Connect with us

Naujienos

Birželio mėnesį šilumos kaina Kaune – vėl mažiausia Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad šių metų birželio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune – mažiausia Lietuvoje.

Birželio mėnesį tiek tarp penkių didžiųjų miestų, tiek visoje Lietuvoje mažiausiai už šilumą moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (2,68 ct/kWh su PVM).

Birželio mėnesį, palyginus su geguže, AB „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 4,29 proc. (palyginus 2020 m. birželio mėn. su 2019 m. birželio mėn., kaina mažėjo 29,84 proc.).

Šilumos kainos mažėjimą iš esmės lėmė sumažėjusi biokuro kaina bei dėl išaugusios konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų sumažėjusi aukcione parduodamos šilumos kaina.

VERT duomenimis, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,64 ct/kWh (be PVM). Palyginus su gegužės mėn., kilovatvalandės kaina mažėjo 2,93 proc., per metus (2020 m. birželis / 2019 m. birželis) – 16,70 proc. VERT duomenimis, tai mažiausia birželio mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. birželio mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 53 proc. mažesnė.

VERT sudarytame grafike pavaizduotos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Lietuvos miestuose:

Kauno energijos info

The post Birželio mėnesį šilumos kaina Kaune – vėl mažiausia Lietuvoje appeared first on Kauniečiams.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Miestas

Viešasis pristatymas: Justiniškių senbuvių kaimynystėje planuojamas daugiabučių kvartalas

Avatar

Paskelbta

 

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

 

 

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniečių iniciatyva: miesto centre kuriamas eksperimentinis skvero apželdinimo projektas

Avatar

Paskelbta

Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želdynų specialistų. Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepusi į idėjos autorių prašymą pasiūlyti vietą, kuri tiktų parodomajai želdinimo iniciatyvai – sukurti biologine įvairove pasižyminčią oazę urbanizuotoje teritorijoje, projekto realizavimui skirs ir lėšų. Pasisekus šiam pilotiniam projektui sostinėje galėtų atsirasti daugiau tokių iniciatyvų keliu sukurtų želdynų.

„Džiaugiamės šia iniciatyva taip pat, kaip verslo prisidėjimu prie miesto apželdinimo projektų ar bet kurio gyventojo noru pasodinti medį. Savivaldybė žaliesiems projektams kasmet skiria tikrai reikšmingas sumas, bet dar svarbiau, kad kuo daugiau vilniečių įsitrauktų ir patys prisidėtų prie šių projektų kūrimo, – sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Šiuo atveju Vilnius gaus galimybę stebėti eksperimentinio parko kūrimą pačiame miesto centre, o žalieji sprendimai, kurie pasiteisins šiame eksperimentiniame parke, galėtų būti panaudoti kitose miesto erdvėse.“

Jono Jablonskio atminimo lentele pažymėtas skveras iki šiol tarnavo daugiausia kaip pėsčiųjų jungtis tarp biurų ir viešojo transporto stotelių ties Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos pr. sankryža. Kraštovaizdžio specialistai ieškos sprendimų, kaip jį padaryti patrauklia aplinkinių administracinių pastatų, tarp kurių ir savivaldybė, darbuotojų atokvėpio ar pietavimo vieta, kaip sukurti čia laisvalaikio erdvę, gyventojų vertinamą ne tik kaip vietą pavedžioti šunims.

Greta brandžių skvero medžių – jie visi išliks, – susiformavusių sedulų guotų, turėtų atsirasti, anot projekto kūrėjų, kol kas ne itin populiariems lietuviškiems augalams „advokataujanti“ želdynų mozaika – pavėsį toleruojantys daugiamečiai žolynai ir gėlės, saulės atokaitoje esančiuose vejos plotuose tarptų šilumą mėgstantys augalai. Šios erdvės turėtų būti ne tik patogiai apžvelgiamos, bet ir jaukios leisti laiką – bent iš dalies sugeriančios gatvės triukšmą ir taršą.

„Transformuodami vieną iš miesto erdvių turime galimybę edukuoti visuomenę apie biologinės įvairovės svarbą ir vietinių augalų naudą gamtos ir žmogaus gerovei, – sakė projekto iniciatorė, įvaizdžio dizainerė Joana Stanionytė. – Ir tai labai dera ne tik prie Vilniaus žaliojo kurso, bet ir pagerbti lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio veiklai – pasirenkant lietuviškus augalus, kuriant vietinę ekosistemą, biologinę įvairovę, puoselėjant lietuviškas floros ir faunos buveines.“

Skvero apželdinimo projektas dar tik pradėtas kurti, bet idėjos autoriai tikisi, kad jau šių metų rudenį vilniečiai pamatys naują skvero įvaizdį, kurio visas grožis atsiskleis per kelerius metus – augant ir bręstant augalams.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt