Naujienos
VšĮ „Kaunas 2022“ ieško Tarptautinės komunikacijos koordinatoriaus-(ės)
Penktadienį, spalio 2 d., atnaujintą koronaviruso (COVID-19) infekcijos paveiktų šalių sąrašą papildė viena valstybė – Kirgizija. Joje ir dar 95-iose pasaulio šalyse sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Iš paveiktų šalių atvykusiems ar per jas keliavusiems žmonėms yra privaloma izoliuotis 14 dienų. Naujas paveiktų valstybių sąrašas įsigalios pirmadienį, spalio 5 d.
Dar vienas pakeitimas įsigaliojo penktadienį, spalio 2 d.: nebeliko reikalavimo iš paveiktų ir trečiųjų šalių atvykstantiems užsieniečiams turėti ne seniau nei 72 val. laikotarpiu iki atvykimo į Lietuvą atliktą COVID-19 testą ir gautą neigiamą atsakymą. Tačiau tokiems asmenis išlieka privaloma 14 dienų izoliacija.
Šią savaitę taip pat buvo praplėstos tam tikros kategorijos keliautojų, kuriems izoliacija nėra privaloma.
Nuo šiol izoliuotis nereikės ne tik iš Baltarusijos grįžtantiems mokytojams, kurie šios šalies mokyklose moko lietuvių kalbos, bet ir sielovadinį darbą Baltarusijoje vykdantiems dvasininkams.
Izoliuotis taip pat neprivalės tam tikrų teisėsaugos įstaigų pareigūnai, dalyvaujantys FRONTEX koordinuojamose tarptautinėse operacijose ES ir trečiosiose šalyse.
SAM primena, kad izoliacija nėra privaloma skrendant per paveiktą šalį, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos, taip pat iš koronaviruso nepaveiktos šalies važiuojant per Lenkiją arba Estiją, kai užtikrinami tik būtini sustojimai (degalų papildymui, higienos poreikių užtikrinimui ir kt.).
Atvykstantiems iš Lenkijos ir Estijos nereikia izoliuotis tais atvejais, kai keliaujama darbo, studijų, su žemės ūkio veikla ar sveikatos priežiūra susijusiais reikalais.
Kiekvienas oro, jūrų ar sausumos transportu reguliariais, specialiais ar užsakomaisiais reisais į Lietuvą grįžtantis ar į ją atvykstantis keliautojas turi elektroniniu būdu užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) užpildydamas anketą. Gautą registracijos patvirtinimą – vadinamąjį QR kodą – keleivis turi pateikti lipdamas į lėktuvą, keltą, autobusą arba traukinį.
Tais atvejais, kai žmogus savarankiškai keliavo žemės transportu, jis privalo ne vėliau kaip per 12 valandų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą momento elektroniniu būdu užsiregistruoti NVSC.
SAM primena, kad labiausiai paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse.
Ministro įsakymą dėl paveiktų šalių sąrašo rasite ČIA.
Ministro įsakymą dėl izoliacijos išimčių rasite ČIA.
Daugiau informacijos ir patarimų keliautojams rasite ČIA.
COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) PAVEIKTŲ ŠALIŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr. |
Valstybė |
Airijos Respublika |
|
|
Albanijos Respublika |
|
Andoros Kunigaikštystė |
|
Argentinos Respublika |
|
Armėnijos Respublika |
|
Aruba |
|
Austrijos Respublika |
|
Bahamai |
|
Bahreino Karalystė |
|
Baltarusijos Respublika |
|
Belgijos Karalystė |
|
Belizas |
|
Bolivijos Daugiatautė Valstybė |
|
Bosnija ir Hercegovina |
|
Botsvanos Respublika |
|
Brazilijos Federacinė Respublika |
|
Bulgarijos Respublika |
|
Čekijos Respublika |
|
Čilės Respublika |
|
Danijos Karalystė |
|
Dominikos Respublika |
|
Ekvadoro Respublika |
|
Estijos Respublika |
|
Farerų salos* |
|
Filipinai |
|
Gajanos Respublika |
|
Gibraltaras* |
|
Graikijos Respublika |
|
Guamas* |
|
Gvatemalos Respublika |
|
Gruzija (Sakartvelas) |
|
Hondūro Respublika |
|
Indijos Respublika |
|
Irako Respublika |
|
Irano Islamo Respublika |
|
Islandijos Respublika |
|
Ispanijos Karalystė |
|
Italijos Respublika |
|
Izraelis |
|
Jamaika |
|
Jordanija |
|
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė |
|
Jungtinės Amerikos Valstijos |
|
Jungtiniai Arabų Emyratai |
|
Juodkalnija |
|
Kanada |
|
Kataras |
|
Kirgizijos Respublika |
|
Kolumbijos Respublika |
|
Kosovo Respublika |
|
Kosta Rikos Respublika |
|
Kroatijos Respublika |
|
Kuveitas |
|
Lenkijos Respublika |
|
Libano Respublika |
|
Libijos Valstybė |
|
Liuksemburgo Didžioji Hercogystė |
|
Maldyvų Respublika |
|
Maltos Respublika |
|
Maroko Karalystė |
|
Meksikos Jungtinės Valstijos |
|
Mergelių salos (JAV) |
|
Moldovos Respublika |
|
Monako Kunigaikštystė |
|
Namibija |
|
Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika |
|
Nyderlandų Karalystė |
|
Norvegijos Karalystė |
|
Omano Sultonatas |
|
Palestina* |
|
Panama |
|
Paragvajaus Respublika |
|
Peru Respublika |
|
Pietų Afrikos Respublika |
|
Portugalijos Respublika |
|
Prancūzijos Polinezija |
|
Prancūzijos Respublika |
|
Puerto Riko sandrauga |
|
Rumunija |
|
Rusijos Federacija |
|
San Marinas |
|
Slovėnijos Respublika |
|
Slovakijos Respublika |
|
Surinamo Respublika |
|
Šiaurės Makedonijos Respublika |
|
Švedijos Karalystė |
|
Šveicarijos Konfederacija |
|
Terksas ir Kaikosas* |
|
Trinidadas ir Tobagas |
|
Tunisas |
|
Turkija |
|
Ukraina |
|
Venesuelos Respublika |
|
Vengrijos Respublika |
|
Vokietijos Federacinė Respublika |
|
Žaliojo Kyšulio Respublika |
* Teritorijos, neturinčios valstybės statuso
SAM Spaudos tarnyba
Naujienos
Paveiktų šalių sąraše lieka Lichtenšteinas ir Šveicarija, galios tie patys atvykimo reikalavimai
Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.
NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.
NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.
Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:
Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.
Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.
Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.
Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.
Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.
Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.
Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.
Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.
Naujienos
Į prioritetinį vakcinuojamų asmenų sąrašą įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai
2021 01 15
Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.
NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.
NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.
Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:
Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.
Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.
Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.
Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.
Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.
Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.
Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.
Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.
Naujienos
Vidaus reikalų ministerija ir Dingusių žmonių paramos centras tęsia bendradarbiavimą
2021 01 15
Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.
NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.
NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.
Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:
Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.
Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.
Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.
Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.
Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.
Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.
Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.
Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.
-
Rajonasprieš 1 sav.
Dėl planuojamo paslaugų ir administracinės paskirties pastatų Užubalių k. statybos projektinių pasiūlymų viešo aptarimo
-
Rajonasprieš 1 sav.
Įdomioji Civilinės metrikacijos skyriaus statistika. Kiek įregistruota naujųjų piliečių, populiariausi vardai ir santuokos karantino laikotarpiu
-
Naujienosprieš 1 sav.
Išskirtinis ir pirmasis 2021-ųjų organų donoras – jau persirgęs COVID-19
-
Naujienosprieš 1 sav.
Kaune sulaikyti 8 asmenys, ir platinę, ir pirkę narkotines medžiagas
-
Naujienosprieš 2 sav.
Nuo metų pradžios – didesnės socialinės išmokos
-
Rajonasprieš 1 sav.
Svarbiausia informacija, kurią reikia žinoti gyventojams įvykus branduolinei avarijai
-
Rajonasprieš 2 sav.
Patvirtintas sąrašas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti
-
Miestasprieš 1 sav.
COVID-19 iššūkiai Vilniuje: grįžusiųjų iš užsienio saviizoliacija tikrinama ir su dronais