Connect with us

Naujienos

Pamatykite, kaip atrodė tarpukario Lietuvos kortos

Avatar

Paskelbta

Tarpukario Lietuvoje valstybinė buvo ne tik degtinė, bet ir kortos. Nuo 1924 m. šalyje galiojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Be to, valdžia skelbė konkursą, kurio metu Lietuvos dailininkai galėjo kurti kortas su Lietuvos simbolika. Konkursą laimėjusio dizaino kortas valstybė spausdino ir platino.

Viena tokia tarpukario kortų kaladė, kurios kortos buvo ranka nupieštos nežinomo dailininko apie 1930 m., pateko į Švedijoje studijuojančio lietuvio studento Danieliaus Korsako rankas. Šiam studentui gimė idėja – prikelti kortas naujam gyvenimui.
Tarpukario Lietuvos kortos

XX a. pradžioje kortas Lietuvoje piešė ne vienas profesionalus dailininkas – pavyzdžiui, Mstislavas Dobužinskis, Adomas Varnas. Autorinių kortų kūrimui Lietuva tarpukariu skelbdavo konkursus, o juos laimėjusiems autoriams skirdavo premijas.Lietuviškos lošimo kortos turėjo ryškių nacionalinių bruožų – pavyzdžiui, karaliai buvo piešiami pagal LDK kunigaikščių atvaizdus. Ant kortų atsirasdavo Vytautas, Birutė, Algirdas ir t. t.

 
Kunigaikščiai Gediminas ir Kęstutis ant kortų
©Danieliaus Korsako nuotr.
1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis. Pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, teisė gaminti kortas priklausė Finansų, Prekybos ir Pramonės ministerijai, o pardavinėti kortas galėjo Lietuvos bankas arba įstaigos ir asmenys, gavę 20 litų kainuojantį leidimą.Lietuvos banko skyriuose kortos buvo parduodamos nustatyta ir viešai skelbiama kaina, kiti pardavėjai kortas galėjo pardavinėti kokia tik norėjo kaina.Įvežti į Lietuvą kortas buvo draudžiama, o įstaigos, kuriose vykdyti lošimai, turėjo vykdyti kortų apskaitą ir pristatyti bent vieną kartą vartotas kortas Lietuvos bankui. Lietuvos bankas jas sunaikindavo – tai paaiškina, kodėl to meto kortų išliko tiek mažai.Plačiau apie lietuviškų kortų istoriją skaityti galite čia.
Kortos sudomino lietuvį studentą

Kai kurie tarpukario kortas piešę dailininkai žinomi, kai kurie – ne. Viena tokių nežinomų kortų kaladžių ne per seniausiai pateko į Švedijoje studijuojančio D.Korsako rankas.Šios kortos išsiskiria lietuviška simbolika ir tuo, kad jų veikėjai dėvi nacionalinius kostiumus. Vaikino teigimu, greičiausiai pikų karalius vaizduoja kunigaikštį Gediminą, o kiti karaliai – kitus LDK valdovus.

 
Kortų kaladė
©Danieliaus Korsako nuotr.
Stokholmo ekonomikos mokykloje tarptautinės vadybos bei verslo magistrą studijuojantis D.Korsakas 15min teigė, kad kortomis domisi nuo vaikystės.„Kai studijų metais pradėjau daugiau keliauti pamačiau, kad, kur tik keliaudavau, kiekvienoje valstybėje galėjau rasti gražių kortų su tos šalies simbolika. Taip pradėjau rinkti kortas – pirmasias įsigijau, kai studijavau Paryžiuje“, – sakė D.Korsakas.Panoręs įsigyti lietuviškų kortų, jis suprato, kad tokių kortų, kurias galėtų įsigyti ir jomis lošti kiekvienas, nėra, o kortos, kurias jis pats naudojo visą laiką, yra arba pirktos iš kiosko, arba užsilikusios nuo sovietmečio. Taip D.Korsakas susidomėjo būtent lietuviškų kortų istorija.„Ieškodamas informacijos apie kortas Lietuvoje, atradau, kad tarpukariu Lietuvoje buvo išleista daugybė gražių, simboliškų kortų, tik deja ši tradicija buvo sunaikinta ir pamiršta sovietmečiu. Iš visų išleistų kortų, kurių nuotraukas man pavyko rasti, gražiausios ir įdomiausios pasirodė Gedimino stulpų kortos“, – 15min teigė D.Korsakas.Visgi paaiškėjo, kad rasti fiziškai išlikusią tokių kortų kaladę nėra lengva. Po visą 2019 m. vasarą trukusių paieškų jis susisiekė su kolekcionieriumi Albinu Borisevičium, kuris turėjo išlikusią vieną iš paskutinių šių kortų kaladžių ir sutiko su D.Korsaku jomis pasidalinti.
 
Širdys
©Danieliaus Korsako nuotr.
Bandys atspausdinti kortas

D.Korsakui kilo idėja – išleisti šias kortas ir taip jas prikelti naujam gyvenimui. Tam jis pradėjo rinkti lėšas per sutelktinio finansavimo platformą „Kickstarter“, projektui sukūrė ir puslapį. Vaikinas tikisi surinkti pakankamai pinigų, kad kortas būtų galima atspausdinti. Tuomet po tokią kortų kaladę gautų visi, parėmę jo projektą. D.Korsakas sutarė su JAV esančia kortų gamykla USPCC („United States Playing Card Company“), kad šios kortos būtų atspausdintos.Šiuo metu D.Korsako idėją jau parėmė per 100 susidomėjusių lietuvių. Pasak D.Korsako, didžiausio susidomėjimo idėja paradoksaliai susilaukė būtent tarp JAV lietuvių.Pinigus kortų spausdinimui D.Korsakas rinks iki balandžio 10 d. Jei pinigų surinkti nepavyks, visiems parėmusiems projektą pinigai bus gražinti. Visgi jis tikisi, kad reikiama suma bus surinkta ir kortos bus atspausdintos. Ir kad „Gedimino stulpai“ atgims naujam gyvenimui.

The post Pamatykite, kaip atrodė tarpukario Lietuvos kortos appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Keičiasi socialinių paslaugų įstaigų veiklos tvarka: grupiniai užsiėmimai – tik laikantis grupių izoliacijos principo

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Naujienos

INVEGA pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Naujienos

Ministras A. Monkevičius reiškia užuojautą dėl žymaus baltisto Gvido Mikelinio mirties

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt