Connect with us

Naujienos

„Ford“ meta iššūkį „Tesla“: pristato elektrinį pikapą „Ford F-150“, skirtą „tikram darbui – priešingai nei Cybertruck“ (Video)

Avatar

Paskelbta

Susietumas yra kvantinių komunikacijų ir kvantinių jutiklių pagrindas. Jį galima suprasti kaip kvantinį ryšį tarp dviejų objektų, verčiantį juos elgtis, lyg jie būtų vienas kvantinis objektas.

Tyrėjams pavyko sukurti susietumą tarp dviejų skirtingų ir nutolusių vienas nuo kito objektų. Vienas iš jų yra mechaninis oscikliatorius, vibruojanti dielektrinė membrana, o kitas yra debesis atomų, kurie kiekvienas veikia kaip mažytis magnetas – fizikai tai vadina sukiniu. Dabar šias labai skirtingas esybes tapo įmanoma susieti šviesos dalelėmis – fotonais. Atomai gali praversti, apdorojant kvantinę informaciją, o membrana – ar bendrai mechaninė optinė sistema – gali praversti saugant kvantinę informaciją.

Tyrimams vadovavęs profesorius Eugene Polzik, teigia: „Šia nauja technika plečiame susietumo galimybių ribas. Kuo objektai didesni ir kuo toliau vienas nuo kito, tuo jie labiau skiriasi, ir tuo įdomesnės jų susiejimo perspektyvos tiek fundamentalia, tiek taikomąja prasme. Nauji rezultatai rodo, kad tapo įmanoma susieti labai skirtingus objektus.“

Kas yra susietumas ir kaip jis taikomas?

Norit suprasti visą naujų rezultatų apimtį, svarbu tiksliai suprasti pačio kvantinio susietumo koncepciją:

Naudodami tą patį sukinių susietumo su mechanine membrana pavyzdį, įsivaizduokime vibruojančios membranos poziciją ir bendro atomų sukinio pokrypį, primenančių besisukančius vilkelius. Jei abu objektai juda atsitiktinai, tačiau matome, kad abu juda kairėn ar dešinėn tuo pat metu, vadiname tai koreliacija. Tokį koreliuotą judėjimą paprastai apsiriboja vadinamu nulinio taško judėjimu – likutiniu, nekoreliuotu visos materijos judėjimu, vykstančiu netgi absoliutaus nulio temperatūroje. Tai apriboja mūsų žinias apie bet kurią sistemą. Savo eksperimente, Eugene’o Polziko komanda sistemas susiejo, tai yra, kad jie juda koreliuotai didesniu tikslumu, nei nulinio taško judėjimas. „Kvantinė mechanika yra kaip dviašmenis kardas – ji suteikia mums nuostabias naujas technologijas, tačiau kartu ir riboja tikslumą matavimų, kurie klasikinės fizikos požiūriu neturėtų būti sudėtingi,“ – sako komandos narys Michał Parniak. Susietos sistemos gali išlikti idealiai koreliuotos netgi būdamos toli viena nuo kitos – tokia savybė glumino mokslininkus nuo pat kvantinės mechanikos atsiradimo seniau nei prieš 100 metų.

PhD studentas Christoffer Østfeldt aiškina toliau: „Įsivaizduokite skirtingus kvantinių būsenų sukūrimo būdus kaip tam tikrą, labai besiskiriančių savybių ir galimybių, skirtingų tikrovių situacijų zoologijos sodą. Jei, tarkime, norime sukurti kokį nors įrenginį, galintį išnaudoti jų visų skirtingas savybes ir kuriame atlieka skirtingas funkcijas ir sprendžia skirtingus uždavinius, būtinai reikės išrasti kalbą, kuria galėtų kalbėti visi. Šios kvantinės būsenos būtinos komunikavimui, visam įrenginio potencialui išnaudoti. Šis dviejų zoologijos sodo elementų susietumas parodė, kad gebame tai atlikti.“

Specifinis skirtingų kvantinių objektų susietumo perspektyvų pavyzdys yra kvantiniai jutikliai. Skirtingi objektai jautrūs skirtingiems išorės poveikiams. Pavyzdžiui, mechaniniai osciliatoriai naudojami kaip akselerometrai ir jėgos jutikliai, tuo tarpu atomų sukinys naudojamas magnetometruose. Kai išorės veiksniai veikia tik vieną iš dviejų skirtingų susietų objektų, naudojant susietumą, galima atlikti matavimus, kurių neriboja objekto nulinio taško fluktuacijos.

Naujosios technikos panaudojimų apžvalga

Tiek mažų, tiek didelių šios technologijos osciliatorių jutiklių pritaikymas neturėtų ilgai užtrukti. Viena iš svarbiausių pastarųjų metų mokslo naujienų buvo pirmasis gravitacinių bangų užfiksavimas Lazerinio interferometro gravitacinų bangų observatorijoje (Laser Interferometer Gravitational-wave Observatory – LIGO). LIGO junta ir išmatuoja neišpasakytai silpnas bangas, sukeltas toli kosmose įvykusių astronominių įvykių, tokių, kaip juodųjų bedugnių ar neutroninių žvaigždžių susiliejimas. Šias bangas įmanoma stebėti, jos sujudina interferometro veidrodžius. Bet netgi LIGO jautrumą riboja kvantinė mechanika, nes lazerio veidrodžius irgi drebina nulinio-taško fluktuacijos. Jos sukelia triukšmą, kliudantį pastebėti gravitacinių bangų sukeliamus veidrodžių judesius.

Tikriausiai bus pasiektas neribotas matavimų tikslumas

Iš principo įmanoma susieti LIGO veidrodžius su atomų debesimi ir taip eliminuoti veidrodžių nulinio taško triukšmą, kaip kad aptariamame eksperimente buvo atlikta su membrana. Kvantinio susietumo nulemta ideali koreliacija tarp veidrodžių ir atomų sukinių gali būti panaudota tokiuose jutikliuose praktiškai panaikinti neužtikrintumą. Tereikia paimti informaciją iš vienos sistemos ir pritaikyti žinias kitai. Taip galėtume tuo pat metu sužinoti LIGO veidrodžių poziciją ir momentą, ir žengti į vadinamąją poerdvį be kvantinės mechanikos link neriboto judėjimo matavimo tikslumo. Šį principą demonstruojantis eksperimentas jau ruošiamas Eugene’o Polziko laboratorijoje.

Niels Bohr Institute
scitechdaily.com

Nuoroda: “Entanglement between distant macroscopic mechanical and spin systems” by Rodrigo A. Thomas, Michał Parniak, Christoffer Østfeldt, Christoffer B. Møller, Christian Bærentsen, Yeghishe Tsaturyan, Albert Schliesser, Jürgen Appel, Emil Zeuthen and Eugene S. Polzik, 21 September 2020, Nature Physics.
DOI: 10.1038/s41567-020-1031-5

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Miestas

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Traidenio g. 5, Tverečiaus g. 18

Avatar

Paskelbta

Kuriant švarios energijos vartojimo planus – vilniečių elektroninė apklausa

  Stebėdamas padidėjusią klimato kaitą ir senkančius gamtos išteklius, Vilnius kartu su Lietuva ir visa Europos Sąjunga renkasi švarią energiją. 2018 m. paskelbtoje Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijoje įrašytas tikslas ateityje vartoti tik atsinaujinančią… ❯❯❯

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Didlaukio g. 34

❯❯❯

Kitąmet Vilniuje rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo modelis nesikeis – ir toliau bus laikomasi principo „teršėjas moka“

Šiandien, lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų pakeitimo projektą – jais siekiama tiksliau apibrėžti ir sureguliuoti vietinės rinkliavos apskaičiavimą ir mišrių komunalinių… ❯❯❯

„Atliekų kultūra“: nuo informacinio projekto link savarankiško kultūros reiškinio

  Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vykdomas projektas „Atliekų kultūra“ šiemet švenčia dviejų metų gimtadienį. Per tą laiką „Atliekų kultūra“ spėjo tapti aplinkai draugiško gyvenimo būdo dalimi daugeliui Vilniaus regiono gyventojų. Ši iniciatyva… ❯❯❯

„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad daugėja nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose –… ❯❯❯

Vilniuje įrengtos stebėjimo kameros jau fiksavo pirmuosius atliekų tvarkymo pažeidėjus

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA), spalio mėnesį įrengusi pirmąsias stebėjimo kameras šalia komunalinių atliekų šalinimo konteinerių, vos per kelias savaites nustatė daugiau kaip 70 atliekų tvarkymo pažeidimų. Dažniausiai… ❯❯❯

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt