Connect with us

Naujienos

Šv. Velykų stalas: medikai pataria, kaip išvengti nemalonių susirgimų

Avatar

Paskelbta

Artėjant šv.Velykų šventei, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad pernai šeši iš dešimties (66,7 proc.) bakterinėmis žarnyno infekcijomis (BŽI) sirgusių asmenų užsikrėtė namų aplinkoje – sąlyčio būdu ar nuo namuose paruošto ir vartoto maisto. ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena, kad šventiniai patiekalai netaptų apsinuodijimo maistu priežastimi, juos reikia ruošti saugiai.

„Norint išvengti žarnyno infekcinių ligų išplitimo labai svarbi yra tinkama asmenine bei aplinkos higiena ir saugus maistas, jo paruošimas, laikymas ir vartojimas“, – pabrėžia gydytoja A. Bartulienė.

 
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Pasak ULAC gydytojos A. Bartulienės, dažniausios klaidos, kurios daromos namuose tvarkant maistą, yra nepakankamai termiškai apdorojamas gyvūninis maistas, netinkamai laikomas maistas, netinkama rankų higiena. Kad sumažintumėte užsikrėtimo salmonelioze ir bakterinių žarnyno infekcijų riziką, ULAC specialistai pataria įsiminti 5 pagrindines saugaus maisto taisykles:
 
 1. LAIKYKITĖS ŠVAROS
  • Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa.
  • Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį.
  • Pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.
Kodėl?
 
Dauguma žmogui pavojingų mikroorganizmų gyvena gyvūnų žarnyne, jų randama dirvoje, vandenyje. Su užterštomis rankomis,  per virtuvės inventorių, šluostes patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į maistą.

2. ATSKIRKITE ŽALIAVĄ NUO VARTOJIMUI PARUOŠTO MAISTO

  • Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų.
  • Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite.
  • Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava.
Maistą gaminkite taip, kad blogosios bakterijos, esančios gyvūniniame maiste, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą, valgomą be papildomo terminio apdorojimo. Todėl gaminant maistą būtina kuo dažniau plauti rankas, ypatingai kiekvieną kartą po sąlyčio su gyvūniniu maistu, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos neturi lašėti ant kitų produktų.
 
Kodėl?
 
Termiškai neapdorotoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir jų skysčiuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais maisto ruošimo metu gali būti užterštas kitas maistas.

3. GERAI TERMIŠKAI APDOROKITE

  • Gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį ir kt.
  • Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros.
  • Gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas.
  • Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
Kodėl?
 
Aukštesnėje nei 70°C temperatūroje žūva beveik visi ligas sukeliantys mikroorganizmai.

4. TINKAMAI LAIKYKITE MAISTĄ

  • Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.
  • Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą.
  • Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros.
  • Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve.
  • Atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje. 
Kodėl?
 
5-60°C laipsnių temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną (nuodą), kuris gali būti mirtinai pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5 laipsniai ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje užkrečiamųjų ligų sukėlėjų dauginimasis sulėtėja arba nutrūksta.

5. RINKITĖS ŠVIEŽIĄ IR NESUGEDUSĮ MAISTĄ

  • Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį.
  • Nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.
  • Kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo.
  • Nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.
Kodėl?
 
Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis.
 
Kokiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama per maistą?
Viena dažniausių maistu plintančių infekcijų mūsų šalyje yra salmoneliozė, kuria dažniausiai užsikrečiama nuo vištų kiaušinių, vištienos ir jos produktų. Gyvūninės kilmės maiste gali slypėti ir kiti ligas sukeliantys mikroorganizmai, pvz., Campylobacter, Yersinia, EscherichiaListeria.

Pastarosios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo.

Sergantis žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu ir, jei gamindamas maistą nesilaiko higienos reikalavimų, ligos sukėlėjais gali užteršti šeimynai ruošiamą maistą.

Kampilobakteriozė – per maistą plintanti infekcinė liga kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų – penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis inkubacinis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų.
 
Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Tačiau neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“.Labai retai, bet po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos: sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai.
 
ULAC duomenimis, 2019 m. iš viso buvo užregistruoti 9 502 BŽI atvejai (sergamumo rodiklis siekė 340 atv./100 tūkst. gyv,.). Lyginant su ankstesniais metais sergamumo rodiklis išliko panašus.

Pernai, daugiausiai užregistruota sergančių nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis (72,6 proc. visų užregistruotų BŽI), taip pat daug užregistruota kampilobakteriozės (12,8 proc.), salmoneliozės (7,8 proc) atvejų. 

Dažniausiai šiomis infekcijomis užsikrečia ir serga vaikiai iki 6 metų amžiaus. 2019 metais 0–3 m. amžiaus grupėje sergamumo rodiklis siekė 1643,4 atv. 100 tūkst. gyventojų, o 4–6 m. grupėje – 776,2 atv./100 tūkst. gyventojų.

ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos epidemiologės Aušos Bartulienės teigimu, BŽI plinta per užterštą maistą ir aplinką. Pernai per maistą užsikrėtė daugiau nei pusė (53 proc.) visų BŽI sirgusių asmenų.

Pasak gydytojos, dažniausiai jie užsikrėtė per paukštieną ir jos produktus (16,4 proc.), kiaulieną, jautieną (13,6 proc.), kiaušinius ir jų produktus (6 proc.). Net 16,5 proc. ligonių užsikrėtė nuo užterštos aplinkos ar higienos stokos. 

ULAC inf. 

The post Šv. Velykų stalas: medikai pataria, kaip išvengti nemalonių susirgimų appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Tarptautinis projektas „Viliojanti sniego paslaptis“

Avatar

Paskelbta

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai 2021 m. sausio 11-22 dienomis dalyvavo tarptautiniame projekte „Viliojanti sniego paslaptis“.
Tarptautinė slidinėjimo federacija trečiąjį sausio sekmadienį paskelbė Pasauline sniego diena, todėl šis projektas skirtas būtent šiai dienai paminėti. Projekto tikslas – kuriant įvairius erdvinius objektus iš natūralaus ar dirbtinio sniego, ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo ir menines kompetencijas.
Dalyvaudami projekte, mažieji gimnazijos ugdytiniai susipažino su natūralaus ir dirbtinio sniego savybėmis, mokėsi pasigaminti dirbtinį sniegą iš sodos ir plaukų kondicionieriaus, lygino natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Mažieji kūrėjai piešė ant sniego su vandens purkštuvais, statė sniego pilis, tiltus ir tunelius, gamino sniego „desertus“, naudodami įvairias priemones ir žaislus, kūrė sniego kompozicijas, stebėjo sniego tirpimo procesą ir mokėsi iš sniego formuoti erdvines figūrėles.
Džiaugiamės, kad į projektines veiklas įsijungė ir ugdytinių tėveliai, kurie drauge su savo vaikais darbelius iš sniego gamino namuose, lauko aplinkoje. Įvairių kūrybinių – tiriamųjų veiklų metu (grupėse bei gimnazijos kieme) vaikai patyrė daug naujų įspūdžių ir atradimų, mokėsi veikti ir bendradarbiauti draugų grupelėse.
 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Birutė Baušienė, Stanislava Cijunaitienė, Irina Daugvilienė

Skaityti toliau

Miestas

Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams

Avatar

Paskelbta

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbus, jog dalis vaikų jau galės grįžti į mokyklas, Vilniaus savivaldybėje ugdymo įstaigas lanko 272 pradinukai ir 443 mokymosi sunkumus patiriantys vaikai, suformuotos 228 grupės. Visi jie arba neturi sąlygų mokytis namuose, arba susiduria su nuotolinio mokymosi sunkumais, o tokius atvejus mokyklose nagrinėjo Vaiko gerovės komisijos.

Nors mokysis ir mokyklos patalpose, vaikai į pamokas vis tiek jungsis nuotoliniu būdu. Mokyklos teritorijoje bus užtikrinta jų priežiūra ir maitinimas, pagal poreikį ir mokymosi pagalba.

Kur kreiptis, jei vaikas patiria sunkumų mokydamasis namuose?

Jeigu vaikui sunku mokytis namie nuotoliniu būdu arba nėra tinkamų sąlygų tai daryti namuose dėl tėvų darbo specifikos (tėvai privalo sugrįžti į darbus fiziškai), tokiais atvejais tėvai turi kreiptis į vaiko (besimokančio pagal pradinio ugdymo programą) mokyklą. Pagalbos kreipiamasi tik gerai įvertinus visas kitas vaiko ugdymo namuose galimybes. Kai abu vaikų tėvai (globėjai) kreipiasi į mokyklą dėl būtinos vaiko priežiūros paslaugos, jų gali būti paprašyta pateikti abiejų tėvų (globėjų) darbdavio pažymas, įrodančias, jog jie privalo grįžti į darbus ne nuotoliniu būdu.

Kokiais atvejais vaikai gali grįžti į mokyklas?

Į Vilniaus mokyklas gali grįžti tie vaikai, kurių tėvai, įtėviai, globėjai, atstovai pagal įstatymą darbo funkcijas (darbus) privalo dirbti savo darbo vietoje ir tuo metu negali užtikrinti pradinukų priežiūros namuose (toks sprendimas jau veikia nuo sausio mėnesio).

Be to, į mokyklas galės grįžti ir tie vaikai, kurie yra ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, neturintys sąlygų mokytis namuose. Taip pat mokyklose gali mokytis tie vaikai, kuriems reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu ir tokius atvejus yra išnagrinėjusi mokyklos vaiko gerovės komisija.

Ugdymas kontaktiniu būdu organizuojamas ir specialiosiose mokyklose, ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomiems mokiniams.

Ar bus saugu mokytis klasėse?

Vienu metu klasėse mokysis ne didesnės kaip 10 mokinių grupelės, maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo. Dalis darbuotojų dirbs tik su viena grupe, o prižiūrimi mokiniai taip pat nuolatos lankys tik savo grupę – taip bus išvengta skirtingas grupes lankančių mokinių kontakto tiek patalpose, tiek lauko užsiėmimuose. Turi būti užtikrinta, kad vienam mokiniui mokykloje tektų ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas.

Vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nereikia. Kitiems asmenims esantiems ugdymo įstaigoje privaloma dėvėt kaukes.

Sostinės ugdymo įstaigos yra apsirūpinusios dezinfekcinėmis priemonėmis, o asmeninėmis apsaugos priemonėmis reikalingomis vyresnių klasių mokiniams turi užtikrinti tėvai.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Rejon wileński nadal rośnie: za 2020 rok liczba mieszkańców wzrosła o ponad 2 tys.

Avatar

Paskelbta

Również w tym roku Samorząd Rejonu Wileńskiego może cieszyć się rosnącą liczbą mieszkańców. W 2020 roku rejonu wileński wybrało 2 228 nowych mieszkańców, czyli więcej niż w 2019 r. (+1 628 nowych mieszkańców). Według danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021r. w Samorządzie Rejonu Wileńskiego swoje miejsce zamieszkania zadeklarowało łącznie 107 337 mieszkańców (w tym mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nie posiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego).
Cieszymy się, że w Samorządzie Rejonu Wileńskiego każdego roku odnotowuje się coraz większy przyrost mieszkańców. Po przekroczeniu w r. 2013 liczby mieszkańców 100 tys. w ciągu ostatnich 7 lat w rejonie wileńskim osiedliło się ponad 7 tysięcy osób nowych mieszkańców. Dogodne położenie geograficzne, niższe podatki, tańsze działki w otoczeniu przyrody oraz bezpieczne, komfortowe warunki życia stworzone przez Samorząd oraz zapewnienie wysokiej jakości życia i dobrobytu przyciągają osadników do zamieszkania w malowniczym rejonie wileńskim.
Warto również podkreślić również to, że według danych PP „Centrum Rejestrów” Samorząd Rejonu Wileńskiego jest również jednym z najmłodszych Samorządów w kraju, tj. łączna liczba dzieci i młodzieży jest wyższa niż liczba ludności w wieku emerytalnym.
Ludność według gmin. Dominują 6 największych gmin
Chociaż ogólna liczba mieszkańców Samorządu rośnie, ten wzrost w gminach jest nierówny. W niektórych gminach liczba mieszkańców nieznacznie maleje każdego roku, ale w niektórych w ciągu ostatnich 10 lat prawie się podwoiła. Jedną z nich jest gmina Awiżenie, która ma największą liczbę mieszkańców. Jeśli w 2010 r. gmina liczyła7 092 mieszkańców, to w r.2020 ta liczba sięga już 12 957 mieszkańców. W minionym 2020 roku swoje miejsce zamieszkania tu zadeklarowało 909 nowych mieszkańców.
Przez wiele lat z rzędu drugie miejsce pod względem liczby mieszkańców zajmuje gmina Niemież, licząca 9 619 mieszkańców. Drugi rok z rzędu trzecie miejsce pod względem liczby mieszkańców należy do gminy Zujuny, która w 2018 r. wyprzedziła gminę Pogiry. Gmina Zujuny, leżąca w pobliżu stolicy liczy 8 080 mieszkańców. Znajdująca się na 4. miejscu gmina Pogiry liczy 7 608 mieszkańców. W gminie Rzesza mieszka 7 168 mieszkańców, a w gminie Rudomino – 6 306.

Gmina

2020 r.

2019 r.

Zmiana liczby mieszkańców

Awiżenie

12 957

12 048

+909

Niemież

9 619

9 441

+178

Zujuny

8 080

7 822

+258

Pogiry

7 608

7 529

+79

Rzesza

7 168

6 908

+260

Rudomino

6 306

6 164

+142

Mickuny

5 956

5 807

+149

m. Niemenczyn

5 092

5 140

-48

Czarny Bór

4 866

4 891

-25

Kowalczuki

4 352

4 370

-18

Niemenczyn

3 906

3 921

-15

Mariampol

3 712

3 675

+37

Podbrzezie

3 505

3 564

-59

Bezdany

3 198

3 037

+161

Szaterniki

3 130

3 108

+22

Suderwie

3 128

3 017

+111

Mejszagoła

3 062

2 993

+69

Rukojnie

2 770

2 782

-12

Ławaryszki

2 383

2 400

-17

Dukszty

2 097

2 043

+54

Sużany

1 828

1 881

-53

Miedniki

1 164

1 177

-13

Bujwidze

965

966

-1

Mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nieposiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego

485

425

+60

Ogółem:

107 337

105 109

+2 228

Chociaż tendencje w największych gminach ostatnio się utrzymują, w zależności od wzrostu liczby mieszkańców można wyróżnić także inne szybko rozwijające się gminy, takie jak Bezdany, Mickuny i Suderwie, Chociaż wspomniane gminy nie przodują wg ogólnej liczby mieszkańców, na przykład w będącej na 3 miejscu gminy Pogiry według przyrostu liczby ludności w 2020 r. zamieszkała znacznie większa liczba nowych mieszkańców. Jeśli w gminie Pogiry zarejestrowano 79 nowych osadników, to w gminie Bezdany odnotowano 161 nowych mieszkańców, w gminie Mickuny – 149, w gminie Suderwie – 111. Szybko rozwija się również gmina Rzesza, gdzie z 2020 r. odnotowano 260 nowych mieszkańców.
„Cieszę się, że coraz więcej osób docenia i decyduje się na zamieszkanie w rejonie wileńskim. W rejonie wileńskim stwarzamy odpowiednie warunki bytu i chcemy, aby ludzie tu cieszyli się z życia. Rejon posiada szeroką sieć placówek oświatowych, powszechnie dostępne usługi społeczne, z roku na rok poprawia się infrastruktura dróg, a obciążenia podatkowe są mniejsze. Cieszymy się, że szybko rośnie liczba wydawanych pozwoleń na budowę – rejon rozszerza się i rozwija się pod każdym względem. A jak pokazuje rosnąca liczba mieszkańców, nasze wysiłki na rzecz dobrobytu nie pozostają niezauważone” – mówi Maria Rekść, mer Samorządu Rejonu Wileńskiego.
Według wstępnych obliczeń Samorządu liczba mieszkańców rejonu jest wyższa niż przedstawiana w raportach Centrum Rejestrów, albowiem około 30 tys. mieszkańców zamieszkuje we wspólnotach ogrodniczych rejonu wileńskiego lub na innych terenach, ale ich deklarowane miejsce zamieszkania znajduje się w innych samorządach.
*Analiza liczby mieszkańców 2020 r. jest sporządzona na podstawie danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021 r.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt