Connect with us

Miestas

Sostinės meras kunigui Juliui Sasnauskui įteikė Vilniaus garbės piliečio regalijas

Avatar

Paskelbta

Šiandien kunigas Julius Sasnauskas oficialiai tapo 17-uoju Vilniaus miesto garbės piliečiu – sostinės meras Remigijus Šimašius Umiastovskių rūmuose įteikė garbės piliečio regalijas. Disidentas, aktyvus Lietuvos laisvės lygos veikėjas, žurnalo „Laisvės Šauklys“ bendraautoris, žurnalistas, rašytojas, vienas iš pasaulyje didelio atgarsio sulaukusio laisvės dokumento „45 pabaltijiečių memorandumas“ iniciatorių ir rengėjų kunigas Julius Sasnauskas džiaugėsi tokiu įvertinimu.

„Niekam nekyla abejonių, kad kunigas Julius Sasnauskas pagerbtas tokiu būdu, nes tai žmogus, kuris rimtais darbais kovojo už laisvės idealus. Daugelis vilniečių žino, jog kunigas yra tikras savo miesto istorijos ir dvasios mylėtojas, daugybę kartų tai išreiškęs ir gyvu, ir spausdintu žodžiu. Dėl savo kasdienės veiklos, sielovados, atsidavimo savo miestui ir jo žmonėms, nors tylių, bet prasmingų ir matomų darbų žmonių labui kunigas yra apdovanojamas. Man didelė garbė paskelbti jį Vilniaus miesto garbės piliečiu“, – kalbėjo sostinės meras Remigijus Šimašius.

Ypač daug apie Vilnių J. Sasnauskas rašo kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, internetiniame dienraštyje „Bernardinai.lt“, žurnale „Naujasis Židinys-Aidai“. Pasakojimų ir istorinių refleksijų apie Vilnių gausu beveik visose jo išleistose knygose, kurių skaičiuojama arti dešimties. Visą savo kūrybinę ir dvasinę energiją, pilietinę atsakomybę ir drąsą (išskyrus priverstinį atsitraukimą tremtyje ir keletą neilgų fragmentų, susijusių su jo kaip dvasininko tarnyste), J. Sasnauskas taip pat yra atidavęs sostinei. Joje yra gimęs, augęs, čia darbuojasi iki šiol.

„Čia dėkoju Vilniaus merui ir miesto Tarybai už malonią staigmeną. Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – ne tik garbingas, bet ir paslaptingas, neprognozuojamas apdovanojimas. Jis nėra skiriamas reguliariai, kas metai ar kas du, kaip kitos premijos ar sporto čempionatų medaliai. Niekas negalėtų pasakyti, kodėl, už ką tas vardas atitenka. Taigi nėra nė rekomendacijų, kaip jo siekti. Štai Džordžas Bušas ir Šimonas Peresas, du užsienio prezidentai, nei knygas rašė apie Vilnių, nei statė čia fabrikus ar bažnyčias, net be vilnietiško kraujo, o abu atsidūrę Vilniaus garbės piliečių sąraše. O Anglijos karalienė – ne. Bet tebūnie paties Vilniaus paslaptis. Man tai gražu“, – sakė kunigas Julius Sasnauskas.

Pasak kunigo, šiaip, aišku, žmogui, o ypač dvasininkui, būtų sveikiau išvengti visokių regalijų bei garbės titulų. Nuo bažnytinių apdovanojimų vienuolius saugo jų taisyklės. Bet čia ir vėl – kitas reikalas. Kaltas Vilnius. Ir ko gi nepadarytum dėl jo!

Kunigas kiekviena proga skatina jaunimą, miestelėnus, savo parapijiečius imtis atsakomybės puoselėjant ir kuriant šiuolaikinį Vilnių. Dvasininkas yra bičiulis daugeliui iš kuriančios miesto šviesuomenės – patarėjas, palaikytojas.

Vilniaus miesto garbės piliečio vardo suteikimas kunigui Juliui Sasnauskui – tinkama proga įvertinti jo nuopelnus sostinei, Vilniaus kultūriniam gyvenimui, aukštu miesto apdovanojimu pagerbiant asmenį, nuoširdžiai ir tauriai puoselėjantį Lietuvos ir Vilniaus dvasinę ir kultūrinę terpę.

Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų.

Garbės piliečiais išrinkti Ronaldas Reiganas, Jonas Boldvinas Hanibalsonas, Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Dennisas Hasteras, Česlavas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbignevas Bžezinskis, Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Šimonas Peresas, Algirdas Mykolas Brazauskas, Algimantas Nasvytis, Samuelis Bakas, Džordžas Volkeris Bušas bei pernai garbės piliečiais tapę Viktoro ir Danguolės Butkų šeima.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

 

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai: kokių statybų Vilniuje sulauksime šiemet?

Avatar

Paskelbta

Vilniečiams ypač aktualūs socialinės infrastruktūros plėtros projektai šiais metais įgyja pagreitį. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pasak Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, sostinėje šiais metais vyks daug statybų.

Tolminkiemio gimnazija

Ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas, Tolminkiemio gimnazija, šiais metais iš brėžinių persikels į statybų aikštelę. Pilaitėje iškilsiančios mokyklos statybos turėtų prasidėti šiemet, o darbus bus siekiama užbaigti iki kitų metų rugsėjo. Tikimasi, kad ši mokykla inovatyviais sprendimais dešimtmečiais pralenks laiką ir taps pavyzdžiu mokykloms ne tik Lietuvoje, bet ir regione.

Studijos „DO architects“ vizualizacijos

Prie visapusiško projekto išvystymo ypač prisidėjo vietos bendruomenė, teikusi savo pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgus į komentarus, architektūriniais sprendimais bus skatinamas moksleivių judėjimas dviračiais net atšalus orams, 40 proc. teritorijos sudarys želdynai ir poilsio erdvės, taip pat bus įrengta 30 vietų automobiliams.

Antakalnio ligoninės plėtra

Didžiausi darbai medicinos infrastruktūros srityje šiais metais numatomi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). Čia bus statomas dešimties operacinių, reanimacijos ir hemodializės blokas. Anot P. Poderskio, ši plėtra ligoninei labai reikalinga.

„Tai labai sena Antakalnio ligoninė, užauginusi daugybę medikų, profesorių ir praktikų. Senas operacinių blokas jau 50 metų stovi be rimto remonto, atlikta tik kosmetinių patobulinimų, nors čia nenutrūkstamai vykdomos operacijos – iš viso apie 10 tūkst. per metus“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorius.

VMKL taip pat planuojama atnaujinti esamas patalpas, pertvarkyti administracijos skyrių, plėsti trūkstamų paslaugų teikimą vilniečiams. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius užsimena ir apie planus kurti papildomą infekcinės ligoninės korpusą.

Lazdynų baseinas

Šiais metais taip pat planuojama atgaivinti sustabdytas Lazdynų baseino statybas. Bankrutavus pagrindiniam rangovui ir subrangovams atsisakius tęsti darbus sutartyje numatytomis sąlygomis, Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį ir paskelbė naują viešąjį pirkimą. Naują patikimą rangovą tikimasi rasti iki kovo mėnesio.

„Tai yra pakankamai sudėtingas projektas. Rangovas turės priimti iš dalies pastatytą pastatą, jį užbaigti ir prisiimti už tai visą atsakomybę“, – komentuoja P. Poderskis.

Šiuo metu yra įgyvendinta apie 40 proc. baseino statybos darbų, juos užbaigti tikimasi iki 2022 metų. Planuojama, kad Lazdynų daugiafunkcis sveikatingumo centras turės vienus moderniausių baseinų Baltijos šalyse, treniruočių sales, pirčių zonas bei 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Tarp būsimų socialinės infrastruktūros projektų yra ir Žirmūnų maniežas, tačiau šio projekto statybos šiais metais neprasidės. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia su projektu susijusius teisinius klausimus, o statybų pradžią numato 2022-aisiais.

 

Skaityti toliau

Miestas

„Vilniaus vandenys“ šiais metais į infrastruktūrą investuos dvigubai daugiau negu pernai

Avatar

Paskelbta

 

Didžiausia vandentvarkos bendrovė Lietuvoje „Vilniaus vandenys“ šiemet į infrastruktūrą planuoja investuoti beveik 33 mln. eurų – arba dvigubai daugiau nei bendrovė investavo praėjusiais metais. Laikantis bendrovės strategijoje numatytos aplinkosaugos ir tvarumo krypties, daugiausiai investicijų numatyta skirti infrastruktūros plėtrai, didžiausiai Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos rekonstrukcijai ir nusidėvėjusių vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui.

„Investuodami galvojame ne tik apie griežtėjančius šalies reikalavimus vykdomai veiklai, nuotekų išvalymui, bet ir apie Europos diktuojamą Žaliąjį kursą, ateities technologijas. Siekiame, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Vilniaus apskrityje taptų kokybiškesniu, efektyvesniu ir draugiškesniu gamtai. Todėl šių ir artimiausių kelerių metų investicijas nukreipiame ne tik į vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo bei plėtros darbus, bet ir į tvarius, aplinką tausojančius sprendimus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

2021 metais „Vilniaus vandenys“ suplanavo investicijų už beveik 33 mln. eurų. 7,38 mln. eurų bus skirta naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui. Tarp didžiausių numatytų darbų – kvartalinių tinklų plėtra Verkių bei Naujosios Vilnios seniūnijose. 2021 m. šiam projektui bendrovė skirs 3,06 mln. eurų. Dar 2 mln. eurų investicijų tinklų plėtrai abiejose seniūnijose suplanuota 2022 m.

Jau esamų vandentiekio bei nuotekų tinklų modernizavimui 2021 m. bendrovė skirs dar kita tiek – 7,33 mln. eurų. Iš jų magistralinio nuotekų šalinimo tinklo tarp Upės ir Latvių gatvių Vilniuje rekonstrukcijai planuojama skirti 1,41 mln. eurų, kiek daugiau nei 0,5 mln. eurų – magistralinio vandentiekio tinklo Eišiškių gatvėje rekonstrukcijai.

Bendrovė šiais metais ketina daugiau lėšų investuoti ir į vandens gerinimo įrenginius, kad vartotojams būtų tiekiamas kokybiškas vanduo. Taip pat – į nuotekų valdymo įrenginius, kad jie atitiktų tarptautinius aplinkosauginius reikalavimus. Į vykdomą vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcijos ir statybos projektą Žemuosiuose Paneriuose 2021 m. numatyta investuoti 2,3 mln. eurų. Startavus su Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos projektu, šiais metais bus atliekama darbų už 7,3 mln. eurų, o bendros bendrovės investicijos per trejus metus sieks rekordinę sumą – mažiausiai 44 mln. eurų.

„Vilniaus vandenys“, pasirinkę gamtai draugišką sprendimą dumblo nedeginti, 2021 m. pradės įgyvendinti Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijoje esančios dumblo kompostavimo aikštelės uždengimo statybos projektą, kurį pilnai užbaigti planuojama 2022 m. Uždengus dumblo kompostavimo aikštelę, bus sumažintas kompostavimo metu išsiskiriančių ir į aplinką patenkančių dujų kiekis, jį apdoros sumontuoti išmetamo oro valymo įrenginiai. Bendra projekto investicijų vertė sieks apie 3,2 mln. eurų.

Šiais metais ant įmonei priklausančių pastatų stogų suplanuota pastatyti pirmuosius saulės kolektorius, į kurių įrengimą bendrovė investuos 0,57 mln. eurų. Iš saulės gautą energiją bendrovė naudotų savo reikmėms – taip sumažintų išlaidas elektros energijai, o ateityje galėtų taikyti mažesnį kainos tarifą ir savo klientams. Saulės elektrinių parką bendrovė planuoja plėsti ir 2022 m., į jų įrengimą investuodama dar 0,5 mln. eurų.

Nors praėjusių metų investicinius bendrovės planus kiek pakoregavo pandemija ir net du kartus šalyje paskelbtas karantinas, 2020 m. „Vilniaus vandenys“ užbaigė įgyvendinę investicinių projektų už 15 mln. eurų.

 

Skaityti toliau

Miestas

Stipriai atšalus, Vilniaus nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama apie 400 benamių

Avatar

Paskelbta

Smarkiai atšalus orams, sostinės benamiai jau gavo prieglobstį nakvynės namuose Lenkų g. 1, T. Kosciuškos g. 8 ir Vilkpėdės g. 12. Visuose Vilniuje veikiančiuose nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama beveik 400 benamių. Kviečiame vilniečius būti atidesnius ir pastebėjus gatvėje šąlančius iškart pranešti Nakvynės namų socialinei tarnybai 8 617 44661.

Nakvynės paslaugas benamiams teikia BĮ Vilniaus miesto nakvynės namų filialai:

• Vilkpėdės g. 12 – 170 apnakvindinimo vietų, paslaugos teikiamos iki 6 mėn.
• Lenkų g. 1 – 100 vietų (iš jų 60 vietų – laikinas apnakvindinimas nuo vienos nakties iki 3 parų, bendroje salėje).
• T. Kosciuškos g. 8 nakvynės namų filiale „Sala“ – 30 vietų.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat iš dalies finansuoja Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ projektą „Vilniaus arkivyskupijos Caritas nakvynės namai“, kur teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos iki 65 socialinės rizikos asmenų per mėnesį, taip pat psichosocialinė pagalba, psichologo ir socialinių darbuotojų grupinio konsultavimo paslaugos, dienos užimtumo paslaugos benamiams asmenims.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Šiuo itin šaltu metu socialiai remtiniems gyventojams ir benamiams ne mažiau svarbios ir maitinimo paslaugos, kur sušalę gali gauti karšto maisto. Vilniaus Arkivyskupijos Caritas labdaros valgykloje „Betanija“ M. K. Paco g. 4 per dieną pamaitinama 150 asmenų, kartą per ketvirtį išdalinama 250 ilgalaikio galiojimo maisto produktų. Dvejose labdaros paramos fondo „Vilties centras valgyklose, įsikūrusiose Gerovės g. 29 ir Tyzenhauzų g. 18 laikinuose modulinės patalpose, kasdien pamaitinama apie 600 asmenų, dar 100 asmenų kas savaitę išdalinama maisto produktų rinkinių.  Nakvynės namuose Lenkų g. 1 (renovuojami A. Kojelavičiaus g. 50) nakvojantiems ir dėl ligos negalintiems nuvykti iki labdaros valgyklų, bendroje salėje 6 kartus per savaitę tiekiami maisto produktų rinkiniai.

Dabar Savivaldybė rekonstruoja Naujojoje Vilnioje. A. Kojelavičiaus g. 50 gatvėje įsikūrusius nakvynės namus, kurie nebuvo remontuoti beveik du dešimtmečius. Nakvynės namuose bus įvesta dujotiekio sistema, rekonstruota vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistema, pakeisti inžineriniai tinklai, įrengta signalizacija, 10 dušo patalpų, 2 virtuvės. Apšiltinus ir moderniai rekonstravus pastatą, jis bus pritaikytas žmonių su negalia poreikiams, bus sutvarkyta ir sklypo aplinka. Šiuo metu taip pat, vykdoma Gardino g. 2 A esančios labdaros valgyklos rekonstrukcija.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt