Connect with us

Naujienos

3 eksperto patarimai, kaip prižiūrėti išsausėjusią odą

Avatar

Paskelbta

Sausa, sudirgusi oda, tempimo jausmas ar pleiskanojimas – šiandien kaip niekada aktualios problemos. Daugiausiai laiko praleidžiant uždarose patalpose bei intensyviai dezinfekuojant ne tik paviršius, bet ir savo rankų odą, su jos sausumu susiduriame vis dažniau. Vardinės linijos odos priežiūros specialistas Andrzej Sawicki tikina, kad šiandien mūsų odai reikia ne tik apsaugos, bet ir ypatingos priežiūros, kad išvengtumėme tiek nemalonių pojūčių, tiek ir spartesnių odos senėjimo procesų. Tad kokias priemones naudoti bei kokias procedūras galima atlikti namuose?

„Odai netenkant drėgmės, ląstelės pradeda „badauti“, taip mūsų oda išsausėja, tampa jautri, peršti ir jaučiamas tempimo pojūtis. Tačiau tai dar ne viskas: sumažėjęs drėgmės kiekis ląstelėse sudaro palankią terpę veistis ir daugintis bakterijoms, kadangi oda netenka pagrindinio šaltinio, padedančio tinkamai ir reguliariai valytis odos ląstelėms. Tad drėgmės praradimas atsiliepia ne tik odos sausumui ir dirglumui, bet ir kitoms rimtoms odos problemoms, tokioms kaip aknė, dermatitas, spuogai“, – sako specialistas. 

1.Dezinfekcinis skystis ir kremas – neatskiriami dalykai

Šiandien sunkiai rastumėme bent vieną moterį, kuri savo rankinėje ar automobilyje nesivežiotų dezinfekcinio skysčio. Tačiau grožio specialistas perspėja – nepamirškite ne tik dezinfekcijos, bet ir maitinimo. 

„Žinoma, šiandien privalome būti itin atsargūs, turime dezinfekuoti rankas, pasinaudojus bendrojo naudojimo priemonėmis ar lietus pirkinius parduotuvėje. Tačiau svarbu žinoti, kad dezinfekciniame skystyje yra alkoholio, kuris akimirksniu ištraukia drėgmę iš mūsų odos. Todėl nuolat naudodami dezinfekcinį skystį pamirštame esminį dalyką – rankų kremą, kuris bent šiek tiek atstato padarytą žalą. Rinkitės kremus, kurių sudėtyje yra itin giliai drėkinančių ir maitinančių medžiagų, pavyzdžiui, taukmedžio sviestas, moliūgų sėklų aliejus,“ –  sako specialistas. 

Būdami namuose lepinkite rankas aliejais bei natūraliomis rankų kaukėmis, kurios padės odai atsigauti, prisotins ją drėgme ir pamaitins. 

2.Tinkamas odos nuvalymas – raktas į sveiką ir švytinčią odą

Tam, kad oda geriau pasisavintų drėkinamąsias priemones ir lengviau bei greičiau išsivalytų – būtina leisti jai kvėpuoti ir pailsėti. 

„Mūsų oda kvėpuoja ir valosi per poras, kurios yra ant viso mūsų kūno. Jeigu priėję prie veidrodžio matome, kad mūsų poros išsiplėtusios ir pajuodavusios – mūsų oda nebepašalina susikaupusių riebalų, prakaito ir nešvarumų. Todėl poros kemšasi, oda tampa jautri, greitai riebaluojasi, o iš pajuodusių ir užkimštų odos porų susidaro spuogai“, – pasakoja A. Sawicki. 

Still photos of a young woman in front of a mirror taking steps to remove her makeup (wiping,washing,moisturizing)

Grožio ekspertas kviečia neskubant ir atidžiai veido odą nuvalyti ir leisti jai atsiverti, nes tik tuomet, kai oda bus iš tiesų švari – ji galės priimti jai labiausiai trūkstamas medžiagas. 

„Iš savo patirties galiu pasakyti, jog didžioji dalis moterų niekada iki galo tinkamai nenusiplauna savo odos. O tai reiškia, jog mes nuolat sluoksniuojame priemones ant savo nešvarios ir ne iki galo nuvalytos odos. Taip ant daugelio moterų veido sluoksnis po sluoksnio atsiranda storas barjeras, per kurį, deja, nebegali patekti jokios veikliosios medžiagos. Tuomet moterys padaro išvadą, jog „ši priemonė man netinka, nes nematau rezultatų“, o iš tiesų, jokia priemonė mums negali tikti, jeigu mūsų odos poros yra užsidariusios“, –  pasakoja A. Sawicki. 

Todėl, naudojantis proga, jog būname namuose, o laiko turime kur kas daugiau, A. Sawicki kviečia iš esmės nuvalyti, o po to ir prisotinti savo odą naudingomis medžiagomis:

„Pradėkite nuo odos nuprausimo vėsiu vandeniu. Tuomet ilgai ir kruopščiai į savo odą įmasažuokite jūsų odos tipui labiausiai tinkantį prausiklį. Šiuo periodu, kai oda pas daugumą yra išsausėjusi ir sujautrėjusi, siūlyčiau nesirinkti granulinių šveitiklių, geriau naudokite neutralų ir labai lengvą prausiklį. Po veido prausimo, jokiu būdu nepamirškite veido toniko, kuris atstato jūsų odos PH balansą ir sulaiko drėgmę odoje ilgiau“, –  valymo procedūrą aiškina specialistas. 

Galiausiai patepkite veidą gaivinamuoju geliu arba riebesniu kremu – priklausomai nuo to, kiek jūsų oda yra išsausėjusi. 

„Nepamirškite ir paakių, kur ši oda pati jautriausiai ir ploniausia, todėl jai skirkite ypatingą dėmesį.  Paakių kremą galite naudoti tiek ryte, tiek vakare: jį lengvai įtapšnokite, netrindami ir nedirgindami jautrios odos“, –  pasakoja ekspertas. 

3.Gerkite daugiau vandens ir drėkinkite patalpas

Nors esame priversti didžiąją laiko dalį praleisti namuose, labai svarbu juose užtikrinti tinkamą drėgmę – patalpas nuolat vėdinti bei reguliuoti drėgmės kiekį jose. 

„Šiltuoju sezono metu mes galime drąsiai vėdinti patalpas ir nebijoti peršalimo, todėl bent kartą per dieną gerai išvėdinkite namų orą. O geriausia tai daryti ryte, prieš pradedant dieną, ir vakare, prieš einant miegoti. Taip užtikrinsite švarų ir gaivų orą visą parą. Žinoma, dirbant namuose labai praverstų oro drėkintuvas, kurį galite pasistatyti ant darbo stalo ir nuolatos jausti malonią drėgmę bei raminanti ar energizuojanti eterinių aliejų kvapą“, – sako A. Sawicki.

Tačiau vien tik išorinio drėkinimo – nepakanka. Labai svarbu drėkinti savo odą ir iš vidaus.

„Tikriausiai jau daugybę kartų esate girdėję taisyklę, jog norint turėti tobulą odą reikia gerti daug vandens. Per dieną rekomenduojama išgerti bent keturias stiklines vandens. Kad tai padaryti būtų lengviau – paskaninkite vandenį citrusinių vaisių sultimis ar šviežiomis uogomis. Tačiau negerkite daug vandens vakare ar prieš miegą, jeigu norite išvengti paakių patinimo ryte“, – pataria ekspertas.

The post 3 eksperto patarimai, kaip prižiūrėti išsausėjusią odą appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau

Naujienos

Stiprinama elektros energetikos sistema ir didinamas jos savarankiškumas

Avatar

Paskelbta

2020 10 30

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 2 386,4 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per sausį-rugsėjį buvo 2 942 mln. eurų mažesnis nei 2019 metais per tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 555,6 mln. eurų.

2020 metų centrinės valdžios pajamos sausį-rugsėjį buvo 10 130,5 mln. eurų, išlaidos – 12 175,1 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 341,8 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 56,2 proc. sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios pajamų, 34,5 proc. – socialinės įmokos. Sausio-rugsėjo didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 56,9 proc., dotacijos – 10,7 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,7 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 metų rugsėjo mėnesį buvo 1 239,4 mln. eurų, išlaidos – 1 355,5 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 20,6 mln. eurų. Šių metų rugsėjo mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 136,7 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų rugsėjo mėnesiu, balansas sumažėjo 158,6 mln. eurų. Rugsėjo mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (58,1 proc.) ir socialinės įmokos (30,7 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (58,2 proc.).

Papildoma informacija:

Centrinės valdžios duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo duomenų platinimo specialiaisiais standartais. Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą), nebiudžetinius fondus (Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo fondus), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje, o taip pat valstybės įmonę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją Turto banką.

Skaityti toliau

Naujienos

Įsigalioja hipertenzinių ligų gydymo kompensuojamais vaistais tvarka

Avatar

Paskelbta

2020 10 30

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 2 386,4 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per sausį-rugsėjį buvo 2 942 mln. eurų mažesnis nei 2019 metais per tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 555,6 mln. eurų.

2020 metų centrinės valdžios pajamos sausį-rugsėjį buvo 10 130,5 mln. eurų, išlaidos – 12 175,1 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 341,8 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 56,2 proc. sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios pajamų, 34,5 proc. – socialinės įmokos. Sausio-rugsėjo didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 56,9 proc., dotacijos – 10,7 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,7 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 metų rugsėjo mėnesį buvo 1 239,4 mln. eurų, išlaidos – 1 355,5 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 20,6 mln. eurų. Šių metų rugsėjo mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 136,7 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų rugsėjo mėnesiu, balansas sumažėjo 158,6 mln. eurų. Rugsėjo mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (58,1 proc.) ir socialinės įmokos (30,7 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (58,2 proc.).

Papildoma informacija:

Centrinės valdžios duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo duomenų platinimo specialiaisiais standartais. Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą), nebiudžetinius fondus (Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo fondus), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje, o taip pat valstybės įmonę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją Turto banką.

Skaityti toliau

Naujienos

Medikai kviečiami pasinaudoti turizmo paslaugomis savo mieste

Avatar

Paskelbta

2020 10 30

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 2 386,4 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per sausį-rugsėjį buvo 2 942 mln. eurų mažesnis nei 2019 metais per tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 555,6 mln. eurų.

2020 metų centrinės valdžios pajamos sausį-rugsėjį buvo 10 130,5 mln. eurų, išlaidos – 12 175,1 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 341,8 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 56,2 proc. sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios pajamų, 34,5 proc. – socialinės įmokos. Sausio-rugsėjo didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 56,9 proc., dotacijos – 10,7 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,7 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 metų rugsėjo mėnesį buvo 1 239,4 mln. eurų, išlaidos – 1 355,5 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 20,6 mln. eurų. Šių metų rugsėjo mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 136,7 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų rugsėjo mėnesiu, balansas sumažėjo 158,6 mln. eurų. Rugsėjo mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (58,1 proc.) ir socialinės įmokos (30,7 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (58,2 proc.).

Papildoma informacija:

Centrinės valdžios duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo duomenų platinimo specialiaisiais standartais. Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą), nebiudžetinius fondus (Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo fondus), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje, o taip pat valstybės įmonę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją Turto banką.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt