Connect with us

Naujienos

Jauniesiems ūkininkams įsikurti – papildomos lėšos

Avatar

Paskelbta

Šiandien, minint Tarptautinę mokytojų dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje, Valdovų rūmuose, apdovanojo Metų mokytojus. Nors, pasak ministro A. Monkevičiaus, dėl pandemijos grėsmės šventė šiemet kuklesnė,  nuotaika minint Tarptautinę mokytojų dieną džiugi kaip ir visada.

„Labai didžiuojuosi mūsų mokytojais, kurie puikiai susitvarko dabartinėje sudėtingoje situacijoje. Jie yra pavyzdys Europos ir pasaulio mokytojams. Bet kuris dalykas, ar tai būtų muzika, kūno kultūra, matematika, ugdo visapusišką asmenybę, kai tik užmezgamas mokytojo ir mokinio ryšys. O mokytojas laimingiausias tada, kai mato laimingus mokinius, atradusius savo gyvenimo kelią ir sėkmę“, – renginyje kalbėjo ministras A. Monkevičius.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas, perdavęs Ministro Pirmininko sveikinimą mokytojams, akcentavo, kad švietimo kokybei ne tiek svarbi aplinka, priemonės, kiek geras mokytojas, be kurio neįmanoma mokymosi pažanga.

Šiemet premijos įteiktos 6 Metų mokytojams. Ne vienas Metų mokytojas, atsiimdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai ir didžiulis įpareigojimas, ir ne vien jo paties darbo, bet ir visos mokyklos įvertinimas, dėkojo kolegoms, vadovams, šeimos nariams.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos ir ekonomikos mokytoja ekspertė, tuo metu, kai sužinojo esanti išrinkta Metų mokytoja, su mokiniais kaip tik aptarinėjo teiginį: su didele galia ateina didelė atsakomybė. Tad pirmiausia ji ir pagalvojusi apie didelę Metų mokytojo atsakomybę. „Kiekviena diena mokykloje – mokytojui savitas iššūkis, bet einame tuo keliu sąžiningai ir atsakingai, kaip kiekvienas sugebame“, – atsiimdama apdovanojimą sakė mokytoja.

„Niekada nesuabejojau savo pasirinktu gyvenimo keliu. Kiekvieną rytą į mokyklą ateinu su idėja, o vakare tikiuosi grįžti su rezultatu, nors ir mažu“, – prisipažino Aleksandras Ronkus, uostamiesčio „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas.

Apie Metų mokytojo premijos laureatus.

Ramutė Kežienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, daug nusipelniusi savo krašto etninei kultūrai, kartu su mokiniais yra inicijavusi nacionalinius projektus, populiarinančius kupiškėnų krašto tradicijas, tarmę, su savo mokiniais aktyviai dalyvavusi etninės kultūros konkursuose ir renginiuose, sukūrusi filmų. Per pamokas ji aktyviai taiko inovatyvius kūrybingumo ugdymo metodus, rengia atviras pamokas, konsultuoja kolegas lituanistus, ypač apie naujų metodų taikymą gerinant skaitymo gebėjimus. Mokytoja yra didelė informacinių technologijų entuziastė.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos, ekonomikos mokytoja ekspertė. Mokytoja išugdžiusi visą būrį olimpiadininkų, prizininkų, jos mokiniai daugiau nei 10 metų iškovoja teisę dalyvauti respublikinėse ir tarptautinėse geografijos olimpiadose, pasiekia puikių rezultatų. Mokiniai įtraukiami į tarptautines iniciatyvas, pvz., dalyvauja Jungtinių Tautų darnaus vystymosi projekte „Global Social Leaders“. Mokytoja Jūratė sugeba atliepti į kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, per pamokas sukurti pozityvią ir darbingą bendradarbiavimo atmosferą. Pamokas ji veda ne tik mokykloje, bet ir mieste, pažintiniuose takuose, vyksta ir integruotos geografijos ir biologijos, taip pat – geografijos ir anglų kalbos pamokos. J. Orlovienė vadovauja lauko tyrimo, šiandieninių gyvenimo aktualijų analizės darbams, kuriuos atlieka gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos mokiniai.

Aleksejus Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, biologijos mokytojas. Savo pirmas pamokas mokslo metų pradžioje mokytojas pradeda žodžiais: „Niekada nebijokite man pasakyti, kad jūs nežinote. Jeigu jūs kažko nežinote, mes tai būtinai sužinosime. Būtent dėl to ir stoviu prieš jus“. Sudominti mokinius jis stengiasi ir netradiciniais būdais, pvz., per pamokas mokiniai, dažniausiai dirbdami komandomis, naudojasi ne tik kompiuteriais, bet ir stalo žaidimais, siūlais schemoms konstruoti ir pan. Mokytojas veda atviras pamokas, supažindindamas kolegas su informacinių technologijų panaudojimu mokymui diferencijuoti, mokinių įsitraukimui skatinti. Pernai mokytojas Aleksejus demonstravo savo pamokas VU besistažuojantiems Kazachstano doktorantūros studentams. Savo mokiniams geografijos ir pilietiškumo pamokas jis veda Valstybės pažinimo centre, Vingio parke, mokyklos teritorijoje. Mokiniams jis yra sukūręs specialų internetinį portalą, kuriame jie gali rasti visą pamokų medžiagą, papildomos informacijos. Per karantiną mokytojas savo gimnazijoje įdiegė nuotolinio mokymo platformą, konsultavo mokytojus, vaikus, tėvus. Kartu su mokiniais jis aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, šiemet jis yra tarp 20 atrinktų Lietuvos mokytojų, kurie gruodį dalyvaus TIWI projekto „European Schoolnet“ mokymuose Briuselyje.

Aleksandras Ronkus, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas. Mokytojas kūrybiškai, estetiškai formuoja ir savo darbo aplinką, ir projektuoja, kuria progimnazijos erdves. Didelį dėmesį jis skiria valstybės etnografiniams simboliams, šventėms, kasmet organizuoja tradicija tapusį respublikinį mokinių technologijų konkursą „Jaunasis meistras“, yra parengęs integruotą technologijų ir informacinių dalykų programą aštuntokams, daugybę vertingos metodinės medžiagos technologijų mokytojams. A. Ronkus yra saugesnio interneto ambasadorius, organizuoja renginius, skaito pranešimus švietimo konferencijose. 2019 m. jam buvo skirta Klaipėdos miesto Metų mokytojo nominacija.

Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė. Mokytoja sugeba sudominti mokinius nelengvu chemijos mokslu įtraukdama juos į įdomias ir kūrybingas iniciatyvas, itin skatindama mokytis per praktinius tyrinėjimus. Jos pamokos vyksta ir Karpėnų klinčių karjere, ir Akmenės nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, ir Kauno technologijos universitete, ir „Akmenės cemente“. Ji yra išugdžiusi nemažai prizininkų, nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų, gimnazijoje rengusi ir eksperimentų mugę, ir chemijos popietę, ir Tyrėjų savaitę, kitus chemiją populiarinančius renginius. Mokytoja yra parengusi užduočių aprašų, kuriais gali naudotis chemijos mokytojai, vedusi seminarų, ji taip pat yra chemijos valstybinio egzamino vertintoja.

Rasa Zubrickienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė. Mokytoja vadovauja „VGTU klasės“ biochemikų grupės tiriamajai veiklai, kuri organizuojama Vilniaus Tech universitete, – mokiniai kartu su mokslininkais atlieka tiriamuosius darbus laboratorijose. Jos parengtos edukacinės programos vyksta ir kitose aukštosiose mokyklose, mokslo centruose, pvz., VU Gyvybės mokslų centre, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, biotechnologijų bendrovėje „Thermo Fisher Scientific“. Ji taip pat parengė ir įgyvendina pasirenkamojo dalyko „Praktinė biologija“ programą, kuri padeda mokiniams ne tik gilinti gamtamokslines kompetencijas, bet ir ugdytis mokslinį ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; ši programa taip pat padeda pasirengti būsimoms studijoms. Mokytoja veda atviras integruotas pamokas, sudominančias ir motyvuojančias mokinius, daug dėmesio skiria sveikatos temoms, į savo pamokas kviečiasi medikus, kitus sveikatos specialistus. R. Zubrickienė yra sertifikuota švietimo konsultantė, konsultuojanti „Lyderių laikas 3“ projekte dalyvaujančias savivaldybių komandas. Mokytojos veikla neapsiriboja mokykla ir biologijos mokslu – ji dainuoja kameriniame chore, savanoriauja, vaidino dramos studijoje, gal dėl to itin sugeba puoselėti tvirtą mokytojo ir mokinio ryšį – net jos buvę mokiniai, kai kurie galbūt ir mokytojos pavyzdžio paakinti, pasirinkę biomedicinos krypties profesijas, ir dabar apsilanko mokykloje, dalinasi savo sėkmės istorijomis.

Per renginį taip pat buvo įteikta premija šių metų Meilės Lukšienės premijos konkurso laureatui – Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojui Artūrui Adamui Markevič, dirbti į mokyklą atėjusiam per projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“. Drauge su kolegomis jis įgyvendino „Mokyklos pokyčio projektą“, kuris parodė įtraukiojo ugdymo svarbą, ir ne tik mokyklos bendruomenei. 2018-2020 m. buvo inicijuotos Vilniaus Šilo mokyklos, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos ir VGTU inžinerijos licėjaus bendros mokinių veiklos, kurių idėja – kiekvienas mokinys turi patirti mokymosi sėkmę. Vaikai drauge keliavo „Draugystės žygyje“, buvo organizuotos bendros pradinių klasių mokinių veiklos, informacinės pamokos-diskusijos apie vaikų, turinčių spec. ugdymosi poreikių, ypatumus, stiprybes VGTU inžinerijos licėjaus mokiniams. Sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu mokytojas Artūras per labai trumpą – 1 savaitės laikotarpį drauge su kitais mokyklos specialistais parengė unikalius nuotolinio ugdymo pamokų rinkinius. Pamokų pavyzdžiais aktyviai naudojosi Lietuvos pedagogai, ugdantys vaikus, turinčius labai didelių ir didelių ugdymosi poreikių. Jis konsultuoja Vilniaus Šilo mokykloje įkurtame konsultaciniame centre, teikiančiame ilgalaikes konsultacijas įstaigoms, ugdančioms vaikus, turinčius specialiuosius ugdymosi poreikius. Kiekvieną savaitę su savo auklėtiniais mokytojas išvyksta už mokyklos ribų, lankosi gamtoje, muziejuose, teatruose, gražiose Lietuvos vietose.

Per renginį apdovanoti bendro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir portalo „Delfi“ projekto „Ačiū už pamokas“ laimėtojai. Rugsėjo mėnesį esami ir buvę mokiniai tinklalapyje www.aciuuzpamokas.lt galėjo nominuoti savo mėgstamus mokytojus, parašyti jiems padėką arba perduoti „ačiū“ vienu mygtuko paspaudimu. Per keletą savaičių buvo nominuota daugiau nei 250 mokytojų, jiems ištarti per 20 tūkst. „ačiū“. Mokytojams dėkota ne tik už suteiktas žinias, bet ir palaikymą, pastūmėjimą, diegiamas vertybes, šilumą, supratimą ir pokalbius.

Išrinkti 10 daugiausiai „ačiū“ sulaukusių  pedagogų: Vesta Žukienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Vaida Uždavinė, Vilniaus miesto Balsių progimnazija pradinių klasių mokytoja; Saida Šnipienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Inga Kazlauskienė, Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Paulius Sungaila, biologijos mokytojas iš Vilniaus; Jelena Ščiglo, Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Božena Čenko, Šalčininkų r. Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos mokytoja; Greta Rekašienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė; Vaiva Pocevičienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ meninio ugdymo pedagogė;  Danguolė Laurenčikienė, Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja.

autor. Renata Česnavičienė

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Paveiktų šalių sąraše lieka Lichtenšteinas ir Šveicarija, galios tie patys atvykimo reikalavimai

Avatar

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.

Skaityti toliau

Naujienos

Į prioritetinį vakcinuojamų asmenų sąrašą įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vidaus reikalų ministerija ir Dingusių žmonių paramos centras tęsia bendradarbiavimą

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt