Connect with us

Naujienos

Lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai

Avatar

Paskelbta

Lietuviams sukauptų santaupų užtektų išgyventi ilgesnį laiką nei latviams ar estams, kurie savo galimybes išgyventi su turimomis santaupomis vertina nuosaikiau. Vertindami pastarosiomis savaitėmis pasikeitusius įpročius, tarp lietuvių yra daugiausia tokių, kurie ėjimą pirkti maisto ir vaistų pakeitė apsipirkimu internete, rodo tyrimų bendrovės pirmąją karantino savaitę atlikta apklausa, kurią užsakė komercinis bankas.

Kaip parodė tyrimas, būtent Lietuvoje yra didžiausia dalis respondentų (28 proc.), manančių, kad jų turimų santaupų pakaktų išgyventi 3-6 mėnesius (Latvijoje – 22 proc., Estijoje – 20 proc.). O kas ketvirtas respondentas Lietuvoje (25 proc.) mano pajėgsiantis iš susitaupytų lėšų išgyventi daugiau nei pusę metų, palyginti su taip manančiais 20 proc. latvių ir 23 proc. estų. Atitinkamai – mūsų šalyje yra mažesnis procentas, teigiančių, kad iš sukauptų pinigų pavyks išgyventi vos vieną mėnesį: Lietuvoje taip atsakė 24 proc., Latvijoje – 26 proc., Estijoje – 27 proc. apklaustieji.

„Sudėjus respondentus, kurie su savo santaupomis išgyventų 3-6 mėnesius ir daugiau nei 6 mėnesius, gausime daugiau nei pusę respondentų – 53 proc. Ankstesni tyrimai rodo, kad taupesni yra estai, kurie statistiškai daugiau ir uždirba, todėl diskusijoms galime palikti klausimą, ar didesnė dalis lietuvių pasižymi gerais taupymo įgūdžiais ar visgi ši statistika reiškia, kad nemažai visuomenės sudėtingomis situacijomis būtų linkusi labiau susiveržti diržus už kitų Baltijos šalių gyventojus?“, – teigia Alma Kasparavičienė, banko Taupymo produktų plėtros vadovė.

Tyrimas taip pat rodo, kad dauguma Baltijos šalių gyventojų savo finansinės padėties dėl koronaviruso kol kas nedramatizuoja. Iki penktadalio respondentų jaučiasi užtikrinti, kad finansinė padėtis siaučiant pandemijai pernelyg nepasikeis: taip sako 19 proc. estų, 16 proc. lietuvių ir 13 proc. latvių. Tam tikras (tačiau nedramatiškas) neigiamas pasekmes piniginei prognozuoja 31 proc. lietuvių, 46 proc. latvių ir 44 proc. estų. Lietuviai iš kitų labiausiai išsiskiria pagal procentą respondentų, kurie jaučia netikrumą: kas penktas, arba 24 proc., mūsų šalies gyventojų teigia, kad dabar prognozuoti pandemijos poveikį piniginei yra pernelyg sudėtinga. Palyginti, taip atsakiusių latvių ir estų yra po 16 proc.   

Apklaustųjų buvo teiraujamasi ir apie įpročius, kurie anksčiau buvo neatsiejami nuo žmogiškojo kontakto, o per pastarąsias savaites persikėlė į internetą. Įpročius naudojantis bankų paslaugomis keitė daugiausia latvių – 35 proc. kaimynų ėmė dažniau naudotis banku internete, palyginti su 24 proc. lietuvių ir 23 proc. estų. 22 proc. lietuvių pasakė, kad darbo susitikimai, kurie įprastai vykdavo akis į akį, dabar atliekami nuotoliniu būdu.

Lietuviai pirmauja Baltijos šalyse pagal procentą žmonių, kurie pakeitė sau įprastą maisto pirkimą fizinėse parduotuvėse į apsipirkimą internetu – įpročius pakeitę sutinka 13 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 9 proc. estų. Be to, lietuviai išsiskiria pagal vaistų pirkimą internetu – tai, kad įprastą lankymąsi vaistinėse pakeitė vaistų ir kitų priemonių pirkimas nuotoliniu būdu pripažįsta 11 proc. lietuvių, 8 proc. latvių ir 4 proc. estų.

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip jie būtų elgęsi, jeigu būtų žinoję apie kilsiančią koronaviruso pandemiją. Lietuviai tarp kitų Baltijos šalių gyventojų išskiria pagal procentą respondentų (49 proc.), kurie, žinodami kas nutiks, nebūtų nieko keitę. Panašus procentas apklaustųjų visose Baltijos šalyse, arba 47 proc., nurodė, kad būtų atsidėję daugiau santaupų, 4 proc. lietuvių pasakė, kad žinodami apie įvykius ateityje, jie būtų daugiau investavę, pavyzdžiui į nekilnojamąjį turtą.

Tyrimų bendrovės reprezentatyvioje trijų Baltijos šalių gyventojų apklausoje, atliktoje kovo 18-24 dienomis, dalyvavo 1003 respondentai iš Lietuvos, 1011 iš Latvijos ir 1000 iš Estijos.

ELTA inf. 

The post Lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau

Rajonas

Stovykla „Aš noriu – aš galiu – aš tampu“

Avatar

Paskelbta

Rugsėjo mėnesį Nemenčinės Gedimino gimnazijos 6b klasės mokiniai po pamokų smagiai leido laiką dalyvaudami stovykloje „Aš noriu – aš galiu – aš tampu“. Pimiausia, kartu su gimnazijos psichologe Joana Butėnaite mokiniai mokėsi kelti tikslus, aptarė svarbiausius žingsnius, ką ir kaip galėtų padaryti, kad tuos tikslus sėkmingai pasiektų, kalbėjo apie psichologinės sveikatos reikšmę.
Vėliau mokiniai diskutavo apie fizinės sveikatos svarbą ir geras emocijas. O geriausiai tą padaryti pavyko UNO parke, kur aktyvios pramogos suteikė daug teigiamų emocijų, užtikrino puikią nuotaiką ir leido šeštokams pasijusti tikra komanda.  Stovyklos dalyviai ne tik išbandė savo fizines jėgas, bet ir įveikė aukščio baimę.
Dirbdami grupėse mokiniai paruošė pristatymus apie tai, kas jiems yra sveikas gyvenimo būdas, ką jie galėtų pakeisti, kad būtų sveikesni ir pilni energijos, nagrinėjo maisto produktų etiketes. Tai padėjo jiems ne tik pasidalinti savo patarimais, bet ir lavino komunikacinius įgūdžius. Taip pat mokiniai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Rūgštys ir šarmai“, kur sužinojo, kaip derinti maisto produktus, bei atliko eksperimentus ir suprato, kaip reaguoja rūgštinės ir šarminės medžiagos.
Manau, nors ir trumpa, stovykla buvo labai prasminga, nes ji suteikė progą ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir geriau pažinti vienas kitą.
NVŠ programa finansuota vadovaujantis Vaikų vasaros stovyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo veiklų finansavimo tvarkos aprašu.

                                                                                        Stovyklos vadovė Justina Zacharevič

Skaityti toliau

Naujienos

Išmokėta daugiau kaip 300 mln. Eur tiesioginių išmokų avansų

Avatar

Paskelbta

Du šią savaitę paskelbti tyrimai rodo, kad žmonės, turintys kraujo grupę O (I), turi mažesnę riziką susirgti koronavirusu – o taip pat sumažėja tikimybė sunkiai susirgti, jei jau užsikrečiama.

Vienas iš naujų tyrimų parodė, kad COVID-19 pacientai, turintys O (I) ar B (III) kraujo grupes, intensyvios terapijos skyriuje praleido mažiau laiko nei žmonės, turintys A (II) ar AB (IV) kraujo grupes. Pirmiesiems taip pat rečiau reikėjo ventiliavimo ir jie rečiau patyrė inkstų nepakankamumą.

Šios naujos išvados atkartoja panašias išvadas iš ankstesnio tyrimo, kurio metu buvo pastebėtas O kraujo grupės pranašumas.

Abu nauji tyrimai pasirodė moksliniame žurnale „Blood Advances“. Viename buvo aptarti 95 sunkiai sirgę COVID-19 pacientai Vankuverio (Kanada) ligoninėse, nuo vasario iki balandžio.

Mokslininkai nustatė, kad pacientai, turintys O ar B tipo kraują, intensyviosios terapijos skyriuje praleido vidutiniškai 4,5 dienos mažiau nei tie, kurie turėjo A ar AB tipo kraują. Pastaroji grupė intensyvioje priežiūroje praleido vidutiniškai 13,5 dienos. Mokslininkai nustatė, kad tik 61 proc. pacientų, turinčių O ar B kraujo grupę, prireikė plaučių ventiliavimo – palyginus su 84 proc. A ar AB kraujo grupių pacientų.

Tuo tarpu pacientams, turintiems A ar AB kraujo grupes, taip pat dažniau prireikė dializės – procedūros, kuri padeda inkstams iš kraujo filtruoti toksinus.

„Šių dviejų kraujo grupių pacientams dėl COVID-19 gali padidėti organų disfunkcijos ar nepakankamumo rizika – labiau nei žmonėms, turintiems O ar B kraujo grupę“, – daro išvadą tyrimo autoriai.

Birželio mėnesio tyrimas nustatė panašų ryšį: Italijos ir Ispanijos pacientams, turintiems O tipo kraują, sunkios koronavirusinės infekcijos rizika (t.y. poreikis intubuoti ar papildomai teiki deguonį) buvo 50 proc. mažesnė, palyginus su kitų kraujo grupių pacientais.

Mažesnis jautrumas infekcijai

Antrasis iš naujųjų tyrimų parodė, kad žmonėms, turintiems O tipo kraują, gali būti mažesnė rizika užsikrėsti koronavirusu – palyginus su žmonėmis, turinčiais kitų kraujo grupių.

Komanda ištyrė beveik pusę milijono žmonių Nyderlanduose, kuriems buvo atliktas COVID-19 testas nuo vasario pabaigos iki liepos pabaigos. Iš apytiksliai 4600 žmonių, kurių testas buvo teigiamas ir kurie nurodė apie savo kraujo grupę, 38,4 proc. turėjo O grupės kraują.

„O kraujo grupė yra reikšmingai susijusi su sumažėjusiu imlumu virusui“, – rašo autoriai.

Kraujo grupė priklauso nuo baltymų, vadinamų A ir B antigenais, buvimo ar nebuvimo raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje – tai yra genetinis paveldas, ateinantis iš tėvų. Žmonės, turintys O kraują, neturi nė vieno iš šių antigeno. Tai labiausiai paplitusi kraujo grupė: maždaug 48 procentai amerikiečių turi O tipo kraują, teigia Oklahomos kraujo institutas.

Nauji tyrimai apie kraujo grupes ir koronaviruso riziką atitinka ankstesnius šios temos tyrimus. Liepos mėnesį paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonėms, turintiems O grupę, teigiami COVID-19 testo rezultatai būdavo rečiau nei kitų kraujo grupių pacientų. Balandį atliktas tyrimas (nors kol kas jis dar nėra recenzuotas) parodė, kad tarp 1559 koronaviruso pacientų Niujorke O kraujo grupę turėjo mažesnė dalis, nei būtų to galima tikėtis.

O kovo mėnesį atlikus daugiau nei 2100 koronaviruso pacientų tyrimą Kinijos Uhano ir Šendženo miestuose, taip pat buvo nustatyta, kad žmonėms, turintiems O kraujo grupę, yra mažesnė infekcijos rizika.

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad žmonės, turintys O kraujo grupę, buvo mažiau imlūs pirmajam SARS virusui, kurio 80 procentų genetinio kodo sutampa su naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2. 2005 m. Honkonge atliktas tyrimas parodė, kad dauguma SARS užsikrėtusių asmenų turėjo kitas nei O kraujo grupes.

Nepaisant šio vis didėjančio įrodymų skaičiaus, Vankuverio tyrimo bendraautorius Mypinderis Sekhonas sako, kad šis ryšys vis dar menkas.

„Nemanau, kad tai nusveria kitus rizikos veiksnius, pvz., amžių, gretutines ligas ir panašiai“, – sakė jis CNN. – Jei kažkas turi A kraujo grupę, nereikia pradėti panikuoti. O jei turite O kraujo grupę, tai nereiškia, kad galite laisvai eiti į barus ir kitas rizikingas vietas.

Parengta pagal „Business Insider“.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-85149/straipsnis/Daugeja-irodymu-kad-COVID-19-pandemijos-metu-sia-kraujo-grupe-turintys-zmones-gali-tureti-pranasuma?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Rajonas

Jubileusz kościoła pod wezwaniem Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach

Avatar

Paskelbta

„Musicie być mocni mocą miłości, która jest potężniejsza niż śmierć…Musicie być mocni miłością, która cierpliwa jest, łaskawa jest…”Św. Jan Paweł II
W dniu 18 października b.r. w kościele pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach odbyła się uroczysta msza św. z okazji 20-tej rocznicy konsekracji tej świątyni.

Historia kościoła pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach rozpoczęła się w 1993 roku. W tym właśnie roku z inicjatywy ówczesnego proboszcza parafii Szumskiej ks. Dariusza Stańczyka w Kowalczukach wzniesiono i poświęcono krzyż, jako znak wiary i świadectwa, że właśnie w tym miejscu zostanie zbudowana nowa świątynia. Wkrótce po tym udało się uzyskać pozwolenie od ordynariusza diecezji kardynała Audrysa Juozasa Bačkisa. W roku 1994 kardynał poświęcił plac pod budowę kaplicy pw. Miłosierdzia Bożego. Opiekę nad budową kościoła, wraz z kłopotami organizacyjnymi, objął nowy proboszcz parafii ks. Wojciech Górlicki. Konsekracja świątyni pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach odbyła się 15 października 2000 roku. Poświęcenia kościoła dokonał kardynał Audrys Juozas Bačkis. Warto zaznaczyć, że właśnie w Kowalczukach powstał pierwszy na Litwie kościół pw. Miłosierdzia Bożego, wyprzedzając nawet Wilno. Z tego faktu mieszkańcy gminy są niezwykle dumni. Obok kościoła wznosi się pomnik św. Jana Pawła II, który został ustawiony w 2007 roku ze składek parafian i zbiórek pieniężnych harcerzy i jest pierwszym na Litwie pomnikiem wielkiego papieża-Polaka.
Wierni parafii Szumskiej cieszą się niezmiernie z tego, że panuje w niej ciepła, przyjazna atmosfera. Mieszkają tu niezmiernie przyjaźni, wyrozumiali ludzie. Można zawsze liczyć na ich wsparcie ciepłym słowem albo fizyczną pracę. Rodziny tej wspólnoty z miłą chęcią angażują się we wspólną pracę przy kościele i wewnątrz kościoła.
W uroczystej mszy św. wzięli udział dostojni goście: ksiądz prałat Wojciech Górlicki, proboszcz parafii św. Archanioła Rafała w Wilnie Mirosław Grabowski, proboszcz parafii św. Józefa w Wilnie Jarosław Spirydowicz oraz ksiądz dziekan Dziekanatu w Nowej Wilejce oraz proboszcz parafii Najświętszej Maryi Panny Królowej Pokoju w Nowej Wilejce Eduardas Kirstukas. Uroczystość jubileuszową w Kowalczukach swoją obecnością zaszczyciła mer Samorządu Rejonu Wileńskiego Maria Rekść.
Przybyli na uroczystość jubileuszową goście oraz mieszkańcy Kowalczuk i okolic mieli również okazję oglądać wystawę „Moje spotkanie z Janem Pawłem II” w kościele pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach, której otwarcie odbyło się 16 października – w dzień wyboru kardynała Karola Wojtyły na Stolicę Apostolską. Podczas uroczystości został zaprezentowany w postaci multimedialnej życiorys wielkiego Polaka. Cały świat pragnął spotkania z papieżem św. Janem Pawłem II. Wierni parafii Szumskiej otrzymali niezwykły dar z nieba, bowiem mieli zaszczyt osobiście spotkać się z Ojcem Świętym. Wystawa ta wywołała wiele miłych wspomnień. Ludzie, którzy uczestniczyli w spotkaniu ze św. Janem Pawłem II, mogli zobaczyć siebie na zdjęciach sprzed lat, przypomnieć te chwile, gdy tak blisko byli papieża, a nawet otrzymali jego błogosławieństwo. Takie wydarzenia na długo, a może nawet na całe życie, pozostają w pamięci. Otwarta w kościele w Kowalczukach wystawa wielu wzruszyła do łez.
Organizatorzy jubileuszowych obchodów 20-tej rocznicy konsekracji świątyni pw. Miłosierdzia Bożego w Kowalczukach składają najserdeczniejsze podziękowanie wszystkim, kto wziął udział w uroczystości. Szczególne „Bóg Zapłać” za współpracę i wsparcie finansowe należy się staroście gminy Kowalczuki Pani Krystynie Gierasimowicz oraz dyrektorowi Wielofunkcyjnego Ośrodka Kultury w Rudominie Wiolecie Cereszce. Niech wspólna praca zaowocuje jeszcze większym umiłowaniem modlitwy.
Tekst: Andrzej AszkiełowiczZdjęcia: Romualda Balukonienė

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt