Connect with us

Naujienos

Kuri Baltijos šalis efektyviausiai gelbsti ekonomiką nuo COVID-19 padarinių?

Avatar

Paskelbta

Lyginant su daugeliu Europos šalių, Baltijos šalys kol kas tvarkosi su koronaviruso protrūkiu ir jo sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis gana neblogai. Baltijos šalių kelionių burbulas yra puikus bendradarbiavimo tarp šalių pavyzdys, kuris bent jau netiesiogiai darys teigiamą įtaką ir bendram šalių darbui sprendžiant ne tik su koronavirusu susijusias problemas. Nors dažnai žolė pas kaimyną atrodo žalesnė, Lietuvoje koronaviruso sukelti ekonominiai nuostoliai nėra didesni, o valstybės pagalbos verslui efektyvumu skundžiamasi taip pat, kaip ir kitose Baltijos šalyse.

Ar Lietuva išsaugos pirmūnės titulą?

Lietuvos ekonomika į koronaviruso sukeltos ekonomikos audros piką balandį įžengė tvirčiausiai iš Baltijos šalių. Ir praėjusių metų ketvirtą, ir šių metų pirmą ketvirtį Lietuvoje bendra pridėtinė vertė augo sparčiausiai. Tačiau antrą ketvirtį vargu ar Lietuvai pavyks pelnyti mažiausią smukimą Baltijos šalyse patyrusios šalies vardą. Mažmeninė prekyba balandį Lietuvoje smuko labiausiai, tačiau pagal pramonės susitraukimą pavyko aplenkti Estiją.

Latviai juokauja, kad jų mažmeninės prekybos apyvartos smukimą sušvelnino tai, kad dalis latvių, gyvenančių pietinėje šalies dalyje ir atvykstančių apsipirkti į Lietuvą, balandį negalėjo įvažiuoti į mūsų šalį ir apsipirkinėjo savo šalyje. Visgi pagrindinė mažesnio smukimo Latvijoje priežastis yra ta, kad įvesti apribojimai ne maisto prekių prekybai buvo gerokai švelnesni negu Lietuvoje.

Visų trijų šalių vyriausybės greitai reagavo į koronaviruso protrūkio daromą žalą ekonomikai, ir tai visiems suteikė vilčių, kad planuojamos skatinimo priemonės gyventojams ir verslui bus greitos bei efektyvios. Tačiau kaip ir Lietuvoje, realybė nebuvo tokia šviesi, ir kilo daug nepasitenkinimo dėl lėtesnio ir sudėtingesnio, negu tikėtasi, priemonių įgyvendinimo.

Veiksmingiausia pagalbos priemonė – subsidijos už prastovas

Pačia veiksmingiausia pagalbos priemone visose šalyse neabejotinai galima laikyti subsidijas prastovų laikotarpiu – dėl jų nedarbas Baltijos šalyse padidėjo palyginti nedaug. Lietuvoje nuo vasario pabaigos registruotas nedarbas padidėjo 2,4 proc. punkto, Latvijoje – 2,1 proc. punkto, o Estijoje – 2,1 procentinio punkto.

Tiesa, skirtumai tarp subsidijų už prastovas sąlygų buvo nemaži. Pavyzdžiui, Latvijoje subsidijos yra pervedamos ne darbdaviams, o tiesiogiai darbuotojui, Estijoje apskritai sąlygos gauti verslui subsidijas už prastovas yra griežtesnės, negu Lietuvoje. Skiriasi ir valdžios kompensuojamas subsidijos dydis. Beje, Estijoje ekstremali padėtis dėl pandemijos atšaukta nuo gegužės 17 dienos, todėl pagalbos verslui ateitis kelia daugiau nerimo negu Lietuvoje, kur, net ir atšaukus karantiną, ekstremali padėtis greičiausiai liks visą vasarą.

Lietuvoje pagalbos verslui priemonių paletė yra didesnė negu kaimynų, kurie neturi palūkanų už atidėtas paskolas kompensavimo, nuomos kompensavimo ar apmokėtinų sąskaitų paskolų priemonių. Estijoje ir Latvijoje pagalbos verslui priemones administruojančios įmonės „KredEx“ ir „Altum“ daugiausia dėmesio skiria garantijų už paskolas teikimui, o suteiktų tiesiogiai ar per tarpininkus paskolų skaičius nėra įspūdingas. Pavyzdžiui, estų „KredEx“ yra sulaukusi tik kiek daugiau negu 200 paraiškų suteikti paskolas, kai „Invega“ Lietuvoje yra patvirtinusi beveik tūkstantį prašymų kompensuoti palūkanas, daugiau negu 200 paraiškų suteikti paskolas už apmokėtinas sąskaitas ir per finansų tarpininkus paskolinti lėšų pagal beveik 1 400 paraiškų.

Valdžios noras padėti – ne visada efektyvus

Tiesa, Lietuvos valdžia bent jau neturi problemų gelbėjant valstybei svarbias įmones, priešingai negu Latvija ar Estija, kurios yra priverstos investuoti į nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusias šaliai svarbias įmones. Latvija jau patvirtino 286 mln. eurų investiciją į latvių nacionalinio oro vežėjo „airBaltic“ akcinį kapitalą, o estų vyriausybė skiria 30 mln. eurų oro linijų bendrovei „Nordica“ bei jau suteikė 100 mln. eurų paskolų keltų bendrovei „Tallink“. Gerai tai, kad Lietuvos valdžia nusprendė turėti priemonę, padedančią didelėms įmonėms, ir steigia Pagalbos verslui fondą, nes niekada negali žinoti, ką teks gelbėti ateityje.

Baltijos šalys, priešingai negu 2008 metų pabaigoje, neturi problemų pritraukti lėšų ir taip skatinti ekonomiką skolintomis lėšomis. Finansų ministerijų duomenimis, biudžetų deficitai šiemet visose Baltijos šalyse sieks 9–11 proc. BVP. Netgi Estija, kuri paskutinį kartą skolinosi tarptautinėse rinkose 2002 metais, prieš savaitę išleido 1,5 mlrd. eurų dešimties metų obligacijų emisiją.

Kadangi šalies valdžios sektoriaus skola minimali, susidomėjimas obligacijomis buvo milžiniškas, o skolintasi geromis sąlygomis (metinis pajamingumas 0,235 proc.). Tačiau tokia padėtis, kai nesunku pasiskolinti pinigų, akivaizdžiai didina valdžios norą leisti pinigus ne visai efektyvioms priemonėms. Tai labiausiai matoma Lietuvoje, kur, galima manyti, įtaką valdžios sprendimams daro ir artėjantys Seimo rinkimai.

Trys užduotys ekonomikos padėčiai gerinti

Bendra visoms Baltijos šalims ir tai, kad stengiamasi padėti statybų sektoriui didinant investicijas kelių infrastruktūrai gerinti ir daugiabučiams renovuoti. Akivaizdu, kad daug nerimo kelia ir gyvenamojo, ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos ateitis. Nors gegužę butų sandorių skaičius Baltijos šalių sostinėse buvo daugiau negu trečdaliu mažesnis negu prieš metus, didesnės kainų korekcijos nebuvo matyti.

Norisi tikėti, kad blogiausias ekonomikai laikotarpis Baltijos šalyse jau liko praeityje, tačiau užduočių ir iššūkių laukia dar labai daug. Pirmiausia būtina greitai užkardyti naujus koronaviruso protrūkius, kurių veikiausiai neišvengsime, nes nė viena šalis nenori iškristi iš Baltijos šalių kelionių burbulo.

Antra, švelnėjant ekonomikos nuosmukiui ir nebelikus karantino, valstybių pagalba šalies ūkui turi būti daug tikslesnė ir skirta toms sritims, kurios labiausiai stabdo šalių ūkio atsigavimą. Trečia, valdžia turėtų pasinaudoti bent jau tarptautinėje viešojoje erdvėje padidėjusiu dėmesiu Baltijos šalims sprendžiant ir stringančius reikalus tarp pačių šalių, ir kartu pritraukiant investicijų į mūsų regioną.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko info

The post Kuri Baltijos šalis efektyviausiai gelbsti ekonomiką nuo COVID-19 padarinių? appeared first on Kaunieciams.lt.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų jau paskiepyti nuo COVID-19

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Rajonas

Covid-19 Vilniaus rajone: 5 nauji susirgimai

Avatar

Paskelbta

Sausio 18 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 5 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Pirmą kartą nuo ilgo laiko stebimas Covid-19 susirgimų mažėjimas, kuris prilygsta lapkričio mėn. pabaigos pandemijos situacijai. Pagal atnaujintus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų bazės duomenis, šiuo metu iš viso Covid-19 serga 1 065 Vilniaus rajono gyventojai.
Izoliacijoje šiuo metu yra 879 asmenys. Sausio 15-18 d. duomenimis, hospitalizuoti 3 asmenys. Savivaldybės duomenimis, nuo Covid-19 pandemijos pradžios fiksuojamos 42 Covid-19 liga sirgusių asmenų mirtys (duomenys gali būti tikslinami).
Covid-19 sergančių pasiskirstymas pagal Vilniaus rajono seniūnijas (sausio 18 d. duomenimis):

SENIŪNIJA

COVID-19 LIGA SERGANČIŲJŲ SKAIČIUS

Nemėžio

94

Pagirių

86

Nemenčinės miesto

83

Avižienių

75

Zujūnų

68

Rudaminos

68

Juodšilių

63

Mickūnų

61

Nemenčinės

58

Riešės

53

Marijampolio

49

Maišiagalos

37

Kalvelių

35

Rukainių

35

Sudervės

29

Šatrininkų

28

Lavoriškių

27

Sužionių

27

Bezdonių

25

Medininkų

18

Paberžės

16

Dūkštų

16

Buivydžių

11

Vilniaus rajono švietimo (Vilniaus rajono savivaldybės ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo) įstaigose sausio 15-18 d. buvo patvirtinti 7 nauji Covid-19 atvejai, iš jų – 2 mokiniams ir 5 suaugusiems asmenims (mokytojams ir (ar) personalui). Šiuo metu 52 Vilniaus rajono švietimo įstaigose (mokyklose ir darželiuose) yra nustatyta 320 Covid-19 atvejų, iš jų 165 mokiniams ir 155 suaugusiems asmenims (duomenys fiksuojami nuo 2020 m. spalio 22 d., pasveikusiųjų nuo Covid-19 ligos skaičius nefiksuojamas).
Sausio 18 d. duomenimis, Covid-19 tyrimai atlikti 42 Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojams ir 36 gyventojams, iš jų 41 darbuotojo ir 29 gyventojų tyrimų atsakymai neigiami, 1 darbuotojo ir 7 gyventojų – teigiami (vadovaujantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų). Nuo sausio 14 d. prasidėjo Vilniaus rajone esančių slaugos ir globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų skiepijimas, todėl prevencinių tyrimų skaičius sumažėjo.

Primename, kad užsikrėtusieji COVID-19 patys gali pateikti epidemiologinę informaciją, nelaukdami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų ar savanorių skambučio. Tam žmogus NVSC interneto svetainėje turi užpildyti nustatytos formos anketą ir pateikti prašomą informaciją, atsakydamas į klausimus. Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/ 
Registracija į mobiliuosius punktus atlikti profilaktinį tyrimą dėl Covid-19 ligos vykdoma Karštosios linijos numeriu 1808 (skambučiai priimami nuo 8 iki 20 val.) arba elektroniniu būdu identifikuojantis per el. parašą arba jungiantis per el. bankininkystę. Elektroninės registracijos formą galima rasti tinklapyje 1808.lt.
Jūsų patogumui informaciją apie šalies mobiliųjų punktų užimtumą galima stebėti internete. Informacija atnaujinama nuolat. Mobiliųjų punktų užimtumas: https://bit.ly/2QOcwDr.

Lietuvos statistikos departamento skelbiama praėjusios paros Covid-19 pandemijos statistika Lietuvoje

Prašome laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių bei susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
Saugokite save ir savo artimuosius!

 

Skaityti toliau

Naujienos

Gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti – dar 6,5 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2021 01 19

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt