Connect with us

Naujienos

Imuniteto stiprinimas per karantiną: vėdiname patalpas, bet nesportuojame ir nesirūpiname mityba

Avatar

Paskelbta

Karantino laikotarpiu namuose užsidarę Lietuvos gyventojai imunitetą bando stiprinti nuolat vėdindami patalpas, tačiau kur kas mažiau rūpinasi sportu ar subalansuota mityba, rodo apklausa. Jos metu paaiškėjo, 63 proc. šalies gyventojų nuolat vėdina namų patalpas ir tai yra dažniausia veikla, skiriama sveikatai palaikyti.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė gyventojus apklausė kovo 17-30 dienomis – per pirmąsias dvi visuotinio karantino savaites. Apklausą inicijavusios tinklinės vaistinės vaistininkė Inga Pociulienė giria gyventojus už pasiryžimą periodiškai įsileisti šviežio oro, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad organizmą stiprinti reikėtų visapusiškiau.

 Jos teigimu, patalpų vėdinimas yra svarbus, nes taip padidinamas deguonies ir sumažinamas anglies dvideginio kiekis, pašalinamas drėgmės perteklius bei teršalai.

„Nevėdinamos, pernelyg sausos ar kaip tik per drėgnos patalpos mažina organizmo atsparumą ligoms, smukdo produktyvumą, kelia emocinę įtampą ir blogina bendrą savijautą, miego ir poilsio kokybę. Karantino metu skatinant iš namų išeiti tik būtiniausiais reikalais, nemažai daliai žmonių patalpų vėdinimas yra dažniausia galimybė įkvėpti gryno oro, todėl pagirtina, kad tuo pasirūpina didžioji gyventojų dalis“, – sako vaistininkė.

Patalpas patariama išvedinti bent keletą kartų per dieną, o pats vėdinimas turėtų būti trumpas, tačiau intensyvus.

Nemaža dalis apklausos dalyvių teigė pasirinkę kitus būdus, stiprinančius imuninę sistemą. 52 proc. žmonių vengia dehidratacijos ir geria daug skysčių, 51 proc. – mažiausiai pusvalandį kasdien stengiasi praleisti gryname ore, o 50 proc. apklausos dalyvių – skiria pakankamai laiko miegui.

Mažiau dėmesio sportui ir mitybai

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad silpnoji vieta yra būtent fizinis aktyvumas – vos 21 proc. žmonių Lietuvoje imunitetą stiprina sportuodami.

„Fizinis aktyvumas išjudina visą organizmą, suaktyvina medžiagų apykaitą bei teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o svarbiausia – padeda išvengti peršalimo ligų. Daug laiko praleidžiant namuose galima pasirinkti jogos ar kitas treniruotes, neilgas mankštas ar bent atlikti tempimo pratimus. Kadangi per karantiną daug sėdime, svarbu pramankštinti nugarą, pečių liniją, kojų raumenis“, – pasakoja vaistininkė.

Rekomenduojama sportui laiko skirti kasdien, nors ir trumpai, nei atidėlioti iki rimtesnio pasportavimo kitą dieną. Persistengti irgi nereikia, nes didelis fizinis krūvis veikia atvirkščiai – silpnina imuninę sistemą ir mažina atsparumą įvairioms infekcijoms.

Apklausa atskleidė, kad nemažai Lietuvos gyventojų vartoja vitaminus, vaistinius augalus. Pavyzdžiui, vitamino C vartojimą, kaip imuniteto stiprinimo būdą, pasirinko 43 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 41 proc. renkasi žolelių arbatas ir kitus augalinius ekstraktus. Palyginti mažai, tik 30 proc. respondentų pripažino valgantys subalansuotą maistą.

„Ganėtinai mažai apklausos dalyvių atsakė besirūpinantys savo sveika mityba. Tai, ko gero, nulėmė karantino sąlygos, kai ne visi turime galimybę laisvai pasiekti prekybos centrus, žmonės apsiperka rečiau ir ilgesniam laikotarpiui. Tačiau tai yra ir galimybė planuoti savo šeimos valgiaraštį, įtraukiant į jį naudingas maisto medžiagas turinčius produktus. Reikėtų atkreipti dėmesį į skaidulinių medžiagų turinčią duoną, bananus, abrikosus, obuolius. Taip pat svarbūs vitamino C turintys maisto produktai – petražolės, paprikos, brokoliai ir kiviai“, – pataria I. Pociulienė.

Ji pažymėjo, kad labai svarbu yra darbo, laisvalaikio ir  miego režimas, idealu jei pavyktų tam skirti 8h-8h-8h. Tai svarbu gerai emocinei savijautai, kuri  tiesiogiai susijusi su imuninės sistemos stiprumu.

Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau imuniteto stiprinimo priemonių dažniau naudoja moterys. Pakankamai laiko miegui dažniau skiria aukščiausio išsimokslinimo respondentai bei turintys didesnes pajamas. Įvairių žolelių arbatas ir augalinius ekstraktus, stiprinančius imunitetą, dažniau teigia vartojantys 46-55 m. tyrimo dalyviai.

Subalansuotą maistą dažniau vartoja aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didžiausias pajamas turintys apklaustieji. Nuolat sportuoja – vyrai, 18-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai.

Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

ELTA inf. 

The post Imuniteto stiprinimas per karantiną: vėdiname patalpas, bet nesportuojame ir nesirūpiname mityba appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: szczepienia przeciwko chorobie Covid-19 odbywają się sprawnie

Avatar

Paskelbta

Zgodnie z zatwierdzoną przez Ministra Ochrony Zdrowia kolejnością grup priorytetowych w ubiegłym tygodniu w rejonie wileńskim rozpoczęto szczepienia seniorów przeciwko chorobie Covid-19. Zgodnie z planem szczepienia rozpoczęto od najstarszych mieszkańców rejonu wileńskiego (80 lat i więcej), później będą szczepieni seniorzy w wieku 75–79 lat, następnie 70–74-latki. Ostatni w kolejce szczepień seniorów będą 65–69-latkowie.
Lekarz rodzinny lub pielęgniarka telefonicznie kontaktują z osobami z grup priorytetowych i chętnych rejestrują oraz zapraszają ich na szczepienie w wyznaczonym czasie. Jeżeli do tej pory ktoś nie otrzymał telefonu od swojego lekarza rodzinnego, proponowalibyśmy, abyście sami skontaktowali się z lekarzem rodzinnym, gdyż mogły ulec zmianie dane kontaktowe Państwa, a placówka medyczna ich nie ma. Jeśli pacjent nie ma możliwości przybycia na miejsce szczepień, swoją sytuację należy zgłosić lekarzowi rodzinnemu, który zorganizuje szczepienie w domu. Szczepienie jest dobrowolne, a zarówno szczepionka, jak i usługa szczepienia są bezpłatne.
Według Eleny Mirinavičienė, lekarza kontroli chorób zakaźnych z Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego, w rejonie wileńskim zaszczepiono już ponad 4 000 osób z grup priorytetowych, z czego około połowa – dwiema dawkami szczepionki. Zakończyło się szczepienie pracowników zakładów opieki zdrowotnej i społecznej oraz ich pacjentów i pensjonariuszy drugą dawką szczepionki.
„Chciałabym zwrócić uwagę, że wśród lekarzy w rejonie około 80 proc. ma odporność na zakażenie Covid-19 w wyniku szczepień, jeszcze wyższy odsetek zaszczepionych i tych, którzy przechorowali, znajduje się w placówkach opieki społecznej, gdzie prawie wszyscy, którzy nie mieli zakażenia koronawirusem, zostali zaszczepieni” – powiedziała lekarz E. Mirinavičiėnė.
„Pierwszą dawką zostali już zaszczepieni chętni pracownicy placówek oświatowych, którzy mają długotrwały lub krótkotrwały kontakt z dziećmi w wieku przedszkolnym, wczesnoszkolnym i początkowym. Od 18 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu powyżej 80. roku życia. W razie dostępu wystarczającej ilości szczepionki, planujemy, że szczepienie osób powyżej 65. roku życia może być przeprowadzone w ciągu najbliższych 3-4 tygodni. Od 23 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu również w ambulatoriach” – powiedziała lekarz kontroli chorób zakaźnych, zwracając uwagę, że co tydzień na zlecenie Ministerstwa Ochrony Zdrowia rejon wileński otrzymuje około 1 000–1 500 dawek szczepionki, a także środki medyczne potrzebne do szczepień. Medycy rejonu wileńskiego są gotowi na jeszcze większą ilość szczepionek – 2 500–3 000 dawek tygodniowo.
Według lekarza kontroli zakażeń Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego mieszkańcy miejscowości wiejskich obawiają się, że do wiejskich przychodni i prywatnych zakładów opieki zdrowotnej trafi tylko szczepionka AstraZeneca, która nie wymaga specjalnych warunków przechowywania. Jest to jednak procedura ustanowiona przez Ministerstwo Ochrony Zdrowia, której należy przestrzegać. W przeciwnym razie mieszkańcy otrzymają preparaty złej jakości.
„Chcę zapewnić, że wszystkie szczepionki stosowane na Litwie są bezpieczne, skuteczność wszystkich jest podobna, tylko niektóre są sztuczne, inne bardziej naturalne, wyprodukowane zwykłymi metodami. Ponieważ od ich wprowadzenia minęło zaledwie kilka miesięcy, trwają badania nad wszystkimi szczepionkami. Będziemy mogli je porównać za 1-2 lata – w takim czasie zwykle przebiegają badania nad szczepionkami. Dlatego nie można powiedzieć, że którakolwiek z nich jest obecnie lepsza. W końcu osoba przychodzi, aby zostać zaszczepioną w nadziei na uzyskanie odporności, a nie w celu otrzymania tego lub innego produktu leczniczego. Rozumiem, że nie jest przyjemne odczuwanie skutków ubocznych szczepionki, ale trwa to 1-2 dni, a w razie zachorowania, przebieg choroby może być trudny lub nawet zakończyć się śmiercią” – powiedziała lekarz E. Mirinavičienė.
Po zakończeniu szczepień osób powyżej 65. roku życia na szczepienia zostaną zaproszeni mieszkańcy rejonu wileńskiego z chorobami przewlekłymi i powikłaniami. Oni zostaną również poinformowani telefonicznie przez zespół lekarzy rodzinnych.
Na kwiecień jest planowane rozpoczęcie szczepień pacjentów, którzy przechorowali na Covid-19 (zakażeniem koronawirusem).
Osoby, które przechorowały na Covid-19, zostaną zaszczepione trzy miesiące po dniu wykrycia choroby (zakażenia koronawirusem), a osoby z przeciwciałami zostaną zaszczepione 60 dni po dacie dodatniego testu na obecność przeciwciał IgG.

Więcej informacji na temat procesu szczepień można uzyskać w swojej przychodni.
PP Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: tel. (8 5) 247 0027, w dni robocze od godz. 7.00 do godz. 19.00.
Dane kontaktowe ambulatoriów i gabinetów lekarskich można znaleźć tutaj: https://www.vrcp.lt/ambulatorijos i https://www.vrcp.lt/bpg-kabinetai.
Przychodnia w Niemenczynie: tel. +370 600 38 885.
 
Najważniejsze informacje o szczepionkach przeciwko Covid-19: https://koronastop.lrv.lt/lt/duk/skiepai-nuo-covid-19  

Zdjęcie ilustracyjne unsplash.com

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Karantinas pratęstas iki kovo 31 d. Nuo rytojaus atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

Avatar

Paskelbta

Šiandien Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 d. Judėjimo ribojimas tarp šalies savivaldybių pratęstas iki kovo 15 d. Nuo rytojaus, vasario 25 d. atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių.
Nuo ketvirtadienio asmenys gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono bei Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse gali laisvai judėti tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių.
Ministrų kabinetas trečiadienį taip pat pritarė siūlymui atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Kaukių dėvėjimas viešose uždarose erdvėse nesikeičia.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad šiuo metu net 15 šalies savivaldybių patenka į „juodąją zoną“, kai COVID-19 ligos naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, yra didesnis nei 500 atvejų ir / arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. yra didesnė nei 10 proc.
Tik dešimtyje savivaldybių situacija yra žymiai geresnė, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, neviršija 100 atvejų ir / arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. neviršija 4 proc. Likusios 38 savivaldybės patenka į „raudonąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, yra tarp 100 ir 500 atvejų ir / arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. yra tarp 4 ir 10 proc.

Inf. vrm.lrv.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt