Connect with us

Naujienos

Imuniteto stiprinimas per karantiną: vėdiname patalpas, bet nesportuojame ir nesirūpiname mityba

Avatar

Paskelbta

Karantino laikotarpiu namuose užsidarę Lietuvos gyventojai imunitetą bando stiprinti nuolat vėdindami patalpas, tačiau kur kas mažiau rūpinasi sportu ar subalansuota mityba, rodo apklausa. Jos metu paaiškėjo, 63 proc. šalies gyventojų nuolat vėdina namų patalpas ir tai yra dažniausia veikla, skiriama sveikatai palaikyti.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė gyventojus apklausė kovo 17-30 dienomis – per pirmąsias dvi visuotinio karantino savaites. Apklausą inicijavusios tinklinės vaistinės vaistininkė Inga Pociulienė giria gyventojus už pasiryžimą periodiškai įsileisti šviežio oro, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad organizmą stiprinti reikėtų visapusiškiau.

 Jos teigimu, patalpų vėdinimas yra svarbus, nes taip padidinamas deguonies ir sumažinamas anglies dvideginio kiekis, pašalinamas drėgmės perteklius bei teršalai.

„Nevėdinamos, pernelyg sausos ar kaip tik per drėgnos patalpos mažina organizmo atsparumą ligoms, smukdo produktyvumą, kelia emocinę įtampą ir blogina bendrą savijautą, miego ir poilsio kokybę. Karantino metu skatinant iš namų išeiti tik būtiniausiais reikalais, nemažai daliai žmonių patalpų vėdinimas yra dažniausia galimybė įkvėpti gryno oro, todėl pagirtina, kad tuo pasirūpina didžioji gyventojų dalis“, – sako vaistininkė.

Patalpas patariama išvedinti bent keletą kartų per dieną, o pats vėdinimas turėtų būti trumpas, tačiau intensyvus.

Nemaža dalis apklausos dalyvių teigė pasirinkę kitus būdus, stiprinančius imuninę sistemą. 52 proc. žmonių vengia dehidratacijos ir geria daug skysčių, 51 proc. – mažiausiai pusvalandį kasdien stengiasi praleisti gryname ore, o 50 proc. apklausos dalyvių – skiria pakankamai laiko miegui.

Mažiau dėmesio sportui ir mitybai

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad silpnoji vieta yra būtent fizinis aktyvumas – vos 21 proc. žmonių Lietuvoje imunitetą stiprina sportuodami.

„Fizinis aktyvumas išjudina visą organizmą, suaktyvina medžiagų apykaitą bei teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o svarbiausia – padeda išvengti peršalimo ligų. Daug laiko praleidžiant namuose galima pasirinkti jogos ar kitas treniruotes, neilgas mankštas ar bent atlikti tempimo pratimus. Kadangi per karantiną daug sėdime, svarbu pramankštinti nugarą, pečių liniją, kojų raumenis“, – pasakoja vaistininkė.

Rekomenduojama sportui laiko skirti kasdien, nors ir trumpai, nei atidėlioti iki rimtesnio pasportavimo kitą dieną. Persistengti irgi nereikia, nes didelis fizinis krūvis veikia atvirkščiai – silpnina imuninę sistemą ir mažina atsparumą įvairioms infekcijoms.

Apklausa atskleidė, kad nemažai Lietuvos gyventojų vartoja vitaminus, vaistinius augalus. Pavyzdžiui, vitamino C vartojimą, kaip imuniteto stiprinimo būdą, pasirinko 43 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 41 proc. renkasi žolelių arbatas ir kitus augalinius ekstraktus. Palyginti mažai, tik 30 proc. respondentų pripažino valgantys subalansuotą maistą.

„Ganėtinai mažai apklausos dalyvių atsakė besirūpinantys savo sveika mityba. Tai, ko gero, nulėmė karantino sąlygos, kai ne visi turime galimybę laisvai pasiekti prekybos centrus, žmonės apsiperka rečiau ir ilgesniam laikotarpiui. Tačiau tai yra ir galimybė planuoti savo šeimos valgiaraštį, įtraukiant į jį naudingas maisto medžiagas turinčius produktus. Reikėtų atkreipti dėmesį į skaidulinių medžiagų turinčią duoną, bananus, abrikosus, obuolius. Taip pat svarbūs vitamino C turintys maisto produktai – petražolės, paprikos, brokoliai ir kiviai“, – pataria I. Pociulienė.

Ji pažymėjo, kad labai svarbu yra darbo, laisvalaikio ir  miego režimas, idealu jei pavyktų tam skirti 8h-8h-8h. Tai svarbu gerai emocinei savijautai, kuri  tiesiogiai susijusi su imuninės sistemos stiprumu.

Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau imuniteto stiprinimo priemonių dažniau naudoja moterys. Pakankamai laiko miegui dažniau skiria aukščiausio išsimokslinimo respondentai bei turintys didesnes pajamas. Įvairių žolelių arbatas ir augalinius ekstraktus, stiprinančius imunitetą, dažniau teigia vartojantys 46-55 m. tyrimo dalyviai.

Subalansuotą maistą dažniau vartoja aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didžiausias pajamas turintys apklaustieji. Nuolat sportuoja – vyrai, 18-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai.

Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

ELTA inf. 

The post Imuniteto stiprinimas per karantiną: vėdiname patalpas, bet nesportuojame ir nesirūpiname mityba appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vyriausybė pritarė karantino sąlygų sugriežtinimui šalyje

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt