Connect with us

Naujienos

Tai gali tapti tikru perversmu: gydytojai jau ruošiasi implantuoti pirmąją pasaulyje bioninę akį žmogui

Avatar

Paskelbta

Susietumas yra kvantinių komunikacijų ir kvantinių jutiklių pagrindas. Jį galima suprasti kaip kvantinį ryšį tarp dviejų objektų, verčiantį juos elgtis, lyg jie būtų vienas kvantinis objektas.

Tyrėjams pavyko sukurti susietumą tarp dviejų skirtingų ir nutolusių vienas nuo kito objektų. Vienas iš jų yra mechaninis oscikliatorius, vibruojanti dielektrinė membrana, o kitas yra debesis atomų, kurie kiekvienas veikia kaip mažytis magnetas – fizikai tai vadina sukiniu. Dabar šias labai skirtingas esybes tapo įmanoma susieti šviesos dalelėmis – fotonais. Atomai gali praversti, apdorojant kvantinę informaciją, o membrana – ar bendrai mechaninė optinė sistema – gali praversti saugant kvantinę informaciją.

Tyrimams vadovavęs profesorius Eugene Polzik, teigia: „Šia nauja technika plečiame susietumo galimybių ribas. Kuo objektai didesni ir kuo toliau vienas nuo kito, tuo jie labiau skiriasi, ir tuo įdomesnės jų susiejimo perspektyvos tiek fundamentalia, tiek taikomąja prasme. Nauji rezultatai rodo, kad tapo įmanoma susieti labai skirtingus objektus.“

Kas yra susietumas ir kaip jis taikomas?

Norit suprasti visą naujų rezultatų apimtį, svarbu tiksliai suprasti pačio kvantinio susietumo koncepciją:

Naudodami tą patį sukinių susietumo su mechanine membrana pavyzdį, įsivaizduokime vibruojančios membranos poziciją ir bendro atomų sukinio pokrypį, primenančių besisukančius vilkelius. Jei abu objektai juda atsitiktinai, tačiau matome, kad abu juda kairėn ar dešinėn tuo pat metu, vadiname tai koreliacija. Tokį koreliuotą judėjimą paprastai apsiriboja vadinamu nulinio taško judėjimu – likutiniu, nekoreliuotu visos materijos judėjimu, vykstančiu netgi absoliutaus nulio temperatūroje. Tai apriboja mūsų žinias apie bet kurią sistemą. Savo eksperimente, Eugene’o Polziko komanda sistemas susiejo, tai yra, kad jie juda koreliuotai didesniu tikslumu, nei nulinio taško judėjimas. „Kvantinė mechanika yra kaip dviašmenis kardas – ji suteikia mums nuostabias naujas technologijas, tačiau kartu ir riboja tikslumą matavimų, kurie klasikinės fizikos požiūriu neturėtų būti sudėtingi,“ – sako komandos narys Michał Parniak. Susietos sistemos gali išlikti idealiai koreliuotos netgi būdamos toli viena nuo kitos – tokia savybė glumino mokslininkus nuo pat kvantinės mechanikos atsiradimo seniau nei prieš 100 metų.

PhD studentas Christoffer Østfeldt aiškina toliau: „Įsivaizduokite skirtingus kvantinių būsenų sukūrimo būdus kaip tam tikrą, labai besiskiriančių savybių ir galimybių, skirtingų tikrovių situacijų zoologijos sodą. Jei, tarkime, norime sukurti kokį nors įrenginį, galintį išnaudoti jų visų skirtingas savybes ir kuriame atlieka skirtingas funkcijas ir sprendžia skirtingus uždavinius, būtinai reikės išrasti kalbą, kuria galėtų kalbėti visi. Šios kvantinės būsenos būtinos komunikavimui, visam įrenginio potencialui išnaudoti. Šis dviejų zoologijos sodo elementų susietumas parodė, kad gebame tai atlikti.“

Specifinis skirtingų kvantinių objektų susietumo perspektyvų pavyzdys yra kvantiniai jutikliai. Skirtingi objektai jautrūs skirtingiems išorės poveikiams. Pavyzdžiui, mechaniniai osciliatoriai naudojami kaip akselerometrai ir jėgos jutikliai, tuo tarpu atomų sukinys naudojamas magnetometruose. Kai išorės veiksniai veikia tik vieną iš dviejų skirtingų susietų objektų, naudojant susietumą, galima atlikti matavimus, kurių neriboja objekto nulinio taško fluktuacijos.

Naujosios technikos panaudojimų apžvalga

Tiek mažų, tiek didelių šios technologijos osciliatorių jutiklių pritaikymas neturėtų ilgai užtrukti. Viena iš svarbiausių pastarųjų metų mokslo naujienų buvo pirmasis gravitacinių bangų užfiksavimas Lazerinio interferometro gravitacinų bangų observatorijoje (Laser Interferometer Gravitational-wave Observatory – LIGO). LIGO junta ir išmatuoja neišpasakytai silpnas bangas, sukeltas toli kosmose įvykusių astronominių įvykių, tokių, kaip juodųjų bedugnių ar neutroninių žvaigždžių susiliejimas. Šias bangas įmanoma stebėti, jos sujudina interferometro veidrodžius. Bet netgi LIGO jautrumą riboja kvantinė mechanika, nes lazerio veidrodžius irgi drebina nulinio-taško fluktuacijos. Jos sukelia triukšmą, kliudantį pastebėti gravitacinių bangų sukeliamus veidrodžių judesius.

Tikriausiai bus pasiektas neribotas matavimų tikslumas

Iš principo įmanoma susieti LIGO veidrodžius su atomų debesimi ir taip eliminuoti veidrodžių nulinio taško triukšmą, kaip kad aptariamame eksperimente buvo atlikta su membrana. Kvantinio susietumo nulemta ideali koreliacija tarp veidrodžių ir atomų sukinių gali būti panaudota tokiuose jutikliuose praktiškai panaikinti neužtikrintumą. Tereikia paimti informaciją iš vienos sistemos ir pritaikyti žinias kitai. Taip galėtume tuo pat metu sužinoti LIGO veidrodžių poziciją ir momentą, ir žengti į vadinamąją poerdvį be kvantinės mechanikos link neriboto judėjimo matavimo tikslumo. Šį principą demonstruojantis eksperimentas jau ruošiamas Eugene’o Polziko laboratorijoje.

Niels Bohr Institute
scitechdaily.com

Nuoroda: “Entanglement between distant macroscopic mechanical and spin systems” by Rodrigo A. Thomas, Michał Parniak, Christoffer Østfeldt, Christoffer B. Møller, Christian Bærentsen, Yeghishe Tsaturyan, Albert Schliesser, Jürgen Appel, Emil Zeuthen and Eugene S. Polzik, 21 September 2020, Nature Physics.
DOI: 10.1038/s41567-020-1031-5

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilnius kviečia išsaugoti šventines eglutes iki pavasario ir pasodinti Kalėdų mišką

Avatar

Paskelbta

Gyvas kalėdines eglutes namuose puošiantys vilniečiai šiemet kviečiami pasistengti jas išsaugoti iki pavasario ir pasodinti specialiai kuriamame Kalėdų miške. Vilniaus miesto savivaldybė šią akciją planuoja organizuoti kasmet, ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį Kalėdų šventei vis paaukojamų žaliaskarių.

Kalėdų miško kūrimui numatyta vieta – netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke.

„Tai gali tapti ir šeimos tradicija, ir edukacija vaikams, ir dovana miestui – kasmet vilniečiai nuperka tūkstančius vazoninių eglučių, kurių gyvavimas baigiasi po Naujųjų metų. Užduotis nėra lengva, bet rezultatas – Kalėdų miškas – atpirks pastangas, todėl kviečiu visus vilniečius pabandyti iki pavasario balkone ar lauke išsaugoti eglutę. O pavasarį ne tik pakviesime jas pasodinti, bet ir padėsime jums tai padaryti“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, net jei pavasario sulauks ir naujoje žemėje prigis viena iš penkių eglučių, tai jau bus didelis pasiekimas ir naujos miesto tradicijos formavimosi pradžia.

Savivaldybė taip pat pataria, kaip pasirūpinti, kad vazoninė eglutė arba kėnis sulauktų pavasario. Kol eglutė papuošta namuose, rekomenduojama ją nuolat laistyti. Eglutę nupuošus, būtina ją perkelti į atvirą balkoną arba lauką, ir jei nėra minusinės temperatūros – laistyti keletą kartų per mėnesį. Užėjus šalčiams, laistyti nereikia.

Planuojama, kad eglutes Kalėdų miške bus galima sodinti nuo kovo mėnesio, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų. Tikslią sodinimo datą Vilnius paskelbs šiame puslapyje: www.vilnius.lt/kaledumiskas.

Eglutę padės pasodinti Vilniaus parkų prižiūrėtojai.

Tiksli nuoroda į būsimą Kalėdų miško vietą Google žemėlapiuose.

Skaityti toliau

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt