Connect with us

Naujienos

M. Bendikas: apie LFF efutbolo rinktinės trenerio darbą, eEuro 2020 ir ateities planus

Avatar

Paskelbta

Nors virtualus sportas Lietuvoje dar tik deda savo pirmuosius žingsnius, galima pasidžiaugti, kad ši realaus sporto atšaka įgauna pagreitį. Virtualių turnyrų tik didėja, o LFF efutbolo rinktinė jau pateko tarp 20 stipriausių Europoje.

M. Bendikas

Virtualų sportą sudaro ne tik žaidėjai, bet visa komanda – treneriai, psichologai, skautai ir kiti personalo atstovai. Nors Lietuvoje esportas vis dar laikomas nišiniu hobiu, po eEuro atrankos kovų išaugęs susidomėjimas daro prielaidą, kad tokia futbolo forma yra priimtina ir įdomi futbolo bendruomenei. LFF efutbolo rinktinės treneris Martynas Bendikas pasidalino savo mintimis apie esporto perspektyvas Lietuvoje, eEuro 2020 užkulisius bei plačiau papasakojo apie efutbolo trenerio darbo specifiką.

Esporto populiarumo išaugimas buvo tik laiko klausimas

LFF efutbolo rinktinės treneris Martynas Bendikas yra ilgametis Lietuvos „Pro Evolution Soccer“ žaidėjų bendruomenės narys, praeityje ne kartą įvairiuose turnyruose kovojęs ne tik su mūsų rinktinės žaidėjais, bet ir su kitais pajėgiausiais šalies efutbolininkais. Sukaupta patirtis M. Bendikui leido užimti virtualios rinktinės trenerio vairą bei padėti žaidėjams su taktinių sprendimų pasirinkimais.

„Efutbolo plėtra įgauna pagreitį, todėl nuo šio įsibėgėjančio traukinio neturėtų atsilikti ir Lietuva. Futbolas ir vaizdo žaidimai artimi buvo visada – sunku rasti futbolo gerbėją, kuris nebūtų girdėjęs apie itin populiarius FIFA ar „Pro Evolution Soccer“ žaidimus. Milijonai žmonių juos žaidžia jau kelis dešimtmečius, todėl, augant esporto fenomeno populiarumui, profesionalaus efutbolo atsiradimas buvo tik laiko klausimas.

Žinoma, stebėti efutbolo rungtynes nėra tas pats, kas žiūrėti tradicinio futbolo pasaulio čempionato finalą, tačiau futbolo esporto kovos taip pat atrado savo žiūrovų ratą, o tai matantys profesionalūs klubai bei organizacijos imasi veiksmų. „UEFA eEuro“ čempionatas yra tik viena iš iniciatyvų. Verta paminėti, jog tokie klubai kaip  „Arsenal“, „Bayern“ ar „Juventus“ savo efutbolo ekipas turi jau kurį laiką.

Klubai ir organizacijos vis didesnį dėmesį efutbolui skiria suprasdami, jog tai yra alternatyvus komunikacijos kanalas bei būdas pritraukti naujų gerbėjų. Dėl koronaviruso pandemijos sustojus tradicinio futbolo čempionatams tai yra ir alternatyva palaikyti ryšį su esamais gerbėjais, o tokios alternatyvos sėkmę pamatėme ir Lietuvoje.“, – pabrežė M. Bendikas.

Solidus pasirodymas eEuro padidino susidomėjimą elektroniniu sportu

„Susidomėjimą tikrai pajautėme. Sulaukėme tiek palaikymo, tiek įvairių klausimų: žmonės domėjosi, kaip tapti efutbolininku, kaip patekti į rinktinę ar kokį nors klubą. Linkėjome tobulinti įgūdžius ir laukti progų ateityje. Nors Lietuvos klubai savo efutbolo komandų kol kas dar neturi, ko gero, tai taip pat yra tik laiko klausimas.

Pespektyvos didelės. Tokių komandų kaip „Brondby IF“, „VFL Bochum“ ar „Nantes“ pavyzdžiai jau parodė, jog efutbolas suteikia mažesnėms ekipoms galimybės konkuruoti su tokiais varžovais kaip „Barcelona“ ar „Manchester United“, o akistatos su šių klubų atstovais gali tapti realybe ir Lietuvoje. Tai šansas pasiekti dideles auditorijas, o žaidėjams – galimybė užsidirbti apmokamus kontraktus ir tapti profesionalais.“, – pasakojo M. Bendikas.

Sulaukęs pasiūlymo prisijungti prie LFF efutbolo rinktinės – ilgai nedvejojo

Karjerą sporto žiniasklaidoje nuo virtualaus sporto aprašymų pradėjęs M. Bendikas džiaugėsi, kad hobis tapo darbu. „Galima prisiminti, kad prieš „UEFA eEuro“ turnyro atrankos pradžią kalbėjome, jog Lietuvos futbolas žengia istorinį žingsnį į virtualią erdvę. Šis pirmasis žingsnis išties yra labai svarbus: nors apie esportą vis garsiau girdime jau kurį laiką, futbolo esportas mūsų šalyje yra visiškai nauja disciplina. Būti vienu iš pirmųjų jos vėliavnešių man, ilgamečiui „Pro Evolution Soccer“ žaidėjui, yra didelis malonumas.

UEFA ir KONAMI bendradarbiavimo dėka gimusiame turnyre LFF išsikėlė ambicingą tikslą – būti tarp lyderių. Siekiant turėti vieną stipriausių Europos rinktinių, pirmiausia reikėjo turėti žmonių komandą, kuri padėtų tokią rinktinę paruošti. Sulaukęs LFF pasiūlymo ilgai nedvejojau. Beveik dešimtmetį darbuojuosi sporto žiniasklaidoje, o į ją atvedė būtent turėtas pomėgis aprašinėti virtualaus sporto peripetijas.“, – pabrežė LFF efutbolo rinktinės treneris.

Pasiruošimas prasidėjo nuo nacionalinės atrankos

„Kalbant apie patį pasiruošimą, svarbiausia buvo išrinkti du žaidėjus, kurie galėtų ginti Lietuvos garbę ir varžytis su pajėgiausiais Europos efutbolininkais. Buvo organizuojama nacionalinė atranka, kurią pelnytai laimėjo Donatas Grabarčiukas ir Edgaras Skrielius. Tai yra Lietuvos „Pro Evolution Soccer“ bendruomenei PES LT puikiai pažįstami žaidimo veteranai, praeityje ne kartą įrodę savo pajėgumą ir vietiniuose turnyruose.

Donatas ir Edgaras šiuo metu yra geriausi šalies efutbolininkai, žaidimo subtilybes išmanantys geriausiai, todėl tiesiog davėme jiems po pultelį į rankas ir leidome žaisti savo žaidimą bei juo mėgautis. Turnyro eigoje visi kartu analizavome, kokios yra pagrindinės klaidos bei ieškojome jų sprendimo. Tarėmės dėl taktikos, akcentavome savo stiprybes bei ieškojome būdų žaisti taip, kad savų stiprybių neišnaudotų varžovai.

Treneris kiekvienoms rungtynėms buvo paruošęs planą, o jo įgyvendinime buvo svarbu ne tik mūsų žaidėjų meistriškumas bei įdirbis treniruočių pobūdžio mačuose, bet ir rinktinės psichologo Andriaus Liachovičiaus ir skauto Alekso Stankevičiaus pagalba. Nusprendus, kad lemiamuose mačuose iniciatyvos turi imtis Donatas, ne ką mažiau svarbų vaidmenį „ant suolo“ atliko ir žaidžiančiuoju treneriu tapęs Edgaras.“ , – teigė rinktinės treneris.

Patekti į pagrindinį „eEuro 2020” turnyrą sutrukdė patirties trūkumas

„Pasirodymą atrankos cikle vertiname gerai. Tokio lygio varžybose buvome debiutantai, tačiau išsikeltą tikslą pasiekėme – įveikėme pirmą atrankos etapą ir patekome į pajėgiausiųjų dvidešimtuką. Buvome verti patekti ir į pagrindinį turnyrą, tačiau pritrūko sėkmės bei patirties. Labiausiai nuvylė antrajame rate patirtas pralaimėjimas prieš grupės autsaiderę Kazachstano rinktinę, kuri mus nugalėjo, tačiau tikrai nepranoko – stebėję rungtynes galėjo matyti, jog geresnį žaidimą demonstravo Donatas.

Kalbant apie staigmenas, nustebino Danijos rinktinė, grupėje nusileidusi tik Ispanijai ir užėmusi antrąją vietą. Už danus silpnesni nebuvome ir įrodėme tai pasiekdami pergalę antrajame rate. Nedaug trūko ir iki to, kad laimėtume prieš juos pirmajame rate. Pralaimėti mačai Kazachstanui ir Danijai yra tie, kuriuose tikrai tikėjomės nugalėti. Iki to trūko nedaug, o pergalės būtų leidusios žaisti pagrindiniame turnyre.

Nustebino ir tai, jog mūsų žaidėjai beveik visada išlaikė šaltus nervus. Nors teko žaisti prieš profesionalus iš Ispanijos ir Turkijos, mūsiškiai tampė jiems nervus bei visada kovojo iki galo. Tai yra svarbiausia, už tai galima padėkoti. Buvo nelengva, tačiau Donatas ir Edgaras įrodė, jog Lietuvos rinktinės marškinėliai jiems patikėti ne be reikalo.  Tai buvo puiki patirtis, o ateityje tikimės gerokai labiau konkurencingos nacionalinės atrankos bei dar geresnių rezultatų tarptautiniame fronte.“

lff.lt

The post M. Bendikas: apie LFF efutbolo rinktinės trenerio darbą, eEuro 2020 ir ateities planus appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Tarptautinis projektas „Viliojanti sniego paslaptis“

Avatar

Paskelbta

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai 2021 m. sausio 11-22 dienomis dalyvavo tarptautiniame projekte „Viliojanti sniego paslaptis“.
Tarptautinė slidinėjimo federacija trečiąjį sausio sekmadienį paskelbė Pasauline sniego diena, todėl šis projektas skirtas būtent šiai dienai paminėti. Projekto tikslas – kuriant įvairius erdvinius objektus iš natūralaus ar dirbtinio sniego, ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo ir menines kompetencijas.
Dalyvaudami projekte, mažieji gimnazijos ugdytiniai susipažino su natūralaus ir dirbtinio sniego savybėmis, mokėsi pasigaminti dirbtinį sniegą iš sodos ir plaukų kondicionieriaus, lygino natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Mažieji kūrėjai piešė ant sniego su vandens purkštuvais, statė sniego pilis, tiltus ir tunelius, gamino sniego „desertus“, naudodami įvairias priemones ir žaislus, kūrė sniego kompozicijas, stebėjo sniego tirpimo procesą ir mokėsi iš sniego formuoti erdvines figūrėles.
Džiaugiamės, kad į projektines veiklas įsijungė ir ugdytinių tėveliai, kurie drauge su savo vaikais darbelius iš sniego gamino namuose, lauko aplinkoje. Įvairių kūrybinių – tiriamųjų veiklų metu (grupėse bei gimnazijos kieme) vaikai patyrė daug naujų įspūdžių ir atradimų, mokėsi veikti ir bendradarbiauti draugų grupelėse.
 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Birutė Baušienė, Stanislava Cijunaitienė, Irina Daugvilienė

Skaityti toliau

Miestas

Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams

Avatar

Paskelbta

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbus, jog dalis vaikų jau galės grįžti į mokyklas, Vilniaus savivaldybėje ugdymo įstaigas lanko 272 pradinukai ir 443 mokymosi sunkumus patiriantys vaikai, suformuotos 228 grupės. Visi jie arba neturi sąlygų mokytis namuose, arba susiduria su nuotolinio mokymosi sunkumais, o tokius atvejus mokyklose nagrinėjo Vaiko gerovės komisijos.

Nors mokysis ir mokyklos patalpose, vaikai į pamokas vis tiek jungsis nuotoliniu būdu. Mokyklos teritorijoje bus užtikrinta jų priežiūra ir maitinimas, pagal poreikį ir mokymosi pagalba.

Kur kreiptis, jei vaikas patiria sunkumų mokydamasis namuose?

Jeigu vaikui sunku mokytis namie nuotoliniu būdu arba nėra tinkamų sąlygų tai daryti namuose dėl tėvų darbo specifikos (tėvai privalo sugrįžti į darbus fiziškai), tokiais atvejais tėvai turi kreiptis į vaiko (besimokančio pagal pradinio ugdymo programą) mokyklą. Pagalbos kreipiamasi tik gerai įvertinus visas kitas vaiko ugdymo namuose galimybes. Kai abu vaikų tėvai (globėjai) kreipiasi į mokyklą dėl būtinos vaiko priežiūros paslaugos, jų gali būti paprašyta pateikti abiejų tėvų (globėjų) darbdavio pažymas, įrodančias, jog jie privalo grįžti į darbus ne nuotoliniu būdu.

Kokiais atvejais vaikai gali grįžti į mokyklas?

Į Vilniaus mokyklas gali grįžti tie vaikai, kurių tėvai, įtėviai, globėjai, atstovai pagal įstatymą darbo funkcijas (darbus) privalo dirbti savo darbo vietoje ir tuo metu negali užtikrinti pradinukų priežiūros namuose (toks sprendimas jau veikia nuo sausio mėnesio).

Be to, į mokyklas galės grįžti ir tie vaikai, kurie yra ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, neturintys sąlygų mokytis namuose. Taip pat mokyklose gali mokytis tie vaikai, kuriems reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu ir tokius atvejus yra išnagrinėjusi mokyklos vaiko gerovės komisija.

Ugdymas kontaktiniu būdu organizuojamas ir specialiosiose mokyklose, ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomiems mokiniams.

Ar bus saugu mokytis klasėse?

Vienu metu klasėse mokysis ne didesnės kaip 10 mokinių grupelės, maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo. Dalis darbuotojų dirbs tik su viena grupe, o prižiūrimi mokiniai taip pat nuolatos lankys tik savo grupę – taip bus išvengta skirtingas grupes lankančių mokinių kontakto tiek patalpose, tiek lauko užsiėmimuose. Turi būti užtikrinta, kad vienam mokiniui mokykloje tektų ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas.

Vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nereikia. Kitiems asmenims esantiems ugdymo įstaigoje privaloma dėvėt kaukes.

Sostinės ugdymo įstaigos yra apsirūpinusios dezinfekcinėmis priemonėmis, o asmeninėmis apsaugos priemonėmis reikalingomis vyresnių klasių mokiniams turi užtikrinti tėvai.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Rejon wileński nadal rośnie: za 2020 rok liczba mieszkańców wzrosła o ponad 2 tys.

Avatar

Paskelbta

Również w tym roku Samorząd Rejonu Wileńskiego może cieszyć się rosnącą liczbą mieszkańców. W 2020 roku rejonu wileński wybrało 2 228 nowych mieszkańców, czyli więcej niż w 2019 r. (+1 628 nowych mieszkańców). Według danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021r. w Samorządzie Rejonu Wileńskiego swoje miejsce zamieszkania zadeklarowało łącznie 107 337 mieszkańców (w tym mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nie posiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego).
Cieszymy się, że w Samorządzie Rejonu Wileńskiego każdego roku odnotowuje się coraz większy przyrost mieszkańców. Po przekroczeniu w r. 2013 liczby mieszkańców 100 tys. w ciągu ostatnich 7 lat w rejonie wileńskim osiedliło się ponad 7 tysięcy osób nowych mieszkańców. Dogodne położenie geograficzne, niższe podatki, tańsze działki w otoczeniu przyrody oraz bezpieczne, komfortowe warunki życia stworzone przez Samorząd oraz zapewnienie wysokiej jakości życia i dobrobytu przyciągają osadników do zamieszkania w malowniczym rejonie wileńskim.
Warto również podkreślić również to, że według danych PP „Centrum Rejestrów” Samorząd Rejonu Wileńskiego jest również jednym z najmłodszych Samorządów w kraju, tj. łączna liczba dzieci i młodzieży jest wyższa niż liczba ludności w wieku emerytalnym.
Ludność według gmin. Dominują 6 największych gmin
Chociaż ogólna liczba mieszkańców Samorządu rośnie, ten wzrost w gminach jest nierówny. W niektórych gminach liczba mieszkańców nieznacznie maleje każdego roku, ale w niektórych w ciągu ostatnich 10 lat prawie się podwoiła. Jedną z nich jest gmina Awiżenie, która ma największą liczbę mieszkańców. Jeśli w 2010 r. gmina liczyła7 092 mieszkańców, to w r.2020 ta liczba sięga już 12 957 mieszkańców. W minionym 2020 roku swoje miejsce zamieszkania tu zadeklarowało 909 nowych mieszkańców.
Przez wiele lat z rzędu drugie miejsce pod względem liczby mieszkańców zajmuje gmina Niemież, licząca 9 619 mieszkańców. Drugi rok z rzędu trzecie miejsce pod względem liczby mieszkańców należy do gminy Zujuny, która w 2018 r. wyprzedziła gminę Pogiry. Gmina Zujuny, leżąca w pobliżu stolicy liczy 8 080 mieszkańców. Znajdująca się na 4. miejscu gmina Pogiry liczy 7 608 mieszkańców. W gminie Rzesza mieszka 7 168 mieszkańców, a w gminie Rudomino – 6 306.

Gmina

2020 r.

2019 r.

Zmiana liczby mieszkańców

Awiżenie

12 957

12 048

+909

Niemież

9 619

9 441

+178

Zujuny

8 080

7 822

+258

Pogiry

7 608

7 529

+79

Rzesza

7 168

6 908

+260

Rudomino

6 306

6 164

+142

Mickuny

5 956

5 807

+149

m. Niemenczyn

5 092

5 140

-48

Czarny Bór

4 866

4 891

-25

Kowalczuki

4 352

4 370

-18

Niemenczyn

3 906

3 921

-15

Mariampol

3 712

3 675

+37

Podbrzezie

3 505

3 564

-59

Bezdany

3 198

3 037

+161

Szaterniki

3 130

3 108

+22

Suderwie

3 128

3 017

+111

Mejszagoła

3 062

2 993

+69

Rukojnie

2 770

2 782

-12

Ławaryszki

2 383

2 400

-17

Dukszty

2 097

2 043

+54

Sużany

1 828

1 881

-53

Miedniki

1 164

1 177

-13

Bujwidze

965

966

-1

Mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nieposiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego

485

425

+60

Ogółem:

107 337

105 109

+2 228

Chociaż tendencje w największych gminach ostatnio się utrzymują, w zależności od wzrostu liczby mieszkańców można wyróżnić także inne szybko rozwijające się gminy, takie jak Bezdany, Mickuny i Suderwie, Chociaż wspomniane gminy nie przodują wg ogólnej liczby mieszkańców, na przykład w będącej na 3 miejscu gminy Pogiry według przyrostu liczby ludności w 2020 r. zamieszkała znacznie większa liczba nowych mieszkańców. Jeśli w gminie Pogiry zarejestrowano 79 nowych osadników, to w gminie Bezdany odnotowano 161 nowych mieszkańców, w gminie Mickuny – 149, w gminie Suderwie – 111. Szybko rozwija się również gmina Rzesza, gdzie z 2020 r. odnotowano 260 nowych mieszkańców.
„Cieszę się, że coraz więcej osób docenia i decyduje się na zamieszkanie w rejonie wileńskim. W rejonie wileńskim stwarzamy odpowiednie warunki bytu i chcemy, aby ludzie tu cieszyli się z życia. Rejon posiada szeroką sieć placówek oświatowych, powszechnie dostępne usługi społeczne, z roku na rok poprawia się infrastruktura dróg, a obciążenia podatkowe są mniejsze. Cieszymy się, że szybko rośnie liczba wydawanych pozwoleń na budowę – rejon rozszerza się i rozwija się pod każdym względem. A jak pokazuje rosnąca liczba mieszkańców, nasze wysiłki na rzecz dobrobytu nie pozostają niezauważone” – mówi Maria Rekść, mer Samorządu Rejonu Wileńskiego.
Według wstępnych obliczeń Samorządu liczba mieszkańców rejonu jest wyższa niż przedstawiana w raportach Centrum Rejestrów, albowiem około 30 tys. mieszkańców zamieszkuje we wspólnotach ogrodniczych rejonu wileńskiego lub na innych terenach, ale ich deklarowane miejsce zamieszkania znajduje się w innych samorządach.
*Analiza liczby mieszkańców 2020 r. jest sporządzona na podstawie danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021 r.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt