Connect with us

Naujienos

Kitą savaitę prasideda brandos egzaminai: ką svarbu žinoti?

Avatar

Paskelbta

Jau kitą savaitę (birželio 22 d.) prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas. Liepos 22 d. prasidės pakartotinė sesija, kuri tęsis iki rugpjūčio 4 d.

„Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių. O iš viso bus 28 267 kandidatai – abiturientai, buvę mokiniai ir eksternai“, – teigia egzaminų sesiją organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Egzaminų pasirinkimai nesikeičia jau kelintus metus iš eilės. Daugiausiai laikys anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą – 18 653, matematikos valstybinį egzaminą – 15 965 kandidatai, istorijos valstybinį egzaminą – 8 462 kandidatai.

Biologijos valstybinį egzaminą laikys 5 935, geografijos – 3 227, informacinių technologijų – 2 579, fizikos – 2 384. Mažiausiai rinkosi prancūzų kalbos valstybinį egzaminą – tik 27 kandidatai.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, todėl jį laikys visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų.

Brandos egzaminų tvarkaraštis – išanalizavus statistiką

2020 metų brandos egzaminų tvarkaraštis sudarytas, kad egzaminų vykdymas, mokinių darbų vertinimas, rezultatų paskelbimas ir stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas užtikrintų mokinių teisėtus lūkesčius. Kaip ir kasmet organizuojama pagrindinė ir pakartotinė brandos egzaminų sesijos.

Sudarant egzaminų tvarkaraštį atsižvelgta į mokinių pasirinktus egzaminus. Tvarkaraščiu siekiama užtikrinti, kad vienas paskui kitą būtų vykdomi skirtingų ugdymo sričių egzaminai arba tos pačios srities egzaminai, kuriuos abu pasirinko laikyti nedidelis mokinių skaičius.

Lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) ir istorijos egzaminų vertinimai suplanuoti vykdyti pagrindinės sesijos pradžioje. Siekiama spėti laiku paskelbti egzaminų rezultatus.

2020 metų brandos egzaminai nevyks šeštadieniais.

Egzaminų pasirinkimai keitėsi

Iki 2020 m. gegužės 18 d. mokiniai atsisakė 5 701 egzamino (vienas mokinys galėjo atsisakyti ir kelių egzaminų), kuriuos buvo pasirinkę 2019 m. rudenį. Gegužę mokiniai iš 100 837  pernai rudenį pasirinktų egzaminų atsisakė laikyti 5 701 arba 5,6 proc. egzaminų.

Savo sprendimą laikyti matematikos egzaminą pakeitė 922 kandidatai. Istorijos valstybinio egzamino atsisakė 682 kandidatai. Anglų kalbos valstybinio egzamino – 539.

Brandos egzaminai – be staigmenų, bet su didesniais saugumo reikalavimais

Brandos egzaminų sesijoje be pasikeitusių datų ir didesnių saugumo reikalavimų, netikėtumų neturėtų kilti. Mokyklų ir savivaldybių administracijų atstovai pagal Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) rekomendacijas planuoja, kaip bus užtikrinamos tinkamos sąlygos egzaminų vykdymui.

NŠA kiekvieną savaitę vyksta reguliarūs susitikimai su savivaldybių atstovais, kuriuose aptariamos egzaminų vykdymo procedūros: kaip tinkamai parengti patalpas, kaip užtikrinti mokinių ir vykdytojų saugumą. Iš savivaldybių ir mokyklų administracijų atstovų gaunama grįžtamojo pobūdžio informacija leidžia tikėti, kad birželio 22 d. brandos egzaminų sesija ne tik prasidės, bet ir visos sesijos metu vyks sklandžiai. Šalies epidemiologinė situacija nuolat stebima, tariamasi su sveikatos apsaugos specialistais.

Nacionalinė švietimo agentūra kaip ir kasmet bendradarbiauja su Lietuvos kriminalinės policijos biuru dėl virtualios erdvės stebėjimo, kad būtų užkardyti galimi apsimestinių ar netikrų brandos egzaminų užduočių platinimo virtualioje erdvėje atvejai.

Esminis pokytis – egzaminų sesijos prasidės vėliau ir joms keliami didesni saugos reikalavimai. Šiemet egzaminus mokiniai laikys 9 asmenų, o informacinių technologijų egzamine 6 asmenų grupėse. Pernai egzaminai buvo laikomi 14 asmenų grupėse.

Atmintinė abiturientui

Saugumas egzaminų metu bus užtikrinamas didesniais atstumais tarp kandidatų, mažesnėmis egzaminus laikančiųjų grupėmis ir būtinomis dezinfekcinėmis priemonėmis.

Į egzaminą atvykstantys abiturientai kaip visada turi atsinešti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, egzamino užduočiai atlikti reikalingas priemones ir dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones, jei privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą viešoje vietoje numato karantino režimą reglamentuojantys teisės aktai.

Jeigu teisės aktai reikalavimų nebenumato, rekomenduojame savanoriškai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones ir vienkartines pirštines.

Atestatui gauti – du brandos egzaminai

Kaip ir ankstesniais metais, brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą. Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – rinkosi laisvai. Iš viso kandidatai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus.

Pakartotinės sesijos tvarka nesikeičia. Jos metu egzaminus gali laikyti tie kandidatai, kurie dėl pateisinamos priežasties neatvyksta į pagrindinės sesijos egzaminus ir kartu su prašymu nukelti egzaminą mokyklos vadovui pateikia priežastį pagrindžiančius dokumentus. Pakartotinėje sesijoje gali dalyvauti ir neišlaikiusieji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pagrindinės sesijos metu – jiems leidžiama laikyti mokyklinį šio dalyko brandos egzaminą.

Egzaminų išlaikymo ribos išlieka

Taip pat lieka tos pačios egzaminų išlaikymo ribos. Laikant biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, istorijos, matematikos, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinius brandos egzaminus reikia surinkti 16 proc. užduoties taškų, informacinių technologijų – 20 proc. užduoties taškų, o lietuvių kalbos ir literatūros – 30 proc. užduoties taškų.

Apeliacijų nagrinėjimo tvarka šiemet taip pat nesikeičia – po rezultatų paskelbimo kandidatai per dvi darbo dienas savo mokyklos vadovui gali pateikti prašymą, kad darbas būtų vertinamas iš naujo, ir pridėti argumentuotą informaciją, kodėl vertinimas turėtų būti pakeistas.

Apeliacijos nagrinėjimo metu darbas yra vertinamas iš naujo – jo įvertinimas gali ir padidėti, ir sumažėti.

Egzaminų vertintojų skaičiai

Valstybinių brandos egzaminų vertinime dalyvaus apie 1 800 vertintojų. Egzaminų vertintojai bus deleguojami atlikti vertinimo funkciją pagal mokyklos ir NŠA sudarytą sutartį.

2020 metų valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertintojų valandiniai darbo įkainiai padidinti daugiau kaip 25 proc., lyginant su 2019 m. įkainiais.

Pagrindinės datos
  • Pagrindinės sesijos valstybiniai brandos egzaminai prasidės 2020 m. birželio 22 d. ir vyks iki liepos 21 d.
  • Pakartotinės sesijos egzaminai vyks nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d.
  • Pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d.
  • Didžiajai daliai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių mokinių brandos atestatus mokyklos galėtų pradėti teikti rugpjūčio 7 d.
  • Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 17 d.

The post Kitą savaitę prasideda brandos egzaminai: ką svarbu žinoti? appeared first on Kauniečiams.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Dėl karantino pratęsiamas traktorių techninės apžiūros galiojimo laikas

Avatar

Paskelbta

Primename, kad šalyje paskelbus karantiną, traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigė po 2020 m. lapkričio 4 d. ir traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigs iki kol šalyje bus atšauktas karantino režimas, techninės apžiūros galiojimo laikas pratęsiamas laikotarpiui, iki Lietuvoje galios karantino režimas ir 2 mėn. po jo.
Traktorių techninės apžiūros tvarka buvo papildyta 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Galiojanti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos suvestinė čia.
Raginame traktorių savininkus būti atsakingiems ir nevažinėti su netvarkingomis transporto priemonėmis.
Asociatyvi nuotr. pixabay.com

Skaityti toliau

Rajonas

Mieszkańcy Mickun, podnosząc flagę gminy przy swoim domu, zachęcają całą społeczność do naśladowania ich przykładu

Avatar

Paskelbta

Mieszkańcy miasteczka Mickuny rejonu wileńskiego cieszą się, mogąc przedstawić społeczeństwu zainicjowany przez siebie pomysł – podniesienie flagi gminy Mickuny w swoim miejscu zamieszkania, która po raz pierwszy została uroczyście wzniesiona 20 stycznia na ulicy Vilniaus w miasteczku Mickuny.
Według pomysłodawców, chęć przyczynienia się do stworzenia pozytywnego wizerunku gminy Mickuny pobudziła do wywieszenia flagi gminy na ulicy w miasteczku zamieszkania. „Jesteśmy dumni, że mieszkamy w tej pięknej miejscowości, chcielibyśmy, aby ludzie mieszkający, odwiedzający lub przejeżdżający przez miasteczko Mickuny, zobaczyli, że mamy naszą flagę, że kochamy nasze miasteczko. Mamy nadzieję, że nasz pomysł zachęci innych mieszkańców gminy do podniesienia flagi gminy na podwórku swego domu, a tym samym do wsparcia i kontynuacji tej pięknej inicjatywy” – są przekonani mieszkańcy gminy Mickuny z ulicy Vilniaus.
„Cieszę się i w imieniu wszystkich pracowników i mieszkańców gminy Mickuny jeszcze raz serdecznie dziękuję inicjatorom pomysłu. To wspaniały przykład jedności i wspólnoty” – cieszy się z aktywności mieszkańców gminy starosta Mickun Renata Mickiewicz.
Flaga gminy przedstawia herb Mickun, stworzony przez artystę Arvydasa Každailisa w 2013 roku. Herb Mickun został zatwierdzony przez Litewską Komisję Heraldyki 20 czerwca 2013 roku. Tworząc motywy herbu, zwrócono uwagę na dwie osobliwości tego terenu – piękną przyrodę, przepływającą przez Mickuny krętą Wilenkę oraz trzech znanych słuchaczy Uniwersytetu Wileńskiego (Augusta Ludwika Bécu, Juliusza Słowackiego i Stanisława Morawskiego), ówczesnych ludzi oświeconych, zasłużonych dla medycyny, edukacji i literatury. Przyroda tego terenu i wijąca się przez Mickuny Wilenka na herbie są przedstawione za pomocą głęboko falującego srebrnego (kolor wody) paska, który częściowo przedstawia pierwszą literę nazwy Mickun. Trzech luminarzy tego kraju symbolizują trzy złote, siedmiokątne gwiazdy. A błękit – to nie tylko kolor powietrza i nieba (czysta, piękna przyroda), ale także kolor mądrości.
Więcej o herbie miasteczka Mickuny: https://www.facebook.com/notes/144960940500262/

Foto Gmina Mickuny

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus „Grinda“ lietaus nuotekoms tvarkyti pasitelkė tvarios vandentvarkos principus

Avatar

Paskelbta

 

Baigusi judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ imasi dar didesnio projekto. 500 ha teritorijoje, apimančioje sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos principus.

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. Urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir 2 x 1,8 m Geležinio Vilko gatvės magistraliniu kolektoriumi nevalytos nuteka į Neries upę. Augant kietųjų dangų plotui, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 kub. m/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta šiuo metu projektuojama Šiaurinė gatvė, tad tampa akivaizdu, kad kolektoriaus pajėgumų jau netrukus nepakaks.

Pasirinko pažangią alternatyvą

Šią problemą galima išspręsti keliais būdais, kiekvienas jų turi savo privalumų. Pavyzdžiui, galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją. Tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus: didelio pajėgumo infrastruktūros įrengimo kaštai aukšti, o pilna apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu. Alternatyva – lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.

„Grinda“ pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį. Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Vizualizacija

Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinius vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis (vietos ekosistemos stabilumo rodiklis), teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti.

Tvarios vandentvarkos privalumai

  • Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinio vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis.
  • Urbanizuotos miesto teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo.
  • Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos tampa rekreacijai pritaikyta erdve.

Vamzdynai tiesiami ir požeminiu būdu

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m3/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo ir Miglos g. Toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus, beveik trečdaliu sumažindamas Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas. Iš kaupyklos tvenkinio vanduo nedideliu debitu nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių – taip įgyvendinant Šeškinės–Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją elegantiškai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai.

Statybos darbai apims:

  • Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g
  • Apie 3 kub. m/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą.
  • Apie 20.000 kub. m talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą.
  • Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
  • Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3.162 m.

Šeškinės–Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos (BIM) priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. Eur.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo g., tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Atitinka šiuolaikiškus reikalavimus

„Džiaugiamės „Grinda“, kurie mato platesnį vaizdą įrengiant naujas miestui gyvybiškai svarbias komunikacijas. Tokiu būdu atsiranda ne tik vandens nuotekų tinklai, pritaikyti prie dabartinio miesto poreikių ir leidžiantys geriau išgyventi vasaros liūtis, bet ir ežeriukas, viešoji erdvė, skirta pasivaikščiojimui ir rekreacijai“, – teigia Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20.000 m3 vandens. Smarkios liūties ir didžiausio debito (9 m3/s) atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. 1 m3/s debitu. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Pažangiausių pasaulio miestų patirtis

Tvenkinio prieigos ilgą laiką nebuvo tvarkomos, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai. Bus suremontuotas esamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas nuo Ozo iki Miglos g., į naują vietą bus perkelta ir atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Saugumui užtikrinti numatoma tvenkinį aptverti, įrengti specialią apžvalgos aikštelę.

Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, supratus, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius: Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.

Nors kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika, pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio, J. Ralio, K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.

Kitas pavyzdys – būsimasis Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko–Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti sukurdama jaukią ir funkcionalią erdvę.

Kvietimas dalyvauti konkurse

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia naują tarptautinį konkursą: ieškomas aukštos kompetencijos rangovas, su kuriuo suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Rangovai, ketinantys dalyvauti konkurse, kviečiami sekti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).

„Projekto kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma jau projekto inicijavimo etape, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę, t. y. projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako „Grindos“ direktorius.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt