Connect with us

Naujienos

Kaunas inicijuoja Kelių eismo taisyklų papildymą: rezultatai kalba patys už save

Avatar

Paskelbta

 

Kelių eismo taisyklės netolimoje ateityje galėtų pasipildyti nauju horizontaliojo ženklinimo simboliu – rombo formos ženklu. Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama jį įteisinti. Argumentai daugiau nei akivaizdūs: per pastaruosius kelerius metus, kai pasirodė šie ženklai, Kauno gatvėse ypatingai sumažėjo eismo nelaimių pėsčiųjų perėjose.
2018 metais prasidėjęs eksperimentas, kuomet ties pėsčiųjų perėjomis buvo pradėta įrenginėti horizontalųjį ženklinimą rombo formos simboliais, pasiteisino su kaupu. Lyginant 2016–2017 metus, kai tokio ženklinimo dar nebuvo, ir 2018–2019 metus, įdiegus papildomus simbolius, užfiksuotas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.
Tiesa, horizontaliajam ženklinimui pasirinktas rombo simbolis nėra reglamentuotas KET, tačiau jau kelis dešimtmečius naudojamas kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse kaip įspėjamasis simbolis. Viena jų – Japonija.
„Statistika ir skaičiai kalba patys už save. Niekas nepaneigs, kad būtent ši naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne vieną dešimtį jų. Žinome, jog kai kuriems valdžios atstovams tokia priemonė nepriimtina ir atrodo netinkama. Tačiau siūlau patraukti asmenines ambicijas į šalį. Kiekviena gyvybė yra brangi ir mes nusiteikę už tai pakovoti“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaune vairuotojus, artėjančius prie pėsčiųjų perėjų, pasitinka du ant kelio dangos išdažyti rombo formos simboliai. Pirmasis žymi 30 metrų atstumą iki perėjos. Tai atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu. Kitas, artimesnis „rombas“ reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos beliko 15 metrų. Tokios atžymos praverčia ne vien transporto vairuotojams, bet ir pėstiesiems, nes žmonės gali iš tolo įvertinti, ar perėjos link artėjantis automobilis mažina greitį.
„Šįmet apskritai nėra nė vieno žuvusiojo Kauno gatvėse. Žinoma, tam įtakos turėjo įvestas karantinas, bet vadinamųjų rombų nauda mes taip pat neabejojame. Jeigu toks sprendimas gali prisidėti išsaugant žmonių gyvybes, esame nusiteikę pasistengti dėl jo įteisinimo“, – pabrėžė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pasak jo, ši praktika yra patikrinta svetur ir sėkmingai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Papildomas kelio ženklinimas padeda pėstiesiems ir vairuotojams uoliau vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus, efektyviau užtikrina saugaus eismo organizavimą bei sumažina eismo įvykių skaičių.
Rombo formos ženklais jau prieš keletą metų domėjosi kitų Lietuvos savivaldybių atstovai. Kauniečių teigimu, įteisinus šį ženklą juo galėtų pradėti naudotis ir kiti šalies miestai.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija

The post Kaunas inicijuoja Kelių eismo taisyklų papildymą: rezultatai kalba patys už save appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Paveiktų šalių sąraše lieka Lichtenšteinas ir Šveicarija, galios tie patys atvykimo reikalavimai

Avatar

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.

Skaityti toliau

Naujienos

Į prioritetinį vakcinuojamų asmenų sąrašą įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vidaus reikalų ministerija ir Dingusių žmonių paramos centras tęsia bendradarbiavimą

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt