Connect with us

Naujienos

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Avatar

Paskelbta

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiuginantys, bet faktas, jog apie tai kalbama, yra pirmas žingsnis pokyčių link.

Moters užduotis – rūpintis namais ir šeima

Vienas aktualiausių diskriminacijos pagrindų – lytis. Pasak Tomo Vytauto Raskevičiaus, Lietuvoje jis yra ir vienas problematiškiausių. Europos lyčių lygybės instituto 2019 m. publikuoto „Lyčių lygybės indekso“ duomenimis, 71 proc. vienišų moterų ir 53 proc. vienišų vyrų namų ruošai Lietuvoje skiria bent valandą per dieną.

Situacija kinta apsigyvenus su antrąja puse. Tuomet jau 84 proc. moterų tvarkosi bent valandą per dieną, o besitvarkančių vyrų mažėja iki 28 proc. Situacija susilaukus vaikų dar labiau paaštrėja. Tuomet namų ruoša kasdien užsiima 97 proc. moterų ir vos 23 proc. vyrų.

„Aiškiai matome, kad didžioji namų ruošos darbų našta Lietuvoje tenka moterims. Tai parodo ir mūsų požiūrį į pagrindinį moterų vaidmenį visuomenėje. „Eurobarometro“ duomenys atskleidžia, kad net 73 proc. respondentų Lietuvoje sutinka su teiginiu, jog moters vaidmuo yra rūpintis namais ir šeima. Tai yra vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Palyginimui, Švedijoje ir Danijoje su tokiu teiginiu sutinka vos 11-14 proc. atsakiusiųjų. Tai, kaip moterys elgiasi visuomenėje, yra labai glaudžiai susiję su tuo, ko visuomenė iš moterų tikisi: kokias jos pareigas atliks ir kokias funkcijas vykdys,“ – pažymi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

Vyrams Lietuvoje verkti nepriimtina

T. V. Raskevičius teigia, kad stereotipai Lietuvoje aktyviai veikia ne tik moteris, bet ir vyrus. Tos pačios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai atskleidžia, jog Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, dalis gyventojų – net 34 proc. respondentų – nesutinka su teiginiu, kad vyrams yra priimtina verkti.

„Kai vyrai neverkia, jie randa kitus būdus, kaip išreikšti savo emocijas: geria, važiuoja dideliu greičiu ir pakliūva į avarijas, tarp vyrų Lietuvoje labai didelė savižudybių rizika. Iš esmės tai, kad visuomenė suformuoja griežtus lūkesčius vyrams, atsisuka prieš juos pačius kita medalio puse. Negalėdami paprašyti pagalbos ir pasirodyti silpni, vyrai savo emocijas išreiškia sveikatai ar net gyvybei destruktyviais būdais,“ – teigia T. V. Raskevičius, komentuodamas dar vieną liūdną statistiką.

„Tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis tarp skirtingų lyčių Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europoje ir siekia beveik 10 metų. Taip yra ne todėl, kad vyrai biologiškai determinuoti susinaikinti greičiau, bet todėl, kad šitas neigiamas tendencijas sąlygoja visuomenės lūkesčiai. Tad kai manęs klausia, ar aš esu feministas, visada atsakau teigiamai, nes paprasčiausiai noriu gyventi dešimt metų ilgiau.“

Netradicinės seksualinės orientacijos kolega kelia nepatogumų

Seksualinė orientacija – taip pat dažnai aptariamas diskriminacijos pagrindas Lietuvoje. Lietuva pagal teisinę LGBT asmenų apsaugą užima 34 vietą iš 49 Europos valstybių. „Šis tyrimas atskleidžia ne visuomenės nuostatas, bet tai, kaip šalyje yra sutvarkyti įstatymai. Situacija mūsų kaimyninėse šalyse šiuo klausimu net blogesnė nei Lietuvoje.

Šalis, kur geriausiai saugomos LGBT teisės yra viena mažiausių valstybių Europoje – Malta. Didelę šios šalies dalį užima oro uostas. Taigi, kai šalis yra maža, labai daug ten gyvenančių žmonių vienas kitą pažįsta. Akivaizdu, kad jeigu mes pažįstame įvairių socialinių grupių, tame tarpe ir LGBT, atstovus, neigiamas nusistatymas šios socialinės grupės atžvilgiu mažėja,“ – tendenciją pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

Ne tokie geri rezultatai matyti lietuvių paklausus, kaip jie jaustųsi, jeigu jų kolega darbe būtų netradicinės seksualinės orientacijos. Net 37 proc. darbuotojų jaustųsi labai nepatogiai: „Šis skaičius kelia susirūpinimą, nes kolegos nėra labai artimo rato žmonės. Žinoma, priklauso nuo darbovietės, bet jeigu dirbame didesnėje įmonėje, kai kurių kolegų galime ir iš veido nepažinti. Palyginimui, tokiose šalyse kaip Olandija, Švedija ar Didžioji Britanija šis rodiklis sudaro vos vieną-tris procentus. Tai rodo, kad neigiamas požiūris į šią socialinę grupę Lietuvoje labai gajus.“

Dar blogesnė situacija išryškėja respondentų paklausus, kaip jie jaustųsi, jeigu jų šeimos narys, pavyzdžiui, sūnus ar dukra, būtų romantiniuose santykiuose su tos pačios lyties asmeniu. „Žmonių, kurie dėl to jaustųsi nepatogiai, padaugėja iki 70 proc. Europoje daugiau, net 80 proc., nepatenkintų šiuo atveju yra tik Bulgarijoje. Rezultatai tikrai kelia susirūpinimą“, – pripažįsta T. V. Raskevičius.

Lietuva – viena homogeniškiausių šalių Europoje

Dar vienas aptartas diskriminacijos pagrindas – rasė. Čia turimi omenyje kitos rasės arba kitos odos spalvos asmenys. Dar 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė, jog vienoje darbovietėje lietuviai labiausiai nenorėtų dirbti su romais (48 proc.) ir musulmonais (37 proc.). „Turime labai tvirtą neigiamą nusistatymą prieš kitų tautybių, rasių ar odos spalvų žmones, nes dažniausiai jų nepažįstame. Lietuva etniškai išlieka viena homogeniškiausių valstybių visoje Europoje ir kitokius žmones mums vis dar sunku priimti“, – teigia specialistas.

Nors rezultatai nedžiugina, T. V. Raskevičius kaip pozityvų ženklą įžvelgia aktyvėjančias diskusijas žmogaus teisių temomis: „Mes, kaip visuomenė, niekada neatsikratysime stereotipų iki galo, bet tomis temomis reikia kalbėti ir jas kritiškai reflektuoti. Stenkimės, kad būtų mažiau susipriešinimo ir susiskaldymo, o daugiau aiškaus iškomunikavimo, kur yra diskriminacijos ribos.“

The post Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“ appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė  

Avatar

Paskelbta

Vilniaus Katedros aikštėje ką tik įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas, kurio transformacijos įtraukia ir pasakoja savitą kalėdinę istoriją, atveria viduje slypinčią staigmeną. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną12 m skersmens eglės figūrą.

Šios eglės idėją nešiojausi keletą metų, tik ji laukė tinkamo meto išsiskleisti ir būti pristatyta. Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš šimtą metų kilusį siurrealizmą. Nejučiomis jis įtakojo kūrybinius procesus ir pažadino norą keisti sostinės eglės formą bei sukurti nenuspėjamą, šiuolaikišką ir tuo pačiu autentišką kalėdinės eglės instaliaciją. Šių metų eglė kitokia, nei jos pirmtakės – ji transformavosi ir „išėjo“ už savo ribų. Eglės koncepcija atspindi šiuolaikinių technologijų progresą, pokyčius visuomenėje, žmonių skirtumus, judėjimą, miestų gyvenimą ir plėtrą, išryškina Vilnių kaip šiuolaikišką ir dinamišką miestą“, – pasakoja „Švenčių studija“ atstovas, Kalėdų eglės autorius Dominykas Koncevičius.

Kalėdų eglė Katedros aikštėje – moderni 26 m pločio ir 24 m aukščio spalvinga kompozicija. Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.

25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai. O pats eglės kompozicijos  montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie 2 savaites.

Vilniaus Kalėdų eglę įžiebęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino vilniečius ir miesto svečius. 

 

Siurreali eglė – pačiu laiku, nes kai realybė tampa pernelyg dygliuota ir sudėtinga, išsigelbėjimas slypi mūsų visų kūrybiškume, vaizduotėje. Švęskime šias Kalėdas skirdami jas atradimams ir pažinimui. Kai negali skirti pasimatymo mieste, skirk pasimatymą miestui!“ – sveikino meras.  
Vilniaus Kalėdų eglė stebina ne tik išore  ne mažiau įspūdingas ir jos vidus. Eglės konstrukcijų išdėstymas atveria kelias veidrodžiais spindinčias erdves, o instaliacijos viduje laukia staigmena, kuri yra visiškai priešinga išorės įvaizdžiui. Čia pasitinka klasikinė, senovinėmis puošmenomis išdabinta gyva eglutė, kuri sukuria jaukią Kalėdų namuose atmosferą. Lyg kelionėje laiku perkelia į praėjusį šimtmetį, primeną senąsias tradicijas. 

Prie sostinės Kalėdų eglės apšvietimo šiais metais prisideda kavos gamintoja „Paulig“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“, kurie jau ketvirtus metus Lietuvoje įgyvendina tvarios energijos iniciatyvą: iš didžiųjų sostinės verslo ir prekybos centrų renkami kavos tirščiai biodujų jėgainėje perdirbami į aplinkai draugišką elektros energiją. Sostinės Kalėdų eglei apšviesti visu šventiniu laikotarpiu prireiks daugiau nei 21 t arba daugiau nei 2,1 mln. kavos puodelių tirščių, kurie bus paversti tvaria elektra.

Kalėdų eglė stebins ir šventinę nuotaiką kurs iki pat sausio 7 d.  Antroji eglė gruodžio 5 d. nušvis ir Rotušės aikštėje. Nors kasmet Kalėdų eglutę supančio tradicinio Kalėdų miestelio Katedros aikštėje šįmet nėra, „Kalėdos sostinėje“ organizatoriai kviečia išsirinkti dovanas iš daugybės siūlomų gėrybių virtualioje kalėdinėje mugėje – E-Kalėdų miestelis, kuris lankytojų lauks nuo gruodžio 1 d. www.kaledossostineje.lt

Vilniečiai ir miesto svečiai, atvykę pasigrožėti Kalėdų egle, kaip ir kitose viešose erdvėse, kviečiami elgtis atsakingai – nesibūriuoti, dėvėti veido kaukes bei laikytis saugaus bent 2 metrų atstumo vieniems nuo kitų.

Vilnius kviečia saugoti save ir aplinkinius, pasitikti šventes optimistiškai ir jaukiai arčiau namų!

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt   

Skaityti toliau

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt