Connect with us

Naujienos

Pavasariai stebina nebe potvyniais, o hidrologinėmis sausromis

Avatar

Paskelbta

Vis labiau bandantis įsitvirtinti pavasaris, kaip įprasta, turėtų pasižymėti ir pavasario potvyniais Lietuvos upėse. Balandžio mėnuo nuo seno neatsiejamas nuo ledo sangrūdų upėse, potvynių ir užtvindytų gatvių bei laukų. Tačiau pastaraisiais metais vasarą upes alina sausros, o žiemą, retai susidarant sniego ir ledo dangoms, hidrologinis režimas menkai tepapildomas maitinančiu vandeniu. Dėl šių priežasčių rimtus potvynius dabar matome tik senose fotografijose, menančiose, kokia galinga yra ši stichija. 

Pastebima, kad kovo mėnesio antrojoje pusėje, nors dalyje šalies upių ir buvo fiksuojamas 20 – 70 cm vandens lygio pakilimas virš vidutinio daugiamečio vandens lygio, tačiau didžiosiose Lietuvos upėse (Nemune ties Smalininkais, Neryje ties Vilniumi ir Jonava, Nevėžyje ties Panevėžiu) vandens lygis nebuvo pasiekęs kovo mėnesio daugiamečio vidurkio. 

„Dalies upių vandens lygis iš viso dar nėra pasiekęs daugiametės normos. Pavyzdžiui, Nemune ties Druskininkais kovo antroje pusėje buvo stebimas vandens lygio pakilimas iki 90 cm, nors daugiametis vidurkis yra lygiai 100 cm. Balandžio mėnesį vandens lygis nuseko ir tesiekia 18 cm. Primename, kad 1958 m. balandžio pabaigoje vykusio potvynio metu ties šia vandens matavimo stotimi buvo užfiksuotas net 1096 cm vandens lygis! Vargu, ar dar kada pasitaikys toks didelis potvynis“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus technikė Gintarė Kugytė. 

Pasak jos, balandžio mėnesio vidutinis vandens lygis upėse įprastai būna didžiausias per visus metus. Šių metų balandžio mėnuo prasidėjo vandens lygio kritimu, Lietuvos upės po nežymaus vandens lygio pakilimo kovą vėl senka. Balandžio mėnesio pirmųjų savaičių situacija nė iš tolo neprimena įprasto hidrologinio režimo šiuo laikotarpiu. Dalyje upių (Ventoje ties Skuodu, Nemunėlyje ties Tabokine, Šventojoje ties Anykščiais ir Žeimenoje ties Pabrade) kol kas vandens lygis yra 30 – 70 cm mažesnis už vidutinį daugiametį balandžio mėnesio vandens lygį. Neryje ties Vilniumi bei Jonava ir Nevėžyje ties Panevėžiu vandens lygis daugiau nei 100 cm žemesnis, o štai Nemune ties Smalininkais – net 258 cm žemesnis už vidutinę šio mėnesio normą. Taigi upės praneša apie besiartinančią (o gal taip ir neatsitraukusią) hidrologinę sausrą.

G. Kugytė teigia, kad tegalime pasidžiaugti didėjančia telkinių vandens temperatūra. Kol kas vėsiausias vanduo yra Tauragno ir Baluošo ežeruose (apie 5 °C), kituose ežeruose 6-7 °C. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje vanduo sušilęs iki 6 – 8 °C. Šalies upėse vandens temperatūra kol kas 5 -9 °C. Belieka tikėti, kad greitu metu baigsis ne tik karantinas, bet ir įsivyraus tikrasis pavasaris, lepinantis šiluma, vandens telkiniai netruks sušilti iki maudymuisi komfortiškos temperatūros. 

meteo.lt inf. 

The post Pavasariai stebina nebe potvyniais, o hidrologinėmis sausromis appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

„Kalba Vilnius“ tinklalaidė: kova su COVID-19 Vilniuje

Avatar

Paskelbta

Kaip jaučiasi gydytojai per pandemiją? Kiek žmonių dirba su COVID testavimu Vilniuje? Kiek laisvų lovų, skirtų COVID ligoniams, šiuo metu yra sostinėje? Kada pasveiks Vilnius?

Visos šios temos ir dar daugiau – tiesiai iš keturių pašnekovų lūpų, kurie dabar savo visą darbinį laiką skiria kovai su COVID Vilniuje. Paklausykite naujo tinklalaidės „Kalba Vilnius“ epizodo:
Youtube:

Spotify: https://spoti.fi/3nQTScq.

Skaityti toliau

Miestas

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Avatar

Paskelbta

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Apie 62 proc. vilniečių jau atsėmė nemokamai vaistinėse dalijamas kalio jodido tabletes. Vilniaus savivaldybė jų dalijimą pratęs dar iki sausio 31 dienos. Jodo tabletės skirtos apsaugoti skydliaukę nuo galimo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, tad jų nereiktų vartoti be reikalo, svarbu vadovautis kartu išduodamomis instrukcijomis.

Iki šiol tablečių neatsiėmę vilniečiai, arba iki 2021 m. naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kviečiami suskubti ir atsiimti prevenciškai dalijamus preparatus per sausį. Elektroniniai receptai išrašyti automatiškai, todėl į gydymo įstaigas eiti nereikia. Ir gruodžio mėnesį savo gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę gyventojai jau gali atsiimti jodo tabletes vaistinėse.

Primename, kad tabletės dalijamos visiems Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kartu su kalio jodido tabletėmis gyventojai gauna vartojimo instrukciją lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.

Esant karantinui, kurio taisyklių reikia laikytis, Vilniaus miesto savivaldybė siūlo kalio jodidą atsiimti vykstant į vaistinę kitų būtinųjų dalykų, planuojant apsilankymą, kad būtų išlaikyti saugumo reikalavimai.

Daugiau informacijos jodas.vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus parkų takai žiemą prižiūrimi kitaip nei miesto šaligatviai

Avatar

Paskelbta

Gražiausių miesto parkų – Vingio, Bernardinų sodo, Lukiškių ir Sapiegų – lankytojai turbūt jau atkreipė dėmesį, kad takai juose žiemos laikotarpiu prižiūrimi kitokia tvarka nei miesto šaligatviai.

Įprastai, esant nedideliam snygiui ir minusinei temperatūrai, leidžiama ant takų iškritusį sniegą sutrypti. Susiformuoja kietas sniego dangos paviršius, kuriuo saugu vaikščioti taip kaip ir asfaltuota ar grunto danga. Sningant smarkiau takai valomi, bet nebarstomi, jeigu yra minusinė temperatūra. Tokiais takais patogu ne tik vaikščioti, bet ir šliuožti slidėmis ar tempti rogutes.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kai temperatūra tampa pliusinė, sniegas tirpsta, tokie takai darosi slidūs, tad jie pabarstomi smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu tose vietose, kur arti nėra augmenijos. Pirmiausiai barstomos slidžios įkalnės, o kur būtina, ir lygūs takai.

Vingio parke vienas 1,5 km takas skirtas tik slidininkams, kuris nevalomas, nebarstomas, o smarkiau sningant tik paspaudžiamas specialia technika, kad slidininkams būtų patogu čiuožti „eglute“.

Klasikinio čiuožimo slidžių trasos Vingio parke yra padarytos šalia takų ir miško teritorijoje. Tie, kurie nori bėgioti ar vaikščioti stabiliau, nuo Geležinio Vilko gatvės iki Žvėryno pėsčiųjų tilto gali naudotis neužšąlančiu asfalto keliu ir taku.

Panašus takų priežiūros principas taikomas ir kituose miesto parkuose – Bernardinų, Lukiškių, Sapiegų. Takai šiuose parkuose nebarstomi druskos ar smėlio ir druskos mišiniu, kad nebūtų pakenkta parko medžiams ir kitiems augalams. Priklausomai nuo sniego intensyvumo takai valomi, slidžios vietos gali būti pabarstomos smėliu ar specialia smulkia skalda.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt