės pareigūnams. Keletas tyrimų dėl kai kurių nusikalstamų veikų tęsiami iki šiol.
Geriausiu „Metų sekliu“ trečią kartą konkurso istorijoje buvo pripažinta moteris pareigūnė. Garbingas 2020 metų geriausio „Metų seklio“ titulas ir simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko Rasai BRUŽIENEI, Klaipėdos AVPK KPONTV 4-ojo skyriaus viršininkei.
Antroji vieta atiteko vilniečiams. Kruopščiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų darbu ir pastangomis buvo atskleista grupė asmenų, valdžiusi stambų prostitucijos ir prekybos žmonėmis tinklą. Jie ne tik krovėsi turtus iš prostitucijos, bet ir žiauriai susidorodavo su konkurentais, nebijodami rankas susitepti jų krauju. Vilniaus AVPK pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Europolu, Eurojustu ir Ispanijos teisėsauga, praėjusių metų lapkritį didelės tarptautinės operacijos, kuri vyko beveik visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, metu sulaikyti 13 asmenų. Moteris vadovavusi grupuotei ir jos parankinis buvo sulaikyti Ispanijoje ir yra perduoti Lietuvai. Kitas vadeiva, spėjęs išvykti iš Ispanijos, buvo sulaikytas Londone. Greitai jis taip pat bus perduotas Lietuvai.
Trečiosios vietos laureatais tapo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kurie nutraukė ne vienerius metus Raseiniuose besitęsusią nusikalstamų organizuotų grupių tarpusavio kovą dėl įtakos sferų. Atlikti 8 ikiteisminiai tyrimai dėl 21 nusikalstamos veikos, nusikaltėliams inkriminuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba ir platinimas, kiti nusikaltimai. Pareigūnai identifikavo ir uždarė dvi narkotikų gamybos laboratorijas ir sandėlį. Iš neteisėtos apyvartos išimti 6 šaunamieji ginklai, įvairūs šoviniai ir sprogstamosios medžiagos, daugiau nei 200 kg pagamintų psichotropinių medžiagų, kurių vertė gatvės rinkoje siekia apie 2 000 000 eurų. Dar ne viena nusikalstama veika buvo užkardyta, išvengta galimų labai sunkių pasekmių ir savalaikiai užkirstas kelias tolimesniam kruvinam tarpusavio santykių aiškinimuisi.
Tradiciškai geriausią metų seklį rinko ir visuomenė – policijos bendradarbiavimas su naujienų portalu „Delfi“ tęsiasi jau ne vienerius metus. Šiemet visuomenės simpatijas pelnė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrimas. Pareigūnai atskleidė neteisėtą restoranų „Grill London“ tinklo vadovo, kuris, kaip įtariama, padedamas automobilių sporto klubo „ESmotorsport“ prezidento, rėmimo formos būdu galimai nesumokėjo šimtų tūkstančių eurų mokesčių.
Gražiu renginio akcentu tapo geriausių Lietuvos policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnų konkurso, remiamo Alvydo Sadecko, laureatų apdovanojimai. Šia iniciatyva siekiama paskatinti profesionaliausius, sumaniausius ir novatoriškiausius organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnus už itin reikšmingą darbą kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir didžiulį indėlį į visuomenės saugumą.
Šiame konkurse triumfavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kuriems ne vienerius metus tenka kovoti su viena opiausių Vilniaus problemų – nelegalia narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, susijusia su romų tautybės asmenimis. Džiugu, kad šias pastangas jau ne pirmą kartą vainikuoja sėkmė. Profesionaliai pareigūnų atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo ir glaudaus bendradarbiavimo su Latvijos bei Baltarusijos policijos pareigūnais dėka buvo sulaikyti itin pavojingi tarptautiniu mastu veikiantys romų tautybės asmenys. Baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo sulaikyti 7 asmenys, iš nelegalios apyvartos išimti labai dideli narkotinės medžiagos karfentanilio kiekiai (virš 4 kg), demaskuota karfentanilio gamybos laboratorija ir gauta naujos kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri ateityje turėtų tapti dar vieno sėkmingo tyrimo pagrindu.
Lietuvos kriminalinės policijos diena – puiki proga dar kartą įdėmiau pažvelgti į milžinišką kasdienį kriminalinės policijos pareigūnų darbą, kuris dažnai lieka nepastebimas, nors nuolat pabrėžiame, koks svarbus ir reikšmingas jis yra Lietuvai. Mintimis apie tai, kas nuveikta, ir ateities planus papasakojo  Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas PAULAUSKAS ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Rolando KIŠKIS.
„Tvirtus pamatus šiandienos Lietuvos kriminalinei policijai kūrė ne viena kriminalinės policijos pareigūnų karta. Jų titaniško darbo, pastangų ir pasiaukojimo dėka buvo likviduotos, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, siautėjusios organizuotos nusikalstamos grupuotės ir nevaldomas nusikalstamumas. Išmokome pamokas, o jas išmokę suvokėme, kad siekiant būti keliais žingsniais priekyje, privalome nuolat tobulėti. Per pastaruosius dvidešimt metų kriminalinė policija transformavosi ir keitėsi. Aiškiai suvokėme, kad dirbdami senais metodais negalėsime tinkamai reaguoti į nūdienos aktualijas ir nusikalstamumo dinamiką. Per šį laikotarpį buvo įsteigta centrinė kriminalinė policija – Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Įsteigtas analogų iki šiol neturėjęs Kriminalinės žvalgybos mokymo centras, skirtas kriminalinės policijos pareigūnų kompetencijoms tobulinti. Įsteigėme specializuotus padalinius apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, suvienodinome ir standartizavome veiklą bei metodus, iš esmės pakeitėme kriminalinės žvalgybos darbą, įsteigėme analizės padalinius ir padarėme daugelį kitų dalykų, kurie šiandien leidžia mums džiaugtis dideliais sėkmingais tarptautiniais tyrimais. Esame modernūs, esame veržlūs, esame proaktyvūs, gebame reaguoti ir prisitaikyti. Visų šių komponentų visuma ir yra šiandienos kriminalinė policija.“ – savo kalboje sakė Rolandas Kiškis.
Arūnas PAULAUSKAS, tęsdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko mintis, sakė „Šiandien ne kartą girdėjome, kokia galinga yra Lietuvos kriminalinė policija, ir neabejoju, kad tokia ji yra visų pokyčių, įvykusių kriminalinės policijos sistemoje, dėka. Matyt, nėra nė vieno iššūkio, su kuriuo negebėtų susidoroti Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai. Todėl šiandien kaip niekad svarbu nesustoti, tobulėti ir žengti pirmyn. Vargu, ar įmanoma ką nors nustebinti pasakant, kad pasaulis yra dinamiškas ir kuo labiau vystosi technologijos, tuo dinamiškesnis jis tampa. Dirbtinis intelektas, dronai ir pažangiausios technologijos greitai tampa ir nusikalstamo pasaulio įrankiais, todėl sulėtinti mūsų žingsnių, įsisavinant visas šiuolaikines technologines tendencijas, tiesiog negalime. Tačiau, matyt, tuo ir yra žavi mūsų profesija – neturime laiko stovėti vietoje. Todėl šiandien visiems mums linkiu tobulėti ir eiti į priekį. Kriminalinės policijos pareigūno misija didinga ir kilni, tad būkime verti mums suteikto pasitikėjimo ir prisiimtos atsakomybės.“

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt