Informuojame, kad nuo lapkričio 1 d. Vilniuje keisis 29-ojo, 35-ojo, 36-ojo, 51-ojo, 65-ojo, 66-ojo, 68-ojo ir 76-ojo maršrutų autobusų tvarkaraščiai, 51-ojo ir 66-ojo autobusų maršrutų trasos.

Nuo lapkričio 1 d. Trakų Vokės gyventojų patogumui, 51-ojo maršruto autobusai, visais reisais iš Žemųjų Panerių link Pagirių bei iš Pagirių link Žemųjų Panerių, užsuks į Trakų Vokės gyvenvietę.

Nuo lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. 66-ojo maršruto autobusai neužsuks į stotelę Europos parkas ir iš Juozapiškių važiuos tiesiai į Skirgiškes. Pasikeitus 66 autobusų maršruto tvarkaraščiui, atitinkamai keičiami ir kitų, link Balsių gyvenvietės kursuojančių autobusų maršrutų tvarkaraščiai – 35-ojo, 36-ojo, 65-ojo ir 76-ojo .

Su viešojo transporto tvarkaraščių pasikeitimais, kurie įsigalios nuo lapkričio 1 d., keleiviai kviečiami susipažinti interneto tinklalapyje www.stops.lt nuo spalio 29 d.

Primename būtinąsias saugumo priemones viešajame transporte, stotelėse. Keleiviams privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, išskyrus vaikus iki 6 metų. Būtina laikytis ne mažesnio nei 1 metro atstumo, autobusuose ir troleibusuose užimti sėdimas vietas. Kiekvienoje transporto priemonėje, įlipant ir išlipant, būtina dezinfekuoti rankas – visuose autobusuose ir troleibusuose įrengti atnaujinti dezinfekcinio skysčio dozatoriai, tęsiama ir kruopšti viešojo transporto dezinfekcija, valymas.

Informacija apie viešojo transporto darbą ir pakeitimus pateikiama interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt, socialiniame tinklalapyje www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos,  mobiliaisiais telefonais (m.stops.lt) bei darbo valandomis teikiama telefonu (8 5) 210 7050.

Sostinės savivaldybė kartu su VšĮ Vilniaus miesto klinikine ligonine (Antakalnio g.124), kuri tampa atramine koronavirusu sergančius gydančia ligonine, įrengs 130 lovų, skirtų COVID-19 pacientams – tai bus skubi pagalba Santaros klinikų medikams, kurie paskelbė, jog situacija darosi kritiška ir lovų ligoninėje gali pristigti jau per kelias dienas. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė tam paskirs net du savo korpusus.

Vilniaus savivaldybė iš savo biudžeto tam skirs apie 100 tūkst. eurų. Jau nuo šio penktadienio (spalio 30 dienos) bus paruošta 20 lovų su deguonimi pacientams, kuriems reikalingas pastovus deguonies tiekimas. Per 20-30 dienų dar 86 lovos iš numatyto bendro skaičiaus bus paruoštos su pastoviu deguonies tiekimu.

Tiesiant pagalbos ranką teko perorganizuoti ligoninės darbą ir, gelbstint sunkius COVID-19 pacientus, atsisakyti dalies planinių operacijų.  Planinės operacijos stabdomos tik viename Dienos chirurgijos skyriuje. Ligoninėje lieka du Dienos chirurgijos skyriai, teikiantys planinę pagalbą. Laikinai stabdomas Alergologijos planinių pacientų hospitalizavimas.

Būtinoji pagalba toliau yra teikiama Chirurgijos klinikoje – toliau veiks Abdominalinės chirurgijos skyrius, Urologijos skyrius, Kraujagyslių chirurgijos skyrius, Terapijos klinikoje – Kardiologijos skyrius, Nefrologijos skyrius, Vidaus ligų skyrius. Akušerijos ginekologijos klinika, Vaikų ligų klinika dirba be sutrikimų.

Tie ligoniai, kurių medicininė būklė leidžia išrašyti namo, bus išrašomi ambulatoriniam gydymui, o tie pacientai, kuriems pagal medicinines indikacijas reikia tęsti stacionarinį gydymą, bus perkeliami į kitas Vilniaus miesto ligonines: 12 į Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę, 30 į Vilkpėdės ligoninę, o reabilitacijos skyriaus pacientais pasirūpins Santaros klinikos.

Planinės operacijos bus ir toliau vykdomos pagal galimybes, prailginus likusių dviejų Dienos chirurgijos skyrių darbo laiką. Pažymėtina, pirmąją lokalaus karantino darbo savaitę, perorganizavus darbus, galimi tam tikri laikini trikdžiai, tačiau toliau planinių operacijų paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt 

Neseniai užbaigusi T. Narbuto-Saltoniškių lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, sostinės įmonė „Grinda“ pradeda didelės teritorijos, apimančios Šeškinės, Pašilaičių, Fabijoniškių bei dalį Žvėryno ir Šnipiškių lietaus nuotekų kolektoriaus, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimą.

Šiuo metu pradedami lietaus nuotekų tinklų Geležinio Vilko g. ir Ozo g. sankryžoje tvarkymo darbai. Įrengiant dviejų lygių sankryžą, lietaus nuotekų vamzdynas į esamą kolektorių buvo pajungtas pernelyg stačiu kampu, todėl esant dideliems lietaus srautams vanduo keičia kryptį, stabdo nutekėjimą, veržiasi per šulinio dangtį, liejasi Geležinio vilko gatvės važiuojamąja dalimi ir užtvindo žemiau esančią Žalgirio gatvę, trikdydamas eismą.

„Tai, ką matome virš žemės – tėra dalis miesto. Po žeme glūdi svarbios miesto komunikacijos, apie kurias išgirstame tik per avarijas arba liūtis. Šis projektas – dar vienas nematomas, tačiau didžiulis darbas, kuris, panaudodamas naujausias technologijas, vilniečių gyvenimą padarys dar patogesniu“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Geležinio Vilko g. yra antra pagal ilgį Vilniaus mieste. Tiek ja, tiek Ozo gatve vyksta intensyvus eismas, todėl statybos darbai turi būti organizuojami taip, kad kuo mažiau trukdytų eismą šiose gatvėse.

„Rekonstrukcija leidžia išspręsti šio mazgo problematiką minimaliais kaštais: nauja 90 m ilgio vamzdyno atkarpa pagerins esamų kolektorių pralaidumą. Atitekėjusios nuo Ozo g. kalno paviršinės nuotekos, ties Geležinio Vilko g. ir Ozo g. sankryža nauju 1280 mm vamzdžiu, bus pajungtos į esamą kolektorių, kurio pralaidumas yra pakankamas tiek šiam paviršinių nuotekų srautui, tiek perspektyviniams kitų vamzdyno atšakų pajungimams“,  – pasakoja UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Naujos stiklo pluošto vamzdyno atkarpos įrengimą numatoma vykdyti požeminio gręžimo, mikrotuneliavimo, būdu – panašiai, kaip tai buvo daroma po judria T. Narbuto gatve. Mikrotuneliavimo darbo ir įrangos iškėlimo duobės gelžbetoninių polių pagalba įrengiamos ne važiuojamosiose gatvių dalyse, o žaliosiose zonose, todėl autotransporto eismas nebus trikdomas.

„Statybos sklypo inžinerinės geologinės sąlygos yra sudėtingos tiek dėl didelio altitudžių skirtumo, siekiančio 12 m, tiek dėl grunto specifikos, tačiau bendrovės specialistai jau ne kartą įrodė, kad susidūrę su inžinerinės infrastruktūros iššūkiais geba efektyviai naudoti modernias technologijas ir pritaikyti pragmatiškus sprendimus“, – teigia K. Vaicekiūtis.

Mikrotunelio technologija

Darbo duobėje sumontuojamas hidraulinis presas, kuris stumia į priekį gręžimo galvutę ir vamzdžius, bei lazerinė krypties valdymo sistema, leidžianti koreguoti gręžimo tikslumą. Visas išgręžtas gruntas yra atskiedžiamas ir išsiurbiamas iš vamzdyno. Paviršiuje iškasos yra atskiriamos nusodinimo talpoje ir atskyrimo įrenginiuose. Norint sumažinti trintį tarp išorinio vamzdžio paviršiaus ir grunto naudojamas bentonitas – viena iš ypač smulkiagrūdžio molio rūšių. Jis ne tik sumažina trinties jėgas, bet sukietėjęs taip pat stabilizuoja tunelio sieneles.

Šių darbų vertė – 391 tūkst. eurų. Darbus užbaigti numatoma iki 2021 m. vasario mėn.

Projektas vykdomas įgyvendinant regioninės svarbos projektą „Paviršinių nuotekų tvarkymas Vilniaus mieste“.