Naujienos

Kur Kaune galima susipažinti su Atlanto nugalėtojų istorija? Rekomenduojame 5 vietoves

0

1933 metais Aleksoto aerodrome didelė lietuvių minia laukė sugrįžtant lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, tačiau šie taip ir nepasirodė. Istoriniu laimėjimu turėjęs tapti įvykis virto kraupia tragedija, tačiau Kaunas Atlanto nugalėtojų niekada nepamiršo – būtent šiame mieste rasite daugybę tai liudijančių ženklų.

Būtų teisinga pradėti šią kelionę Aleksoto aerodrome. Ar žinojote, jog S. Dariaus ir S. Girėno vardas suteiktas 1993 metais? Tuomet šiai vietai skirtas ir nacionalinio paminklo statusas. Šalia veikia Lietuvos aviacijos muziejus, todėl tai būtų tinkamas pirmas sustojimas.

Lietuvos aviacijos muziejus

Šis muziejus veikia jau 30 metų, jame saugoma maždaug 20 tūkstančių eksponatų. Tiesa, vienintelis skraidantis aparatas čia – ne kas kita, o lėktuvo „Lituanica“ kopija. Jį galėjote matyti ir televizoriaus ekrane, kadangi lėktuvas pasirodė 1982-ų metų filme „Skrydis per Atlantą“. Dabar jis į orą pakyla tik išskirtinėmis progomis.

Lakūnų gyvenimui muziejuje skirta atskira parodos dalis, eksponuojamos nuotraukos, o informaciniuose stenduose galima išsamiau susipažinti su jų žymiosios kelionės eiga, asmeniniu S. Dariaus ir S. Girėno gyvenimu, jų pasaulėžiūra ir asmenybėmis. Tai – puiki vieta pažinti ne tik „Lituanicos“, bet ir visos Lietuvos aviacijos istoriją.

Vytauto Didžiojo karo muziejus

Karo muziejus įkurtas 1921 metais, jį pašventino poetas, kunigas ir svarbus visuomenės veikėjas Jonas Mačiulis-Maironis. Muziejuje sukaupta didžiulė kolekcija eksponatų, kurie svarbūs visiems istorijos mėgėjams ir besidomintiems ginklais, karine atributika, uniformomis.

Čia veikia „Lituanicos“ memorialinė salė, joje eksponuojamos lėktuvo nuolaužos, lakūnų drabužiai, asmeniniai daiktai, apdovanojimai. Šalia veikia ekspozicija „Lietuvos kariuomenė 1920-1940 m.“ Pagrindinis dėmesys joje skiriamas tarpukario asmenybėmis, ginkluotei, uniformoms (rodomos sausumos kariuomenės, karo aviacijos ir karinio laivyno uniformų rekonstrukcijos) ir kasdienėms tarnybos detalėms.

Paminklas Ąžuolyno parke

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklu Lietuvoje susirūpinta iškart po lakūnų žūties, tačiau projekto įgyvendinimas užtruko net šešis dešimtmečius. Pirmieji paminklo statyboms paaukojo architektas V. Landsbergis-Žemkalnis bei lakūnai A. Gustaitis ir Z. Žemaitis, bet netrukus viena po kitos prasidėjo problemos: nebuvo apsisprendžiama, kaip paminklas turėtų atrodyti ir kur jį statyti, trūko daugiau lėšų.

Sovietmečiu teko visus planus atidėti, buvo stengiamasi lakūnų vardus išguiti iš tautos atminties. Galiausiai paminklas visgi pastatytas 1993 metais (skulpt. Juozas Šlivinskas, arch. Algimantas Nasvytis) Ąžuolyne, šalia Lietuvos Sporto universiteto.

„Lituanica“ piešinys Dainavoje

Eilinis, pilkas Vinco Krėvės prospekte stovintis daugiaaukštis vos prieš dvejus metus tapo spalvingu, praeivių akį traukiančiu objektu: jo sieną papuošė gražus ir svarbus piešinys, vaizduojantis „Lituanica“ lėktuvą. Kūrinio autorius – Lietuvoje svečiavęsis menininkas iš Kipro. Projektą parengti padėjo Kaune piešiantis gatvės menininkas Timotiejus Norvila, kūrinys buvo pabaigtas per savaitę.

„Lituanicos“ temą iš kelių pasiūlytų kroato išsirinko patys gyventojai. Tarp variantų buvo Vaižgantas, sėdintis ant suolelio su šunimi, Maironio biustas. Teigiama, kad būtent su „Lituanica“ namo, ant kurio „nutūpė“ piešinys, gyventojai labiausiai pajautė ryšį. Šio daugiaaukščio pirmininkas yra lankęsis lakūnų žūties vietoje.

Aukštųjų Šančių karių kapinės

Simboliška pažintį su lakūnais užbaigti jų amžinojo poilsio vietoje. Aukštųjų Šančių karių kapinėse ilsisi daug įvairių tautybių (lietuvių, rusų, vokiečių ir kt.) karių ir belaisvių, nemenka jų dalis Lietuvoje žuvo Antrojo pasaulinio karo metais. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kapas 1968 metais sutvarkytas pagal architektų A. ir V. Nasvyčių projektą, paminklo autorius yra skulptorius V. Mačiuika.

Nuotraukos Lietuvos aviacijos muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus

The post Kur Kaune galima susipažinti su Atlanto nugalėtojų istorija? Rekomenduojame 5 vietoves appeared first on Kaunieciams.lt.

Gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių be žinios vaikų diena

Previous article

Aurelijus Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą

Next article

You may also like

More in Naujienos