Connect with us

Naujienos

Tyrimas: šešėlinė dalis Lietuvos tabako rinkoje – antra Europos Sąjungoje

Avatar

Paskelbta

Lietuva išlieka viena daugiausiai nelegalių tabako gaminių vartojanti ES valstybė, ir per pastaruosius metus šešėlinė rūkalų rinka Lietuvoje paaugo. Europinio KPMG tyrimo duomenys signalizuoja, kad kitose Baltijos šalyse situacija geresnė: Latvijoje ir Estijoje suvartojamų nelegalių tabako gaminių dalis pernai traukėsi.

Bemaž penktadalis, t.y. 17,7 proc. šalyje pernai vartotų cigarečių buvo neapmokestintos, o santykiniu šešėlinės rinkos dydžiu Lietuva gerokai lenkė Latviją (14 proc.) ir Estiją (7 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuva yra antroji valstybė Europos Sąjungoje ir nusileidžia tik Graikijai, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės 2019 m. sudarė 22 proc. visų šalyje suvartotų tabako gaminių.

Pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų meta-tyrimas rodo, kad nors bendras Lietuvoje surūkomų cigarečių kiekis pernai nežymiai susitraukė, suvartota net 540 milijonų nelegalių cigarečių – 200 tūkst. daugiau, palyginti su 2018 m. Skaičiuojama, kad dėl šešėlinės rūkalų rinkos šalies biudžetas neteko 68 mln. eurų potencialių pajamų, 2 mln. daugiau nei 2018 m.

Tyrimo duomenimis, šešėlinės tabako rinkos dalis Estijoje praėjusiais metais susitraukė 2,1, o Latvijoje – net 5,4 procentinio punkto.

Apie 80 proc. į Lietuvą pernai įvežtų tabako gaminių atkeliavo iš kaimyninės Baltarusijos. Skaičiuodami, kad vienam asmeniui leidžiama įsivežti iki 40 cigarečių, tyrėjai vertina, jog didžiausią dalį šio srauto sudaro nelegalūs gaminiai. Daugiausiai jų suvartojama Panevėžio apskrityje.

Palyginti su 2018 m., nelegalių rūkalų vartojimas bendrai ES šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, pernai mažėjo 11 proc. Tačiau 2019 m. Europoje bendrai buvo realizuota beveik 38,9 mlrd. vienetų kontrabandinių cigarečių. Tai sudaro 7,9 proc. visoje Bendrijoje surūkytų cigarečių. Tyrėjų vertinimu, valstybių biudžetai dėl to neteko apie 9,5 mlrd. eurų pajamų.

Tyrimo duomenimis, didžiausią nelegalių tabako gaminių dalį ES sudaro cigaretės, kurių kilmės šalis nenurodyta, taip pat tabako gaminių klastotės. Jos pernai sudarė daugiau nei pusę ES suvartotų nelegalių rūkalų. Tokia tendencija pastebėta pirmą kartą nuo 2006 m., kai šis tyrimas pradėtas vykdyti.

Palyginti su 2018 m., didžiausias suklastotų rūkalų vartojimo šuolis užfiksuotas Jungtinėje Karalystėje (137 proc.) ir Prancūzijoje (82 proc. daugiau nei 2018 m.). Didžiausi kontrabandinių cigarečių srautai ES valstybes pasiekia iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Metinę studiją nelegalių cigarečių rinkai 2019 m. įvertinti KPMG atliko kompanijos „Philip Morris International“ užsakymu. Atlikdami tuščių pakelių ir legalių vietos pardavimų tyrimus, ekspertai vertino padėtį 28-ose ES valstybėse bei Norvegijoje ir Šveicarijoje.

The post Tyrimas: šešėlinė dalis Lietuvos tabako rinkoje – antra Europos Sąjungoje appeared first on Kauniečiams.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Dėl karantino pratęsiamas traktorių techninės apžiūros galiojimo laikas

Avatar

Paskelbta

Primename, kad šalyje paskelbus karantiną, traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigė po 2020 m. lapkričio 4 d. ir traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigs iki kol šalyje bus atšauktas karantino režimas, techninės apžiūros galiojimo laikas pratęsiamas laikotarpiui, iki Lietuvoje galios karantino režimas ir 2 mėn. po jo.
Traktorių techninės apžiūros tvarka buvo papildyta 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Galiojanti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos suvestinė čia.
Raginame traktorių savininkus būti atsakingiems ir nevažinėti su netvarkingomis transporto priemonėmis.
Asociatyvi nuotr. pixabay.com

Skaityti toliau

Rajonas

Mieszkańcy Mickun, podnosząc flagę gminy przy swoim domu, zachęcają całą społeczność do naśladowania ich przykładu

Avatar

Paskelbta

Mieszkańcy miasteczka Mickuny rejonu wileńskiego cieszą się, mogąc przedstawić społeczeństwu zainicjowany przez siebie pomysł – podniesienie flagi gminy Mickuny w swoim miejscu zamieszkania, która po raz pierwszy została uroczyście wzniesiona 20 stycznia na ulicy Vilniaus w miasteczku Mickuny.
Według pomysłodawców, chęć przyczynienia się do stworzenia pozytywnego wizerunku gminy Mickuny pobudziła do wywieszenia flagi gminy na ulicy w miasteczku zamieszkania. „Jesteśmy dumni, że mieszkamy w tej pięknej miejscowości, chcielibyśmy, aby ludzie mieszkający, odwiedzający lub przejeżdżający przez miasteczko Mickuny, zobaczyli, że mamy naszą flagę, że kochamy nasze miasteczko. Mamy nadzieję, że nasz pomysł zachęci innych mieszkańców gminy do podniesienia flagi gminy na podwórku swego domu, a tym samym do wsparcia i kontynuacji tej pięknej inicjatywy” – są przekonani mieszkańcy gminy Mickuny z ulicy Vilniaus.
„Cieszę się i w imieniu wszystkich pracowników i mieszkańców gminy Mickuny jeszcze raz serdecznie dziękuję inicjatorom pomysłu. To wspaniały przykład jedności i wspólnoty” – cieszy się z aktywności mieszkańców gminy starosta Mickun Renata Mickiewicz.
Flaga gminy przedstawia herb Mickun, stworzony przez artystę Arvydasa Každailisa w 2013 roku. Herb Mickun został zatwierdzony przez Litewską Komisję Heraldyki 20 czerwca 2013 roku. Tworząc motywy herbu, zwrócono uwagę na dwie osobliwości tego terenu – piękną przyrodę, przepływającą przez Mickuny krętą Wilenkę oraz trzech znanych słuchaczy Uniwersytetu Wileńskiego (Augusta Ludwika Bécu, Juliusza Słowackiego i Stanisława Morawskiego), ówczesnych ludzi oświeconych, zasłużonych dla medycyny, edukacji i literatury. Przyroda tego terenu i wijąca się przez Mickuny Wilenka na herbie są przedstawione za pomocą głęboko falującego srebrnego (kolor wody) paska, który częściowo przedstawia pierwszą literę nazwy Mickun. Trzech luminarzy tego kraju symbolizują trzy złote, siedmiokątne gwiazdy. A błękit – to nie tylko kolor powietrza i nieba (czysta, piękna przyroda), ale także kolor mądrości.
Więcej o herbie miasteczka Mickuny: https://www.facebook.com/notes/144960940500262/

Foto Gmina Mickuny

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus „Grinda“ lietaus nuotekoms tvarkyti pasitelkė tvarios vandentvarkos principus

Avatar

Paskelbta

 

Baigusi judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ imasi dar didesnio projekto. 500 ha teritorijoje, apimančioje sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos principus.

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. Urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir 2 x 1,8 m Geležinio Vilko gatvės magistraliniu kolektoriumi nevalytos nuteka į Neries upę. Augant kietųjų dangų plotui, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 kub. m/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta šiuo metu projektuojama Šiaurinė gatvė, tad tampa akivaizdu, kad kolektoriaus pajėgumų jau netrukus nepakaks.

Pasirinko pažangią alternatyvą

Šią problemą galima išspręsti keliais būdais, kiekvienas jų turi savo privalumų. Pavyzdžiui, galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją. Tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus: didelio pajėgumo infrastruktūros įrengimo kaštai aukšti, o pilna apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu. Alternatyva – lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.

„Grinda“ pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį. Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Vizualizacija

Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinius vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis (vietos ekosistemos stabilumo rodiklis), teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti.

Tvarios vandentvarkos privalumai

  • Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinio vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis.
  • Urbanizuotos miesto teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo.
  • Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos tampa rekreacijai pritaikyta erdve.

Vamzdynai tiesiami ir požeminiu būdu

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m3/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo ir Miglos g. Toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus, beveik trečdaliu sumažindamas Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas. Iš kaupyklos tvenkinio vanduo nedideliu debitu nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių – taip įgyvendinant Šeškinės–Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją elegantiškai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai.

Statybos darbai apims:

  • Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g
  • Apie 3 kub. m/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą.
  • Apie 20.000 kub. m talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą.
  • Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
  • Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3.162 m.

Šeškinės–Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos (BIM) priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. Eur.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo g., tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Atitinka šiuolaikiškus reikalavimus

„Džiaugiamės „Grinda“, kurie mato platesnį vaizdą įrengiant naujas miestui gyvybiškai svarbias komunikacijas. Tokiu būdu atsiranda ne tik vandens nuotekų tinklai, pritaikyti prie dabartinio miesto poreikių ir leidžiantys geriau išgyventi vasaros liūtis, bet ir ežeriukas, viešoji erdvė, skirta pasivaikščiojimui ir rekreacijai“, – teigia Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20.000 m3 vandens. Smarkios liūties ir didžiausio debito (9 m3/s) atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. 1 m3/s debitu. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Pažangiausių pasaulio miestų patirtis

Tvenkinio prieigos ilgą laiką nebuvo tvarkomos, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai. Bus suremontuotas esamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas nuo Ozo iki Miglos g., į naują vietą bus perkelta ir atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Saugumui užtikrinti numatoma tvenkinį aptverti, įrengti specialią apžvalgos aikštelę.

Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, supratus, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius: Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.

Nors kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika, pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio, J. Ralio, K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.

Kitas pavyzdys – būsimasis Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko–Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti sukurdama jaukią ir funkcionalią erdvę.

Kvietimas dalyvauti konkurse

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia naują tarptautinį konkursą: ieškomas aukštos kompetencijos rangovas, su kuriuo suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Rangovai, ketinantys dalyvauti konkurse, kviečiami sekti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).

„Projekto kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma jau projekto inicijavimo etape, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę, t. y. projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako „Grindos“ direktorius.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt