Connect with us

Naujienos

Steigiamajam Seimui – šimtas metų. Kodėl verta prisiminti?

Avatar

Paskelbta

 

Prieš šimtą metų Valstybinio teatro (dabar – Kauno valstybinis muzikinis teatras) patalpose įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Per kelis veiklos metus pasiekta itin daug: įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai, išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas, priimta daug svarbių įstatymų.

Neįtikėtinas visuomenės aktyvumas

Į pirmuosius šalyje demokratinius rinkimus 1920 m. balandžio 14–15 dienomis atvyko balsuoti net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių. Išrinkti 112 visuomenės atstovai, beveik pusė jų priklausė krikščionių demokratų blokui (59 nariai). Pirmojo posėdžio metu pirmininkavo garsi Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Jau tą vakarą Aleksandras Stulginskis išrinktas Seimo pirmininku, vėliau – Lietuvos Respublikos prezidentu.

Svarbiausi priimti įstatymai

Per kelis veiklos metus buvo priimti 268 įstatymai. Štai patys svarbiausi:

  • 1920 metų liepos mėnesį pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, tvirtintos kitos tarpvalstybinės sutartys.
  • 1921 metų rugsėjo mėnesį Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą ir daugumos valstybių buvo pripažinta teisiškai nepriklausoma.
  • 1922 metais priimtas Žemės reformos įstatymas, priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija, patvirtintas Lietuvos universiteto statusas (1930 m. suteiktas Vytauto Didžiojo vardas) ir įvestas litas.

Netikėtai nutrūkusi veikla

1920 metų spalio mėnesį įvykusi Vilniaus okupacija netikėtai nutraukė Steigiamojo Seimo veiklą. Pajutę patriotišką pareigą kai kurie Seimo atstovai išvyko į sostinę siekdami ją apginti. Tuo metu Kaune veikė Mažasis seimas, jį sudarė pirmininkas Aleksandras Stulginskis ir šeši kiti nariai. Šiai institucijai buvo pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, prižiūrėti jų vykdymą.

Steigiamajame Seime – ne tik lietuviai

Tautinių mažumų atstovai sudarė 9 procentus visų Seimo narių. Iš jų: 6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis. Daugiausia balsų atiduota už Žydų liaudies susivienijimo sąrašą – 52,74 proc. visų tautinių mažumų sąrašų balsų. Tokius skaičius nesunku paaiškinti remiantis gyventojų surašymo duomenimis. Žydai buvo gausiausia tautinė mažuma, tarpukariu sudariusi iki 30 proc. Kauno miesto gyventojų, keliuose Lietuvos miesteliuose šie skaičiai siekė net 50 procentų.

Sudėtingi likimo vingiai

Ne visų Lietuvą kūrusių visuomenės veikėjų laukė šviesi ateitis: 14 Steigiamojo Seimo narių žuvo Sibiro tremties metu, žymi jų dalis buvo priversta emigruoti į Europą, vėliau Šiaurės ir Pietų Ameriką, tačiau likusieji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje, švietime.

The post Steigiamajam Seimui – šimtas metų. Kodėl verta prisiminti? appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Rząd zdecydował o przedłużeniu kwarantanny do 28 lutego

Avatar

Paskelbta

Ograniczenia dotyczące kwarantanny pomogły spowolnić rozprzestrzenianie się koronawirusa na Litwie, ale wskaźnik zachorowalności jest nadal wysoki. W związku z tym rząd zdecydował w środę o przedłużeniu kwarantanny do 28 lutego. Będzie również obowiązywał zakaz przemieszczania się z jednego samorządu do drugiego.
Wyjazd z samorządu jest możliwy tylko w wyjątkowych przypadkach, np. w przypadku pracy lub opieki zdrowotnej oraz odwiedzanie osób samotnych na zasadach „bańki” społecznej.

Według danych Departamentu Statystyki obecnie wskaźnik zachorowalności w kraju sięga 498,2. przypadków na 100 tysięcy mieszkańców. Według statystyk Europejskiego Centrum Zapobiegania i Kontroli Chorób Litwa nadal pozostaje w czerwonej strefie, wśród krajów najbardziej dotkniętych koronawirusem.
Według epidemiologów rozprzestrzenianie się wirusa nie zostało wystarczająco ograniczone na tyle, aby znieść ograniczenia. Jeśli to zrobić zbyt wcześnie, prawdopodobne jest, że zachorowalność ponownie wzrośnie. Takie jest stanowisko również innych krajów Unii Europejskiej. Niektóre z nich, np. Francja i Niemcy rozważają nie tylko przedłużenie ograniczeń, ale także ich zaostrzenie.

L24.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus biudžetas 2021: papildomi 50 mln. eurų ir nemokamas transportas švietimo darbuotojams

Avatar

Paskelbta

 

Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pasitvirtino 2021 m. sostinės biudžetą: po svarstymų Taryboje, jis padidėjo ir buvo papildytas naujais projektais. Iš viso šiems metams suplanuota 842,5 mln. eurų – 52,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Biudžete numatyta, kad savivaldybės pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sieks 467,9 mln. eurų – beveik 3 proc. daugiau nei pernai. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 234,5 mln. eurų. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos šiemet sostinės biudžete sudarys 38,3 mln. eurų.

Komitetuose apsvarstytas biudžetas buvo padidintas, į jį įtraukta papildomų projektų. Vienas iš naujų sprendimų – savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų darbuotojams rugsėjį padovanoti po metinį viešojo transporto bilietą.

„Šiuo bandomuoju projektu tikimės pagerinti dvi Vilniui itin svarbias sritis – švietimą ir sklandaus bei tvaraus judėjimo mieste galimybių didinimą. Visų pirma, kompensuodami viešąjį transportą siekiame atsidėkoti švietimo įstaigų darbuotojams už jų itin reikšmingą darbą visuomenei ir juos papildomai motyvuoti. Taip pat siekiame realiais veiksmais paskatinti keliones atsinaujinusiu viešuoju miesto transportu“, – sako Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras.

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios 117 mokyklų, 125 darželiai, 32 neformalaus ugdymo įstaigos, jose dirba 19 tūkst. darbuotojų. Visiems jiems bus dovanojami ilgalaikiai bilietai. Tam savivaldybė 2021–2022 m. planuoja skirti apie 4,15 mln. eurų.

Iš viso švietimo sričiai tenka 416,7 mln. eurų – beveik pusė viso sostinės biudžeto. Be ugdymo sistemos finansavimo, planuojama šiais metais toliau rekonstruoti ir plėsti mokyklas, steigti naujus darželius.

Antra didžiausia pagal finansavimą sritis – aplinka ir miesto plėtra. Jai skirta 102,3 mln. eurų. Iš šio biudžeto bus puoselėjami želdynai ir žaliosios erdvės Vilniuje, įrengiamos naujos viešosios erdvės Amatų, Vingrių, Giedraičių gatvėse ir kitose miesto erdvėse.

Patogesniems ir tvaresniems miestiečių judėjimo sprendimams šiemet teko 75,0 mln. eurų. Pirmą kartą daugiau biudžeto skirta dviračių takams bei pėsčiųjų infrastruktūrai, nei automobilių judėjimui.  Planuojama plėsti dviračių takus Naujamiestyje, Naujininkuose, palei Nerį. Numatyta pradėti įrenginėti Užvingio salos tiltą pėstiesiems ir dviratininkams bei pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu, Iešmininkų gatvėje. Taip pat ketinama plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, rekonstruoti judrias sankryžas, Kernavės gatvę, Nemenčinės plentą.

Dėmesys sveikatai ir žaliosioms erdvėms

Labiausiai biudžetas auga sveikatos ir sveikatingumo srityje – jis šiemet yra 18,0 proc. didesnis ir siekia 45,1 mln. eurų. Numatyta plėsti ir rekonstruoti gydymo įstaigas Antakalnyje, Pilaitėje, Naujojoje Vilnioje, Naujamiestyje bei Salininkuose. Bus tęsiamas sporto aikštynų prie mokyklų įrengimas, planuojama užbaigti Žemynos progimnazijos sporto salių kompleksą. Daug dėmesio bus skiriama programoms, skirtoms psichikos sveikatos stiprinimui.

2021 m. Vilniaus miesto biudžeto plane socialinei apsaugai skirta 78,8 mln. eurų. Ketinama plėsti socialinio būsto prieinamumą, užbaigti nakvynės namų A. Kojelavičiaus gatvėje įrengimą.
Kultūros srityje planuojama tęsti palaikymą kultūros įstaigoms COVID-19 pandemijos metu, organizuojant kultūros rėmimo konkursus, plečiant ir kuriant kultūros įstaigas. Iš viso kultūros finansavimui paskirta 13,3 mln. eurų.

Miesto saugumo reikmėms – 6,6 mln. eurų. Tęsiamas stebėjimo kamerų įrengimas, taip pat numatyta mieste įdiegti ir daugiau kamerų, nuskaitančių automobilių numerius. Miesto administravimo reikmėms ketinama skirti 96,5 mln. eurų. Iš šios sumos 2 mln. eurų – kovos su COVID-19 pandemija reikmėms.

Skaičiuojama, kad šiemet Vilniaus skolintos lėšos sudarys 43,0 mln. eurų. Jos bus skirtos investicijų projektams finansuoti ir paskoloms grąžinti.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus 700 moksleivių idėjų konkursas: daugiau nei 70 idėjų

Avatar

Paskelbta

Vilnius pradėjo pasiruošimą ypatingai šventei – 2023-iesiems metams, kuomet įvyks Vilniaus 700 metų gimtadienis. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pakvietė  visos Lietuvos moksleivius dalyvauti konkurse „Ateities Vilnius“ bei informacinėmis technologijomis vizualizuoti savo idėjas, – kaip Lietuvos sostinė galėtų atrodyti ateityje?

Konkursui paraiškas galėjo teikti įvairaus amžiaus moksleiviai, klasiokai, jų grupės, iš visos Lietuvos. Konkurso esmė: sugalvoti ir kūrybiškai pateikti savo viziją, kaip galėtų atrodyti ateities svajonių Vilnius. Užduočiai įgyvendinti moksleiviai galėjo pasitelkti įvairias informacinių technologijų priemones, pasirinkti jiems priimtiniausius 3D modeliavimo įrankius.


„Vilnius gali būti skraidančiu išradimų bei atradimų miestu. Dažniausiai mus stabdo ne galimybių stoka, o mūsų pačių minties ribos. Tikiu, kad jaunųjų kūrėjų idėjos ateityje sukurs tokią sostinę, kokios šiandien nė negalime įsivaizduoti“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kurdami idėjas, kandidatai vadovavosi keliais kriterijais – darbuose turėjo atsispindėti Vilniaus simboliai ir atpažįstami objektai, IT pritaikymo įgūdžiai, žaliojo miesto išsaugojimas, apgalvota ir sumani infrastruktūra bei mobilumas, pritaikomumas. Kaip įkvėpimą, moksleiviai galėjo naudoti ir fantastinius filmus, ir kasdienio gyvenimo aspektus.

Idėjų rengimo metu konkurso dalyviai galėjo naudotis specialia nemokama mokomąja vaizdine medžiaga, tiesiogiai susisiekti ir konsultuotis su savo srities profesionalais. Ateities Vilniaus vizijų konkurso nugalėtojai bus išrinkti visuomenei balsuojant už labiausiai patikusį projektą.

„Vilnius – daugybę kultūrų, skirtingų tradicijų ir patirčių apjungiantis miestas, turintis daugybę galimybių augti ir stebinti pasaulį savo inovatyvumu. Džiaugiamės, kad į mūsų kvietimą atsiliepė tiek daug kūrėjų. Net neabejoju, kad Lietuvos moksleiviai yra be galo išradingi ir talentingi, o jų idėjos įkvėps sostinės gyventojus ir svečius pamatyti kitokį Vilnių“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Konkurso laimėtojų laukia ypatingos dovanos, kurias iš pateikto sąrašo nugalėtojai galės pasirinkti patys. Prizai, kuriuos 3 skirtingo amžiaus grupių moksleiviams (1-4, 5-8, 9-12 klasėms) įsteigė projekto partneriai, moksleivius skatins patirti, mokytis, išmokti ir dalintis savo žiniomis ir patirtimis interaktyviu būdu.

Konkurso kūrinius ir balsavimą už savo mėgiamiausiuosius rasite: www.700vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt