Connect with us

Naujienos

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Avatar

Paskelbta

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiuginantys, bet faktas, jog apie tai kalbama, yra pirmas žingsnis pokyčių link.

Moters užduotis – rūpintis namais ir šeima

Vienas aktualiausių diskriminacijos pagrindų – lytis. Pasak Tomo Vytauto Raskevičiaus, Lietuvoje jis yra ir vienas problematiškiausių. Europos lyčių lygybės instituto 2019 m. publikuoto „Lyčių lygybės indekso“ duomenimis, 71 proc. vienišų moterų ir 53 proc. vienišų vyrų namų ruošai Lietuvoje skiria bent valandą per dieną.

Situacija kinta apsigyvenus su antrąja puse. Tuomet jau 84 proc. moterų tvarkosi bent valandą per dieną, o besitvarkančių vyrų mažėja iki 28 proc. Situacija susilaukus vaikų dar labiau paaštrėja. Tuomet namų ruoša kasdien užsiima 97 proc. moterų ir vos 23 proc. vyrų.

„Aiškiai matome, kad didžioji namų ruošos darbų našta Lietuvoje tenka moterims. Tai parodo ir mūsų požiūrį į pagrindinį moterų vaidmenį visuomenėje. „Eurobarometro“ duomenys atskleidžia, kad net 73 proc. respondentų Lietuvoje sutinka su teiginiu, jog moters vaidmuo yra rūpintis namais ir šeima. Tai yra vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Palyginimui, Švedijoje ir Danijoje su tokiu teiginiu sutinka vos 11-14 proc. atsakiusiųjų. Tai, kaip moterys elgiasi visuomenėje, yra labai glaudžiai susiję su tuo, ko visuomenė iš moterų tikisi: kokias jos pareigas atliks ir kokias funkcijas vykdys,“ – pažymi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

Vyrams Lietuvoje verkti nepriimtina

T. V. Raskevičius teigia, kad stereotipai Lietuvoje aktyviai veikia ne tik moteris, bet ir vyrus. Tos pačios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai atskleidžia, jog Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, dalis gyventojų – net 34 proc. respondentų – nesutinka su teiginiu, kad vyrams yra priimtina verkti.

„Kai vyrai neverkia, jie randa kitus būdus, kaip išreikšti savo emocijas: geria, važiuoja dideliu greičiu ir pakliūva į avarijas, tarp vyrų Lietuvoje labai didelė savižudybių rizika. Iš esmės tai, kad visuomenė suformuoja griežtus lūkesčius vyrams, atsisuka prieš juos pačius kita medalio puse. Negalėdami paprašyti pagalbos ir pasirodyti silpni, vyrai savo emocijas išreiškia sveikatai ar net gyvybei destruktyviais būdais,“ – teigia T. V. Raskevičius, komentuodamas dar vieną liūdną statistiką.

„Tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis tarp skirtingų lyčių Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europoje ir siekia beveik 10 metų. Taip yra ne todėl, kad vyrai biologiškai determinuoti susinaikinti greičiau, bet todėl, kad šitas neigiamas tendencijas sąlygoja visuomenės lūkesčiai. Tad kai manęs klausia, ar aš esu feministas, visada atsakau teigiamai, nes paprasčiausiai noriu gyventi dešimt metų ilgiau.“

Netradicinės seksualinės orientacijos kolega kelia nepatogumų

Seksualinė orientacija – taip pat dažnai aptariamas diskriminacijos pagrindas Lietuvoje. Lietuva pagal teisinę LGBT asmenų apsaugą užima 34 vietą iš 49 Europos valstybių. „Šis tyrimas atskleidžia ne visuomenės nuostatas, bet tai, kaip šalyje yra sutvarkyti įstatymai. Situacija mūsų kaimyninėse šalyse šiuo klausimu net blogesnė nei Lietuvoje.

Šalis, kur geriausiai saugomos LGBT teisės yra viena mažiausių valstybių Europoje – Malta. Didelę šios šalies dalį užima oro uostas. Taigi, kai šalis yra maža, labai daug ten gyvenančių žmonių vienas kitą pažįsta. Akivaizdu, kad jeigu mes pažįstame įvairių socialinių grupių, tame tarpe ir LGBT, atstovus, neigiamas nusistatymas šios socialinės grupės atžvilgiu mažėja,“ – tendenciją pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

Ne tokie geri rezultatai matyti lietuvių paklausus, kaip jie jaustųsi, jeigu jų kolega darbe būtų netradicinės seksualinės orientacijos. Net 37 proc. darbuotojų jaustųsi labai nepatogiai: „Šis skaičius kelia susirūpinimą, nes kolegos nėra labai artimo rato žmonės. Žinoma, priklauso nuo darbovietės, bet jeigu dirbame didesnėje įmonėje, kai kurių kolegų galime ir iš veido nepažinti. Palyginimui, tokiose šalyse kaip Olandija, Švedija ar Didžioji Britanija šis rodiklis sudaro vos vieną-tris procentus. Tai rodo, kad neigiamas požiūris į šią socialinę grupę Lietuvoje labai gajus.“

Dar blogesnė situacija išryškėja respondentų paklausus, kaip jie jaustųsi, jeigu jų šeimos narys, pavyzdžiui, sūnus ar dukra, būtų romantiniuose santykiuose su tos pačios lyties asmeniu. „Žmonių, kurie dėl to jaustųsi nepatogiai, padaugėja iki 70 proc. Europoje daugiau, net 80 proc., nepatenkintų šiuo atveju yra tik Bulgarijoje. Rezultatai tikrai kelia susirūpinimą“, – pripažįsta T. V. Raskevičius.

Lietuva – viena homogeniškiausių šalių Europoje

Dar vienas aptartas diskriminacijos pagrindas – rasė. Čia turimi omenyje kitos rasės arba kitos odos spalvos asmenys. Dar 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė, jog vienoje darbovietėje lietuviai labiausiai nenorėtų dirbti su romais (48 proc.) ir musulmonais (37 proc.). „Turime labai tvirtą neigiamą nusistatymą prieš kitų tautybių, rasių ar odos spalvų žmones, nes dažniausiai jų nepažįstame. Lietuva etniškai išlieka viena homogeniškiausių valstybių visoje Europoje ir kitokius žmones mums vis dar sunku priimti“, – teigia specialistas.

Nors rezultatai nedžiugina, T. V. Raskevičius kaip pozityvų ženklą įžvelgia aktyvėjančias diskusijas žmogaus teisių temomis: „Mes, kaip visuomenė, niekada neatsikratysime stereotipų iki galo, bet tomis temomis reikia kalbėti ir jas kritiškai reflektuoti. Stenkimės, kad būtų mažiau susipriešinimo ir susiskaldymo, o daugiau aiškaus iškomunikavimo, kur yra diskriminacijos ribos.“

The post Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“ appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Plečiamos profilaktinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Nuo šiol kur kas daugiau visuomenės grupių narių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu (COVID-19) ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami profilaktinius tyrimus. Visoje šalyje profilaktinis testavimas valstybės ir atskirų savivaldybių administracijų numatytoms grupėms bus vykdomas reguliariai.
Iki šiol tokius tyrimus turėjo teisę atlikti tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu. Nuo vasario 26 d. reguliariai registruotis tyrimui dėl koronaviruso galės:
• visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai;
• visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais;
• vaistinių darbuotojai;
• muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai;
• profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; 
• valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse;
• audinių ūkių darbuotojai;
• vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.;
• institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.
Tikslų profilaktiškai tiriamų grupių sąrašą galite rasti ČIA.
Profilaktinis testavimas valstybės numatytoms grupėms vykdomas periodiškai ne dažniau nei kas 7 dienas ir ne rečiau nei kas 10 dienų. Tai reiškia, kad joms priklausantys asmenys gali reguliariai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga, taip pat pasitikrinti antikūnų turėjimą, kurie atsiranda persirgus koronaviruso infekcija.
Be valstybės nustatytų grupių kiekvienos savivaldybės administracija profilaktiniam tyrimui gali kviesti ir papildomas gyventojų grupes. Šia galimybe jau naudojasi dalis savivaldybių, kviesdama tirtis pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis, gamybos įmonių darbuotojus, savivaldybių įmonių ir kitose srityse dirbančius gyventojus. Šios grupės peržiūrimos kas savaitę ir gali būti koreguojamos pagal savivaldybės poreikius ir epidemiologinę situaciją. Savivaldybės turi teisę kiekvieną savaitę kviesti testuotis ir tuos pačius asmenis. 
Profilaktiniai tyrimai nepriklausomai nuo tiriamos grupės, nėra tikslingi ir atliekami asmenims, kurie:
• yra persirgę koronavirusu ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų;
• turi koronaviruso serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų;
• paskiepyti vakcina nuo koronaviruso pagal pilną skiepijimo schemą mažesniu nei 90 dienų laikotarpiu.
Tyrimai vykdomi savivaldybių mobiliuosiuose punktuose. 
Registracija vykdoma per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą, telefonu ar pildant elektroninę registracijos formą (PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms) adresu https://selfreg.myhybridlab.com. Pildant elektroninę registraciją reikia turėti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Jei asmuo dirba įstaigoje ar įmonėje, registruojantis reikia įvesti juridinio asmens kodą.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Miestas

Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau

Avatar

Paskelbta

Nors ryškesnis judumo po miestą šuolis vasario pabaigoje nėra fiksuojamas, palaipsniui švelninat karantino sąlygas vilniečių mobilumas po truputį didėja. Saugumas išlieka prioritetu – dalyje maršrutų stebint išaugusius srautus nuo kovo 1 d. keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai, kad keleiviai nesibūriuotų ir autobusais bei troleibusais judėtų patogiau. Viešojo transporto kontrolė stebės srautus, kaukių dėvėjimą ir primins galiojančias taisykles.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Apsaugines veido kaukes viešajame transporte dėvėti ir toliau privaloma. Nors atvirose lauko erdvėse jos nebėra būtinos, kai šalia 2 metrų spindulio atstumu nėra kitų asmenų, tačiau kaukių nepamiršti rekomenduojama ir stotelėse. Jas svarbu dėvėti taip, kad dengtų nosį ir burną. Be to, viešajame transporte būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse. Laikykitės saugaus atstumo, ir toliau leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.

„Pastarąją savaitę stebime, kad dalyje maršrutų keleivių daugėjo, piko metu išlaikyti saugius atstumus tam tikrais atvejais tapo sudėtingiau. Todėl jau nuo pirmadienio tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose keleivių fiksuojame daugiau nei reikalauja galiojančios pandemijos taisyklės, kursuos dažniau, transporto priemonės bus talpesnės.

Keičiant karantino sąlygas ir toliau kasdien atidžiai stebėsime keleivių pasiskirstymą, viešojo transporto judėjimą planuojame pagal realius srautų duomenis. Lyginant su laikotarpiu prieš karantiną šiuo metu viešuoju transportu vis dar atliekama apie 60 proc. mažiau kelionių, vasario pradžioje šis skaičius siekė apie 65 proc.“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo vasario 25 d. leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio , Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Asmenų judėjimo tarp „nežiedinių“ savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 d.

Nuo kovo 1 d. – nauji tvarkaraščiai

Numatyti šie viešojo transporto organizavimo pokyčiai:

• Keisis 1G, 2G, 3G, 4G, 5, 7, 10, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 75, 76 autobusų maršrutų ir visų troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
• 75 maršruto autobusai ir 18 maršruto troleibusai darbo dienos rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 18 maršruto troleibusai dažniau kursuos ir poilsio dienomis.
• 1G, 2G, 3G maršrutų autobusai ir 17 maršruto troleibusai darbo dienomis rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu kursuos dažniau.
• 5 ir 25 maršrutų autobusai dažniau kursuos darbo dienomis rytinio piko metu.
• 7, 10, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 76 autobusų maršrutų tvarkaraščiai keisis, siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą, maršrute atsiradus papildomoms stotelėms bei atsižvelgiant į keleivių siūlymus ir pageidavimus.
• Primenama, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršrutų autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.

Naujausi tvarkaraščiai nuo vasario 26 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, teirautis galima ir telefonu 8 5 210 7050. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.

Be to, nuo kovo 1 d. 32 maršruto autobusai stos naujai įrengtose Garbės viešojo transporto stotelėse, kurią keleiviai ras Zujūnų gatvėje, Vilniaus rajono teritorijoje.

Patogesniam keleivių persėdimui 76 ir 87 maršrutų autobusai papildomai stos Ateities gatvėje esančioje Ateities viešojo transporto stotelėje, Jeruzalės gatvės kryptimi.

Skaityti toliau

Rajonas

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

Avatar

Paskelbta

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Kreipimąsi dėl savivaldybių finansavimo savarankiškumo stiprinimo pasirašė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
 
Lietuvos merų kreipimasis į šalies vadovus

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informacijąAsociatyvi nuotr. unsplash.com

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt