Connect with us

Naujienos

Palmių aliejaus yra maždaug pusėje visų supakuotų produktų, kuriuos galite rasti prekybos centruose – kodėl šis aliejus toks populiarus ir kur jis auginamas? (Video)

Avatar

Paskelbta

Palmių aliejus yra maistinis augalinės kilmės aliejus, išgaunamas iš palmių vaisių minkštimo. Palmės yra kilusios iš Vakarų Afrikos regiono, bet dabar tai yra populiariausias Pietryčių Azijos kultivuojamas augalas, rašo „Live Science“.


©Shutterstock.com

Palmių aliejus yra gausiausiai gaminamas augalinės kilmės aliejus pasaulyje ir jis naudojamas gausybės skirtingų produktų gamybai, įskaitant maisto produktų, kosmetikos, biokuro gamybą. Per laikotarpį nuo 2018 iki 2019 metų pasaulyje, anot JAV Žemės ūkio departamento, pagaminta 71 mln. tonų palmių aliejaus. Ir jo gamyba turėtų sparčiai augti – prognozuojama, kad 2050 metais palmių aliejaus bus pagaminama 240 mln. tonų. Palyginimui, metinė sojų aliejaus – antro populiariausio pasaulyje – gamyba 2018-2019 m. laikotarpiu buvo 57 mln. tonų.

Pasaulinė palmių aliejaus rinka auga ne tik tūriu, bet ir pinigine išraiška. Manoma, kad 2022 metais jos bendra vertė bus 88 mlrd. JAV dolerių. Didžiausi palmių aliejaus tiekėjai yra Indonezija ir Malaizija. Kartu šios abi šalys pagamina apie 85 proc. viso pasaulio palmių aliejaus.

Palmių aliejaus gamyba vertinama labai prieštaringai: paprastai palmių plantacijos išdygsta vietoj ką tik iškirstų džiunglių. Tad palmių aliejaus gamyba yra viena iš pagrindinių miškų kirtimo priežasčių pasaulyje. Kita vertus, palmių aliejaus pramonė sukuria milijonus darbo vietų ir yra svarbus gamtinis išteklius valstybėms, kurių ekonomika vis dar vystosi.

Kodėl palmių aliejaus yra visur?

Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos ekspertų vertinimu, palmių aliejaus yra maždaug pusėje visų supakuotų produktų, kuriuos galite rasti prekybos centruose. Tai – ir indų plovikliai, ir šampūnai, ir saldainiai, ir daugybė kitų dalykų.

Palmių aliejus gamintojus labiausiai vilioja savo maža kaina ir dideliu universalumu. Iš vieno hektaro palmių aliejaus išgaunama kur kas daugiau nei bet kurio kito augalinio aliejaus, jo išgavimui reikia labai nedaug energijos, trąšų ir pesticidų. Palmių aliejus sudaro apie 35 proc. viso pasaulio augalinių aliejų, bet jo išauginimui sunaudojama tik 10 proc. žemės ploto, sunaudojamo aliejingų kultūrų auginimui. Norint išgauti panašų kiekį kitokių aliejų – pavyzdžiui, sojos ar kokoso aliejaus – reikėtų sunaudoti nuo 4 iki 10 kartų didesnius pasėlių plotus.

Palmių aliejus yra dažniausiai naudojamas kepimo aliejus visoje Azijoje, įskaitant Indiją, Kiniją ir Indoneziją, kurios suvartoja beveik 40 proc. viso pagaminamo palmių aliejaus. Kulinarijoje šis aliejus yra mėgstamas dėl didelio atsparumo kaitrai, ilgo tinkamumo naudoti laiko ir, svarbiausia, mažos kainos.

Palmių aliejus vertinamas kaip kelias iš skurdo besivystančių šalių populiacijoms, kur jis gaminamas dėl to, kad tai yra vienas iš svarbiausių ekonominės raidos variklių. Dėl tokio vertinimo palmių plantacijos pradėjo dygti daugelyje Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionų. Indonezijoje ir Malaizijoje palmių aliejaus gamybos pramonėje įdarbinti 3,5 mln. žmonių.

Bet greita palmių plantacijų plėtra taip pat reiškia, kad dėl palmių aliejaus iškertami milžiniški miškų plotai. Straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Scientific Reports“, nurodoma, jog iš visų nuo 2005 metų iškirstų Borneo salos miškų 56 proc. atlaisvintų plotų buvo sunaudoti būtent palmių plantacijoms.

Vis gausėjantis kadaise džiunglėmis ir apaugusių žemių ir kitokių laukinės gamtos prieglobsčių skyrimas palmių plantacijoms šią žemės ūkio šaką pavertė milžiniška grėsme biologinei įvairovei. Dėl plantacijų plėtros orangutangų populiacija sumažėjo tiek, kad šiai žmogbeždžionių rūšiai dabar gresia išnykimas. Ne ką mažesnėje bėdoje atsidūrė ir nykštukiniai drambliai bei Sumatros raganosiai. Iš viso palmių aliejaus pramonės grėsmę kelia 193 rūšių išlikimui, nurodoma IUCN Nykstančių rūšių raudonajame sąraše.

Palmių plantacijos taip pat yra galingas šiltnamio dujų šaltinis. Kadangi dažniausiai palmių laukais užsodinami plotai, kuriuose iki tol augo tankios džiunglės, pats miško pjovimo ir laukų valymo procesas išskiria milžiniškus kiekius anglies dvideginio ir metano. Nes dažniausiai taikomas miškų valymo metodas yra paprasčiausias džiunglių sudeginimas, kartu prisidedantis ir prie regionui būdingo smogo, ir prie vandens teršimo.

Palmių aliejaus gamyklų šalutiniai produktai yra kitas reikšmingas metano šaltinis. Žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame straipsnyje parodyta, jog vos viena palmių aliejaus gamyklos nuotėkų vandens saugykla per metus klimatą paveikia teik pat, kiek ir 22 tūkst. automobilių.

Ar palmių aliejaus gamyba gali būti tvari?

Aplinkos apsauga besirūpinantys vartotojai galėtų pamanyti, kad geriausias būdas apsaugoti gamtą nuo žalos, kurią daro palmių plantacijos ir palmių aliejaus gamyklos, būtų visų produktų, kuriuose panaudotas palmių aliejus boikotavimas – arba jų nepirkimas, arba spaudimas visoms gamykloms, kurios naudoja palmių aliejų. Tačiau padėtis ne tokia paprasta.

Apribojus palmių aliejaus naudojimą jį reikėtų pakeisti kažkokiu kitu augalinės kilmės aliejumi. Nes jam yra paklausa ir ji turi būti patenkinta. Tačiau alternatyvos, kuri būtų tokia produktyvi, tiesiog nėra. Kiti augaliniai aliejai – rapsų, saulėgrąžų, sojos – nė iš tolo neprilygsta palmių aliejui produktyvumu iš ploto vieneto. 2018 metais IUCN išplatino ataskaitą, kurioje nurodo, kad palmių aliejaus boikotavimas žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei tiesiog perkeltų į kitus regionus – pavyzdžiui, į Pietų Amerikos tropinius miškus ir savanas.

„Jeigu paklausa būtų perkeliama prie mažiau efektyvių aliejų, reikės didesnių žemės plotų, o didesni žemės plotai gaunami natūralių gamtos prieglobsčių, kuriuos mes taip branginame, sąskaita“, – sakė Kento universiteto (JK) tropinių regionų gamtosaugos mokslininkas Matthew Struebigas.

Tad geriausias būdas sumažinti palmių aliejaus pramonės poveikį aplinkai būtų „tvaresnės gamybos siekis“, aiškina M.Struebigas. Ir ta tvari gamyba – tai ne tik grėsmės nykstančioms rūšims mažinimas.

„Tvarumas – tai ne šiaip rūšių apsauga. Tai ir žmonių gerovė, ir šiltnamio dujų emisijos, ir švarus, sveikas vanduo, ir galimybė gauti pakankamą atlygį už darbą. Tai yra gerokai platesnė problema nei vien orangutangų apsauga“, – sakė M.Struebigas.

2020 m. pradžioje tik 20 proc. palmių aliejaus gamybos buvo vykdoma tvariai, nurodo 2004 m. suburta pasaulinė iniciatyva – „Tvaraus palmių aliejaus apvalusis stalas“ (RSPO, Roundtable on Sustainable Palm Oil). Ši organizacija sudarinėja specifinius standartus, susijusius su palmių aliejaus pramonės vykdomu miškų kirtimu, teisėtumu, skaidrumu ir socialiniu poveikiu. Norint, kad palmių aliejaus gamyba būtų pripažinta tvaria, būtina atitikti visus šios institucijos standartus. Tokios įmonės, kaip „PepsiCo“, „Unilever“, „Nestle“ ir „General Mills“ įsipareigojo savo produktų gamyboje naudoti tik tvariai gaminamą palmių aliejų, sertifikuotą RSPO.

Kai kurios ne pelno organizacijos taip pat siekia vystyti tvaresnę palmių aliejaus pramonę tokiose valstybėse, kuriose nuo šios pramonės šakos priklauso milijonų žmonių pragyvenimas. Pavyzdžiui, Malaizijoje vykdoma iniciatyva, pavadinta „Wild Asia“. Jos tikslas – į dideles grupes suorganizuoti šimtus smulkesniųjų ūkininkų, kad jie galėtų sertifikuoti savo laukus ir gamybą pagal Malaizijos tvaraus palmių aliejaus ir RSPO standartus. Toks organizavimasis yra naudingas ir aplinkai, ir ūkininkams.

Taigi, palmių aliejus artimiausiais dešimtmečiais tikrai niekur nedings. Todėl panašu, kad geriausias būdas apsaugoti gamtą nuo šios pramonės šakos įtakos – ne palmių aliejaus boikotas, o organizacijų, kurios didina palmių aliejaus gamybos tvarumą, palaikymas.

The post Palmių aliejaus yra maždaug pusėje visų supakuotų produktų, kuriuos galite rasti prekybos centruose – kodėl šis aliejus toks populiarus ir kur jis auginamas? (Video) appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šiandien Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte.

Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.

Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.

Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą (imamas tepinėlis iš nosiaryklės) tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai, t.y. ne dažniau, nei kas 7 dienas ir ne rečiau, nei kas 10 dienų. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.

Serologinis antikūnų testas (imamas kraujo mėginys) atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.

Registruojantis internetu, būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti asmens tapatybę. Taip pat registruojantis prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, o jei dirbama pagal individualią veiklą, tuomet kodas neprivalomas. Užsiregistravę asmenys gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai tyrimus atliks mobiliajame punkte, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje „Statyk ir važiuok“ V. Gerulaičio g. 1 priešais verslo centrą „Technopolis“.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai – mūsų tikslas yra bendruomenės narių saugumas ir pandemijos suvaldymas.

Skaityti toliau

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Miestas

Viešasis pristatymas: Justiniškių senbuvių kaimynystėje planuojamas daugiabučių kvartalas

Avatar

Paskelbta

 

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

 

 

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt