Connect with us

Naujienos

Kauno apskrities gaisrininkai perspėja žemdirbius: daugėja žemės ūkio technikos gaisrų

Avatar

Paskelbta

Pranešimų, apie du degančius traktorius ugniagesiai sulaukė šeštadienį.  Birželio 13 dieną atvykę į Kaišiadorių r., Žaslius, pareigūnai rado atvira liepsna degantį traktorių. Nuo ugnies teko gelbėti ir šalia esančius pastatus. Išsaugoti už 4 m esantį karkasinį mūrinį ūkinį pastatą ugniagesiams pavyko, bet sudegė visos traktoriaus „Seat“ degiosios detalės.

Dažniausiai traktoriai užsidega dėl netvarkingos elektros instaliacijos 

Kaip teigia Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Marijampolės PGT vyriausiasis specialistas Alfonsas Girtas, pagrindinės priežastys kodėl užsiliepsnoja traktoriai – elektros instaliacijos gedimai.

„Kita nemaža bėda su traktoriais, kad šeimininkai mėgsta krauti akumuliatorius neišimtus iš traktoriaus, t.y. pačiame traktoriuje. Deda įkrovėją, palieka ir nueina savais keliais. Dažnai būna, kad įvyksta gedimas ir užsidega.  Kraunant akumuliatorių būtinai reikia išimti“.

Pasitaiko, kad užsidega ir ką tik remontuoti traktoriai. „Remonto klaidos. Tarkime elektros instaliacija – pakeičiami saugikliai ar išvis išmetami, užvyniojama viela. Senesnėje technikoje dažniausiai būdavo vadinami masės „išjungėjai“, naujų laikų technikoje to nėra. Tai reikia labai prižiūrėti laidus“.

Dažniausiai dega – žemės ūkio technika ir įrenginiai

Pasak A. Girto, traktoriai užsidega rečiau, nei kita žemės ūkio technika ar įrenginiai. O didžiausios grėsmės – netvarkinguose guoliuose.

„Didžiausia problema – guoliai. Užsikiša guolių tepimas, tada jie pradeda kaisti. Dabar presuojant šienainį – ten presuojama neišdžiuvusi žolė, tai problemų nelabai yra, bet kai pradeda presuoti šiaudus, tai labai dažnai užsidega, būtent dėl gedimų guoliuose“.

Pareigūnas žemdirbiams pataria, bent kartais dirbant nusiimti ausines ir paklausyti, ar nesigirdi apie gedimus pranešančių garsų. „Juokas pro ašaras, bet dažnai važiuoja žemdirbiai, viskas uždarinėta, ausinės įjungtos ir negirdi kaip tie guoliai ūžia, pamato tik kai dūmai pasirodo“.

Technika – labai degi, gali supleškėt per 15 minučių

„Lengvieji automobiliai – labai degūs, 15 minučių ir nėra. Žemės ūkio technika ir įrenginiai dega kiek lėčiau, bet vis tiek pakankamai greitai – kuras, tepalai, degios detalės. Nebent pastebėtumėte židinį labai anksti ir su gesintuvu patys užgesintumėte“.

O gesintuvų, pasak pareigūno, ūkininkai žemės ūkio technikoje nesivežioja. „Juos turėti privalu, – sako A. Girtas, – pradžioje pastebėjus ugnį galima spėti užgesinti. Bet jei vėliau, praėjus 10-15 minučių – viskas. Ugniagesiai tokiais atvejais dažniausiai atvažiuoja nuo ugnies plitimo apsaugoti pastatų ar javų laukų,  technikos išgelbėti jau nepavyksta“.  

Agroeta.lt info

The post Kauno apskrities gaisrininkai perspėja žemdirbius: daugėja žemės ūkio technikos gaisrų appeared first on Kauniečiams.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

Toliau vykdomi vakcinai nuo koronaviruso reikalingų priemonių pirkimai

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Šiandien nuotolinėje vaizdo konferencijoje laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas paskelbė 2020 metų Kultūros ministerijos premijų laureatus. 

M. Kvietkauskas sveikinimo kalboje akcentavo, kad šios Kultūros ministerijos premijos yra pamatinės, nes skiriamos už veiklą, sudarančią mūsų kultūros pagrindą. Pasak laikinojo kultūros ministro, tai be galo graži ministerijos tradicija, o šiemet premijos, nors yra išskirtinės ir neįprastos, turi papildomą prasmę: „Šiemet premijos teikiamos ir už susitelkimą, tvirtybę, kūrybingumą, kurie leido mums kovoti su labai didele krize kultūros sektoriui, su pandemijos iššūkiais. Be jūsų tvirtybės, be jūsų kūrybingumo, be jūsų vidinės laikysenos nebūtų buvę įmanoma tų iššūkių įveikti. Būtent už šį susitelkimą, tvirtybę ir atsidavimą savo darbui tokiu sunku metu nuoširdžiai jums visiems dėkoju. Norėčiau jums palinkėti darnios idilės, kurioje raškytumėte savo kūrybos ir veiklos vaisius.“

Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įvertinta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė dr. Larisa Lempertienė.

Muziejininkystės premija paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyresniajam muziejininkui Eduardui Remecui, o Muziejų vertybių restauravimo premija – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Restauracinės priežiūros grupės eksperto kvalifikacinės kategorijos restauratorei Jurgitai Kalėjienei.

Balio Buračo fotografijos meno premija apdovanota fotomenininkė Dovilė Dagienė už konceptualų ir empatišką žvilgsnį į senąsias medines Lietuvos sinagogas, atminties ir gamtos įprasminimo subtilumą bei įspūdingą idėjų pateikimą.

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui paskirta Lietuvos istorijos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Redai Griškaitei už mokslinius XIX a. tyrimus Lietuvos kitakalbės moterų literatūros istorijos, Lietuvos dvarų istorijos temomis bei jų tarpdalykiškumą, tarptautiškumą, inovatyvumą, sklaidą visuomenėje ir aktyvią veiklą Lietuvos literatūros ir rašto kultūros tyrimų srityje. 

Bronio Savukyno premija įvertinta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Dalia Satkauskytė už kritišką humanitarikos problemų refleksiją ir aktualizuojančią grožinės literatūros analitiką.

2020 metų premijos už publicistinius kūrinius paskirtos teatro ir kino kritikui, publicistui Vaidui Jauniškiui, prozininkei, publicistei, poetei, vertėjai Birutei Jonuškaitei ir žurnalistui, eseistui, vertėjui Nikodemui Ščyglovskiui

Trys premijos skirtos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą: tautodailininkei Elenai Kniūkštaitei, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausiajai specialistei Aldonai Kuprelytei ir Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatorei, dailininkei etnologei dr. Elenai Matulionienei.

Premija už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įvertinta Druskininkų kultūros centro kultūrinės veiklos administratorė Danguolė Žėkienė.

Už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas premija paskirta Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos skyriaus muziejininkams Erikai Kisieliūtei, Mindaugui Tamošiūnui, Justui Motijauskui ir Simonui Semenavičiui, edukatoriams Virginijai Kuklytei-Gedvilienei ir Šarūnui Gedvilui bei kultūros vadybininkei Aistei Ulubey.  

Metų debiuto premija apdovanotas jaunosios kartos poetas Simonas Bernotas už poezijos knygą „Reivas“, Jaunojo muzikos atlikėjo premija – pianistas Rokas Valuntonis

Jaunojo kūrėjo premijomis įvertinti penki menininkai: aktorius Matas Dirginčius, aktorė Jovita Jankelaitytė, aktorius, tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis, šviesų dailininkas, fotografas Julius Kuršis ir vizualaus meno kūrėjas Augustas Serapinas

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt