Connect with us

Naujienos

Kaunas inicijuoja Kelių eismo taisyklų papildymą: rezultatai kalba patys už save

Avatar

Paskelbta

 

Kelių eismo taisyklės netolimoje ateityje galėtų pasipildyti nauju horizontaliojo ženklinimo simboliu – rombo formos ženklu. Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama jį įteisinti. Argumentai daugiau nei akivaizdūs: per pastaruosius kelerius metus, kai pasirodė šie ženklai, Kauno gatvėse ypatingai sumažėjo eismo nelaimių pėsčiųjų perėjose.
2018 metais prasidėjęs eksperimentas, kuomet ties pėsčiųjų perėjomis buvo pradėta įrenginėti horizontalųjį ženklinimą rombo formos simboliais, pasiteisino su kaupu. Lyginant 2016–2017 metus, kai tokio ženklinimo dar nebuvo, ir 2018–2019 metus, įdiegus papildomus simbolius, užfiksuotas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.
Tiesa, horizontaliajam ženklinimui pasirinktas rombo simbolis nėra reglamentuotas KET, tačiau jau kelis dešimtmečius naudojamas kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse kaip įspėjamasis simbolis. Viena jų – Japonija.
„Statistika ir skaičiai kalba patys už save. Niekas nepaneigs, kad būtent ši naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne vieną dešimtį jų. Žinome, jog kai kuriems valdžios atstovams tokia priemonė nepriimtina ir atrodo netinkama. Tačiau siūlau patraukti asmenines ambicijas į šalį. Kiekviena gyvybė yra brangi ir mes nusiteikę už tai pakovoti“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaune vairuotojus, artėjančius prie pėsčiųjų perėjų, pasitinka du ant kelio dangos išdažyti rombo formos simboliai. Pirmasis žymi 30 metrų atstumą iki perėjos. Tai atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu. Kitas, artimesnis „rombas“ reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos beliko 15 metrų. Tokios atžymos praverčia ne vien transporto vairuotojams, bet ir pėstiesiems, nes žmonės gali iš tolo įvertinti, ar perėjos link artėjantis automobilis mažina greitį.
„Šįmet apskritai nėra nė vieno žuvusiojo Kauno gatvėse. Žinoma, tam įtakos turėjo įvestas karantinas, bet vadinamųjų rombų nauda mes taip pat neabejojame. Jeigu toks sprendimas gali prisidėti išsaugant žmonių gyvybes, esame nusiteikę pasistengti dėl jo įteisinimo“, – pabrėžė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pasak jo, ši praktika yra patikrinta svetur ir sėkmingai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Papildomas kelio ženklinimas padeda pėstiesiems ir vairuotojams uoliau vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus, efektyviau užtikrina saugaus eismo organizavimą bei sumažina eismo įvykių skaičių.
Rombo formos ženklais jau prieš keletą metų domėjosi kitų Lietuvos savivaldybių atstovai. Kauniečių teigimu, įteisinus šį ženklą juo galėtų pradėti naudotis ir kiti šalies miestai.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija

The post Kaunas inicijuoja Kelių eismo taisyklų papildymą: rezultatai kalba patys už save appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau

Naujienos

EBPO valstybės kartu ieško efektyviausių priemonių siekiant tvaraus ekonominio atsigavimo

Avatar

Paskelbta

2020 10 28

Šiandien Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje vyko nuotolinis dvišalės darbo grupės posėdis turizmo klausimais su Kazachstano respublikos kultūros ir sporto ministerijos atstovais. Posėdžio metu apžvelgti šalių turizmo sektoriai ir pandemijos įtaka jiems, turizmo tarp dviejų šalių skatinimo iniciatyvos, oro susisiekimo paslaugų tarp Vilniaus ir Nursultano perspektyvos bei kitos bendradarbiavimo galimybės.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė–Milčiuvienė pabrėžė, kad turizmas mūsų šalyje, laikantis pasaulinių tendencijų, kryptingai orientuojamas darnumo, inovatyvumo ir tvarumo linkme.

„Tikime naujų turizmą skatinančių projektų sėkme. Mūsų ministerijos pastangomis turizmas įtrauktas tarp prioritetinių Lietuvos ekonomikos sričių ir jam skiriamas didelis dėmesys ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui DNR plane. Turizmui transformuoti numatyta 50 mln. eurų. Svarbu pabrėžti, kad turizmo transformavimas yra būtinas norint, kad šis sektorius prisitaikytų prie naujos realybės ir vėl klestėtų“,  – sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Ji padėkojo Kazachstano ambasadai Lietuvos Respublikoje už Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvos palaikymą atgaivinti atskirus posėdžius turizmo klausimais.

Pabrėžta, kad mūsų šalies piliečiai vis labiau atranda Kazachstaną ne tik kaip verslo, bet ir asmeninių kelionių kryptį.

Statistika rodo, kad pernai į Kazachstaną verslo reikalais keliavo 1,5 tūkstančio Lietuvos piliečių, o asmeniniais ­– 1,9 tūkstančio. Palyginti, 2018 m. verslo reikalais Kazachstaną aplankė 1,7 tūkstančio, o asmeniniais reikalais – 1,5 tūkstančio mūsų šalies gyventojų.

Kazachstano gyventojai taip pat domisi mūsų šalimi – 2019 m. tiek verslo, tiek asmeniniais reikalais mūsų šalį iš viso aplankė 5,9 tūkstančio kazachų.

Posėdyje dalyvavę mūsų šalies valdžios ir turizmo verslo atstovai bei Kazachstano darbo grupės nariai, atstovaujami kultūros ir sporto viceministro Urkeno Bisakaevo, sutiko, jog kartu bendrai galima svarstyti kylančias problemas ir naujas idėjas, taip pat profesionaliai, abipusiu sutarimu juos derinti ir spręsti.

Taip pat sutarta skatinti po pandemijos atsigausiantį abipusį turizmą, nes neišnaudotų galimybių tam yra dar daug. Pernai Lietuvoje turistų srautai, palyginti su 2018 m., augo. Daugiausiai mūsų šalyje apsilankė Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos piliečių. 

Skaityti toliau

Naujienos

Pirmadienį (lapkričio 2 d.) poliklinika nedirbs!

Avatar

Paskelbta

2020 10 28

Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis. Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė dviem atnaujintoms priemonėms, kurios palies savarankiškai dirbančius darbuotojus bei įmokas atidėti siekiančias įmones.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims

KAIP YRA DABAR? Savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoka už pilną mėnesį gali, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoką skiria Užimtumo tarnyba, moka „Sodra“. Ji mokama kas mėnesį, kol galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. Karantinui pasibaigus, išmoka mokama dar du mėnesius, o vėliau mokėjimas nutraukiamas.

KAIP SIŪLOMA? Pataisomis siūloma 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie atitinka anksčiau nurodytas tris sąlygas, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o savarankiškai dirbantis asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

Kartu siūloma atsisakyti išmokos mokėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.

Įmokų atidėjimai įmonėms

KAIP YRA DABAR? Karantino metu ir du mėnesius jam pasibaigus įmonės turėjo galimybę atidėti įmokas „Sodrai“ be jokių palūkanų ir delspinigių. Praėjus dviem mėnesiams po karantino ši priemonė nebuvo taikoma.

KAIP SIŪLOMA? Siūloma sudaryti sąlygas įmonėms atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o įmonė įtraukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

Taip pat siūloma atsisakyti įmokų atidėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.

Visos kitos pagalbos priemonės

LIGOS IŠMOKOS. Kai savivaldybėse dėl karantino arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo pereinama prie nuotolinio mokymo, už vaikų iki 4 klasės ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą tėvams, globėjams, budintiems globotojams ir dirbantiems seneliams gali būti mokamos ligos išmokos, kurios siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmokos mokamos tiek, kiek trunka nuotolinis mokymas dėl karantino ar specialaus infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo.

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS ESANT PRASTOVOSE. Tęsiantis ekstremaliai situacijai darbdaviai darbuotojams gali toliau skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 447 eurus „į rankas“.

Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.

Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti tokio dydžio valstybės subsidiją:

Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:

  • 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją:

  • 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS JAU DIRBANT. Darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinus Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius arba darbdaviui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaryto nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašo gali būti mokamos 6 mėnesių trukmės subsidijos, kurios skirtos atsitiesti po karantino, arba 4 mėnesių, jeigu darbuotojas įdarbinamas terminuotai.

Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Darbdavys už dirbantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją:

  • Už darbuotoją, grįžusį po prastovos (6 mėn. trukmės).
  • Už įdarbinamą Užimtumo tarnybos siunčiamą remiamos grupės bedarbį (6 mėn. trukmės).
  • VMI sąrašo įmonėms – už ne daugiau nei 10 darbuotojų, jei iš viso įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 darbuotojo (6 mėn. trukmės). Abiem atvejais neįskaičiuojami darbuotojai, už kuriuos buvo mokama subsidija darbuotojams esant prastovoje – jie gauna kito tipo subsidiją.
  • Už darbuotoją, dirbantį pagal sezoninę ar terminuotą sutartį (4 mėn. trukmės).

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.

Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Primenama, kad ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per dvejus su puse metų iki darbo netekimo įgiję gyventojai, gali gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri mokama 9 mėnesius. Nedarbo draudimo išmoka yra nuolatinė priemonė.

DIDESNĖS SOCIALINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS UŽ ŠILUMĄ. Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį. Reaguojant į susidariusią situaciją dėl COVID-19 plitimo buvo priimtos pataisos, pagal kurias teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau gyventojų, padidėjo socialinės pašalpos dydis bei išlaidų kompensacijos už šilumą vienišiems asmenims. Šie išvardinti pakeitimai yra nuolatiniai.

Nenuolatinė, bet dar galiojanti, yra nuostata, kad 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nevertinamas šeimų ir asmenų turimas turtas – tik pajamos. Pasibaigus šiems pusei metų įsigalios nuolatinė nuostata, kad į turtą bus neatsižvelgiama bent 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.

DIDESNI VAIKO PINIGAI PLATESNIAM ŠEIMŲ RATUI. Vertinant, ar šeimai gali priklausyti 100 eurų vaiko pinigai su papildoma išmoka, atsižvelgiama ne į 12 praėjusių mėnesių, o 3 mėnesių pajamas. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.

Skaityti toliau

Rajonas

2020 m. spalio 30 d. Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajone paskelbtas karantino režimas, š. m. spalio 30 d., 10 val., Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu. Vilniaus rajono gyventojai turės galimybę stebėti transliaciją realiuoju laiku VRSA YouTube kanale.
Kaip ir įprasta, su visais spalio 30 d. Tarybos posėdžio sprendimų projektais, galima susipažinti tinklalapyje www.vrsa.lt > Teisinė informacija > Teisės aktai ir aktų projektai.
2020 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė
Tarybos posėdžio pradžia numatyta 10 val. Klausimų svarstymo laikas gali skirtis nuo laiko, nurodyto darbotvarkėje, todėl Tarybos posėdį kviečiame stebėti nuo jo pradžios.
VRSA YouTube kanalas

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt