Connect with us

Naujienos

Vitaminų abėcėlė: kokius pasirinkti?

Avatar

Paskelbta

 

Rūpinantis savo imunine sistema, ypač svarbu, kad organizmui netrūktų būtiniausių medžiagų ir vitaminų. Vaistinės sveikatos priežiūros specialistai sako, kad geriausia rinktis vitaminų ir mineralų kompleksus arba tiksliai žinoti, kurios medžiagos trūksta, taip galima tikėtis pasiekti geriausią savijautą.

Pavasarį dažniausiai sulaukiama organizmo įspėjamųjų ženklų apie nusilpusį imunitetą. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad to priežastis paprasta – tamsiuoju metų laiku organizmui trūko saulės, jį silpnino įvairios siautusios ligos arba vartoti antibiotikai.

Sveikatos priežiūros specialistė sako, pavasarį vaistinėje sulaukianti žmonių, kurie skundžiasi jėgų trūkumu, nedžiuginančia savijauta. Pasak jos, tai įspėja, kad organizmui trūksta naudingų medžiagų, nes žiemą valgomuose vaisiuose ir daržovėse dažniausiai jau nebėra tiek vitaminų ir mikroelementų, ypač, jeigu jie apdoroti termiškai. Farmacininkė sako pastebinti, kad žmonėms dažniausiai trūksta A, D, E, C ir B grupės vitaminų.

Vis dėlto, jeigu nežinote, kurio tiksliai vitamino jums trūksta, geriausia vartoti bendrus vitaminų ir mineralų kompleksus. E. Ramaškienė sako, kad tai leidžia vartojant tik vieną preparatą papildyti organizmą saugiomis mineralų, vitaminų, dažnai – ir amino rūgščių dozėmis.

Kokių klaidų nedaryti?

Pasirinkus vartoti konkrečius vitaminus, svarbu tiksliai žinoti, kurių medžiagų trūksta organizmui, antraip toks sprendimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Farmacininkė E. Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad ypač vaikams didesnis pavojus sveikatai kyla padauginus riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A arba D, taip pat geležies bei kalio preparatų.

Pats „nekalčiausias“ yra vitaminas C. Šis vandenyje tirpus vitaminas, anot E. Ramaškienės, padauginus iš organizmo pasišalina su šlapimu, todėl jeigu perdozavimas buvo vienkartinis atvejis, jis nesukels didelės žalos organizmui, tačiau viršyti rekomenduojamų paros normų dažnai tikrai nederėtų. „Vitamino C poreikis padidėja sergant infekcinėmis ligomis ir patiriant stresą, tačiau jo gauname ir su maistu. Vitamino C galima rasti įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose“, – sako farmacininkė.

Vartojant vitaminus arba maisto papildus taip pat svarbu atkreipti dėmesį į informacinius lapelius. Pasak farmacininkės, vitaminų sudėtyje nurodoma, kiek dienos normos tokie vitaminai sudaro.

„Jeigu nurodoma, kad vartojami vitaminai sudaro 30–50 proc. dienos normos, tai tokius preparatus labai užsiėmę, sportuojantys žmonės gali vartoti beveik nuolat arba ilgai be pertraukų, o vitaminai, kurių sudėtyje nurodyta, jog sudaro 100 proc. dienos normos, vartojami kursais – du–tris mėnesius ir daroma 2–4 savaičių pertrauka“, – sako E. Ramaškienė. Ji priduria, kad padidėjęs vitaminų poreikis žmonėms pastebimas rudenį ir pavasarį.

Tik tai, ko reikia

Farmacininkė sako, kad verčiau nevartoti keleto skirtingų vitaminų kartu ir pasirinkti vieną sritį, kurią norite sustiprinti arba vartoti bendrą savijautą gerinančius vitaminų kompleksus. Ji rekomenduoja vitaminus laikyti pasidėjus ant stalo, ten, kur valgote pusryčius, tai padės nepamiršti jų išgerti.

Nepaisant to, kad galima rasti įvairių organizmui naudingų vitaminų ir maisto papildų, E. Ramaškienė patikina, vien jie tikrai nepadės, kartu svarbu gerai išsimiegoti, valgyti visavertį maistą ir valdyti stresą – tik taip galima pasiekti geriausią rezultatą.

„Vertėtų nepamiršti, kad tie, kurie maitinasi subalansuotai, jiems nebūtina vartoti vitaminų. Atkreipkite dėmesį į dilgėlę, kiaulpienę – kiek naudingų medžiagų jos turi savyje, jose yra pusė Mendelejevo lentelės. Taip pat jau galime gaminti šviežias salotas, yra svogūnų laiškų, kitų žalumynų, ridikėlių“, – sako E. Ramaškienė. Anot jos, šiltuoju metų laiku naudingų medžiagų galime gauti ir natūraliai iš gamtos.

The post Vitaminų abėcėlė: kokius pasirinkti? appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt