Connect with us

Naujienos

Siūloma tiksliau apibrėžti laikinojo sulaikymo tvarką ir sustiprinti asmens teisę apginti savo laisvę

Avatar

Paskelbta

Niekas nežino, dėl ko tiksliai buvo sudarkytas jaunos merginos veidas – tačiau jos sužalojimai atitinka bausmes, kurios istoriškai buvo skiriamos nusikaltėliams. Jei žaizdos yra bausmės pasekmė – tai šis atvejis yra anksčiausias žinomas šios žiaurios bausmės taikymo atvejis anglosaksiškojoje Anglijoje, žurnale „Antiquity“ publikuotame tyrime skelbia mokslininkai.

„Galime tik spėlioti, kas šiuo atveju nutiko – tačiau sužalojimų prigimtis rodo sankcijas už konkrečius veiksmus – tokius kaip seksualinius iškrypimus, ar bent jau tokio dalykų interpretavimą“, – portalui „Live Science“ sako Londono universiteto koledžo Archeologijos instituto mokslinis bendradarbis bei tyrimo vadovas Garrardas Cole’as.

Pati kaukolė buvo surasta praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, atliekant kasinėjimus Oukridžo gyvenvietėje, pietinėje Hampšyro grafystės dalyje, Anglijoje. Tačiau tuo metu mokslininkai netyrė kaukolės – ir neaišku, ar ten buvo palaidoti ir likusieji palaikai.

Vietoj to kaukolė buvo įtraukta į kolekciją, kurią kuravo dabartinis Hampšyro kultūros trestas. Neseniai atliekant šios kolekcijos auditą, kaukolė buvo iš naujo atrasta – ir „kaukolė vis dar buvo padengta dirvožemiu, kas rodė, kad ji nebuvo ištirta“, – sakė G.Cole’as, nusprendęs kartu su kolegomis ją ištyrinėti.

Keli tyrimai pateikė užuominų apie asmenį: anatominė analizė parodė, kad kaukolė priklausė 15–18 metų žmogui, DNR analizė parodė, kad tai buvo moteris, o datavimas radioaktyviąja anglimi atskleidė, kad paauglė gyveno kažkada tarp 776 ir 899 m. – ir išanalizavus skirtingus cheminių elementų izotopus dantyse, paaiškėjo, kad ji neaugo vietovėje, kur būta kreidinių kalvų – kas reiškia, kad ji negimė ar neaugo centrinėje ir rytinėje pietų Anglijos dalyje (visa tai nustatoma pagal cheminius elementus, kurie su vandeniu ir maistu patenka ant dantų).

Tai galėjo būti paauglė prašalaitė, rašo „Live Science“.

Mokslininkų komanda taip pat įvertino žaizdas kaukolėje. Pėdsakai aplink nosį ir burną buvo ryškūs. „Ant kaulų matyti bent du pjūviai, kertantys nosies angos šoną ir kaulą tarp nosies ir viršutinių priekinių dantų, – sako G.Cole’as. – Atrodo, abi žaizdos buvo padarytos aštriu įnagiu plonais ašmenimis. Turint omenyje anglosaksiškąjį laikotarpį (410–1066 m.), greičiausiai tai buvo geležinis peilis. Kitas aštriaašmenis ginklas – pavyzdžiui, kalavijas – būtų buvęs per sunku tokiam reikalui“.

Tyrėjai taip pat pastebėjo negilų pjūvį ant paauglės kaktos, kurį interpretavo „kaip plaukų šalinimo ženklą“, sako G.Cole’as. Paprastai skalpavimas palieka kelių pjūvių žymes, tačiau gali būti, kad prasčiau išsilaikiusioje kaukolėje per šimtus metų kiti pjūvių ženklai nunyko, sako jis.

Paauglė greičiausiai neišgyveno egzekucijos, nes žaizdų kraštuose nėra gijimo požymių, rašo tyrėjai. Net jei jos lūpos ir galvos oda būtų palikta sveika, „nosies sužalojimas galėjo būti pakankamas, kad nulemtų mirtį – nes tikriausiai būtų pažeistas nosies gale esančių arterijų tinklas“, rašo mokslininkai. Perpjovus šias arterijas, turėjo pasipilti kraujas ir galimas daiktas, mergina juo mirtinai užspringo.

Įvykiai, dėl kurių ji žuvo, tebėra paslaptis. Ar minia ją nubaudė už tai, kas tuo metu buvo traktuojama esant nusižengimu? Ar vietos valdžia skyrė jai griežtą bausmę už tai, kad neva įvykdė tam tikro pobūdžio nusižengimus ar nukrypimus? Neturint daugiau įrodymų, archeologams tai gali likti amžina paslaptimi.

Tačiau atrodo, kad „moterų veido žalojimas, kas lygiagrečiai atitinka vyrų kastravimą, yra seniai nusistovėjusi pasaulinė praktika“, – sako G.Cole’as. Ir nors anglosaksų valdovai X a. šią bausmę įformino ir savo oficialiuose įstatymuose, dabar žinoma, kad tokių bausmių atvejų pasitaikydavo ir anksčiau.

„Dabar žinome, kad tokia praktika pasitaikė – bet neįsivaizduojame, kaip dažnai tokios bausmės būdavo taikomos“, – sako G.Cole’as.

Parengta pagal „Live Science“.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Teisė naudotis šeimos kortelės privilegijomis suteikiama ir šeimynoms

Avatar

Paskelbta

Norint gauti Šeimos kortelę, šeimynos dalyvis (steigėjas) turi pateikti rašytinį prašymą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui (SPPD). Jį galima siųsti paštu arba pateikti atvykus į SPPD (Vivulskio g. 13, 03115 Vilnius, Lietuva).
Prašymo forma yra patvirtinta Šeimos kortelės tvarkos apraše, o pridedamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos seniūno ar notaro. Pridėti reikia pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir, jei reikia, tik tuos dokumentus apie asmens duomenis, kurių nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba informacinėse sistemose (pagal priežastį kodėl kortelė skiriama). Prašymo formą atsisiųsite čia.
Svarbu prašyme nurodyti šeimynos dalyvį (steigėją) ir visus nuolatinai globojamus vaikus. Visi vienoje šeimynoje nuolatinai globojami vaikai yra sumuojami. Šeimai išduodama viena nemokama kortelė – ja gali naudotis visi asmenys šeimoje, kurių vardai ir pavardės nurodyti ant kortelės. Tais atvejais, kai šeimos narių daugiau nei 6, išduodamas kortelės tęsinys – antra kortelė, kurioje nurodomas pareiškėjas ir pirmoje kortelėje nenurodyti šeimos nariai. Partnerių lojalumo sistemose šios dvi kortelės vertinamos kaip viena, turinti tą patį brūkšninį kodą. Ji naudojama tik tuo atveju, kai šeima nori pasinaudoti nuolaidomis, kurių suteikimui partneris prašo pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą kiekvienam šeimos nariui.
Daugiau informacijos apie šeimynas rasite Vaikoteises.lt svetainėje.

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

Avatar

Paskelbta

 

Sostinės savivaldybės paskelbtas geriausių įveiklinimo idėjų konkursas jau padėjo surasti naujus šeimininkus trims Naugarduko, Bernardinų bei Vilniaus gatvėse esančioms savivaldybei priklausančioms patalpoms, kuriose laimėtojai įsikurs ir pasiūlys vilniečiams įvairių laiko praleidimo būdų. Dar 5 konkursai – jau pirmadienį

Įsikurs menų centrai, baltarusių traukos centras

Geriausia įveiklinimo idėja Bernardinų g. 6-12 išrinkta VšĮ Lewben Art Foundation pasiūlyta mintis patalpose įkurti meno centrą – čia jau artimiausiu metu bus siekiama sukurti šiuolaikišką, įvairioms visuomenės grupėms skirtą Lietuvos ir tarptautinio šiuolaikinio meno ir edukologijos centrą. Laimėtojas planuoja eksponuoti Lewben Art Foundation kolekcijos kūrinius, taip pat įrengti neformalią erdvę diskusijoms, edukacijai, parodoms.

Patalpos Naugarduko g. 20A-3 pavirs scenos menų centru: konkursą laimėjusi VšĮ „Darbininkai“ šią erdvę žada paversti alternatyvia scenos menų erdve, prieinama kuriančiam menininkui, kartu pasiūlant ne tik erdvę repeticijoms, bet ir pasirodymams, įvairiapusę pagalbą menininkams – nuo techninės komandos pagalbos – iki projektų komunikacijos strategijos rengimo.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

VšĮ „I. Luckevičiaus baltarusių muziejus“ pasiūlė geriausią idėją patalpoms Vilniaus g. 20. Miesto centre įsikurs saugi erdvė nukentėjusiems nuo represijų ir į Lietuvą atvykusiems baltarusiams. Čia veiks ir integravimo programa baltarusiams, bus kuriamas kultūrinis traukos centras kaimyninės tautos atstovams, gyvenantiems visoje Lietuvoje. Vyks parodos, edukacinės programos, lietuvių kalbos paskaitos.

Nauji konkursai penkioms patalpoms įveiklinti

Kitą savaitę bus skelbiamas dar vienas panašus konkursas – jame galės varžytis dar daugiau idėjų, kaip geriausiai panaudoti dar 5 nekilnojamojo turto objektus (4 nauji ir 1 pakartotinis konkursas) Jogailos, Meistrų, Pylimo, Skroblų ir S. Stanevičiaus gatvėse.

Kaip ir anksčiau, šiuose konkursuose bus varžomasi ne dėl kainos, bet dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos.

Nuo kovo 8 d. savivaldybė lauks paraiškų su pasiūlymais, kaip efektyviausiai paskatinti kurti socialinius verslus ar apjungti bendruomenes, kurti, tirti kino ar televizijos meną, rasti geriausias idėjas kultūrinės pakraipos meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo, maitinimo ar administracinei veiklai vykdyti, arba teikti socialines paslaugas, ieškoti idėjų, kaip pritaikyti patalpas scenos menams ir kitai kultūrinei veiklai vaikams.

Socialinei veiklai

Pakartotinai skelbiamas konkursas patalpos, esančioms Jogailos g. 7. Joms dešimčiai metų ieškoma nuomininkų, kurie užsiimtų socialine veikla, telktų socialines iniciatyvas ir sudarytų galimybes vystytis socialiniams verslams, bendruomenėms, organizuotų renginius. Viena iš privalomų sąlygų gavus šias patalpas, jų pritaikymas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.

Skroblų gatvėje esančioms patalpoms, dešimčiai metų taip pat ieškomos geriausios įveiklinimo idėjos, kaip kuo efektyviau teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl neįgalumo, amžiaus ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį, bei vykdyti kultūrinę, visuomeninę, organizacinę ir ūkinę veiklą.

Panašaus konkurso dėka, Vilniuje jau veikia tokia erdvė, kaip Senjorų avilys (Kubiliaus g. 2) – 2019 metais įkurta unikali užimtumo erdvė vyresnio amžiaus vilniečiams, kur jie gali mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, menų, skaitomos paskaitos. Taip pat – Vilniaus socialinis klubas (Vilnius social club) – nevyriausybinė organizacija, kuri siekia mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti žmonių tarpusavio ryšius teikiant profesionalią socialinę – ugdomąją pagalbą vaikams ir jaunimui.

Nuomojamos patalpos: 443,85  kv. m su garažu, esančias pastate Jogailos g. 7, antrame aukšte. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Jolanta Grotus, tel. 8 (5) 211 2182, el. paštas: jolanta.grotus@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 424,58 kv. m, esančias pastate Skroblų g. 27. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Diana Petraškevičienė, tel. (8 5) 211 2251, el. paštas: diana.petraskeviciene@vilnius.lt.

Kultūrai ir kitoms veikloms

Patapos esančios Pylimo g. 21A taip pat ieško naujų šeimininkų – čia laukiamos idėjos, kaip šias patalpas geriausiai pritaikyti kultūrinės pakraipos meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo, maitinimo ar administracinei veiklai vykdyti.

Ieškomos ir geriausios idėjos dabar jau beveik visiškai pritaikytoms patalpoms esančioms Meistrų g. 12C. Savivaldybė ieško nuomininkų, kurie dešimčiai metų užsiimtų kino, televizijos ir reklamos filmų gamyba, kino sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, kino edukacija bei su ja susijusioms visuomeninėms, organizacinėms ir ūkinėms veikloms vykdyti.

Dešimčiai metų viešo konkurso būdu scenos menų ir kitai kultūrinei veiklai vaikams vykdyti bus nuomojamos patalpos ir S. Stanevičiaus g. 24. Šiose patalpose miestas nori matyti profesionaliųjų scenos menų renginius (spektaklius, pasirodymus, edukacines veiklas ir pan.), skirtus įvairaus amžiaus vaikams.

Pastarųjų dviejų patalpų nuomos konkursai yra didesnės neseniai priimtos Vilniaus miesto kultūros politikos strategijos dalis. Ja siekiama toliau nuo miesto centro esančias erdves, taip pat iki šiol nenaudotas erdves, įveiklinti ir pritaikyti profesionaliai kultūrinei, laisvalaikio veiklai. Vienas tokių sėkmingų įveiklinimo pavyzdžių – SODAS 2123 (Vitebsko g. 21 ir 23), pradėjęs savo veiklą 2020 metais. Ši naujai įkurta, toliau nuo miesto centro įsikūrusi erdvė pritaikyta kultūros kūrėjų ir tyrėjų veikloms, scenos menui, muzikai, įvairioms edukacinėms dirbtuvėms, renginiams.

Nuomojamos patalpos: 66,01 kv. m, adresu Pylimo g. 21A, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Aušra Kažukauskaitė, tel. (8 5) 211 2289, el. paštas: ausra.kazukauskaite@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 1622,60 kv. m pastatas – laboratorijas, Meistrų g. 12C, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Diana Petraškevičienė, tel. (8 5) 211 2251, el. paštas: diana.petraskeviciene@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 691,52 kv. m patalpas, pirmame ir antrame aukštuose ir rūsyje, adresu S. Stanevičiaus g. 24, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Aušra Kažukauskaitė, tel. 8 (5) 211 2289, el. paštas: ausra.kazukauskaite@vilnius.lt.

Visa detali informacija skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės www.vilnius.lt skiltyje „Parduodamas ir nuomojamas turtas“.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinė 700-ąjį jubiliejų pasitiks su ambicingais kultūros ir meno projektais

Avatar

Paskelbta

 

Šiuolaikinis menas, opera, kinas: Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga visuomenei bus pristatyti septyni visiškai nauji šių ir kitų kultūros sričių kūriniai, renginiai ir festivaliai. Kultūros ir edukacijos projektai, įtrauksiantys vilniečius ir miesto svečius patirti daugiaamžio miesto dabartį, istoriją ir prisidėti prie ateities kūrimo, bus pradėti įgyvendinti dar šiais metais, o kulminaciją pasieks 2023-aisiais – Lietuvos sostinės jubiliejiniais metais. Tų metų sausio 25 d. sueis 700 metų, kai Vilnius buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Bus įgyvendintos septynios idėjos

Ruoštis įspūdingo jubiliejaus sutikimui sostinė pradėjo jau šiemet. Septyni projektai, laimėję Vilniaus miesto savivaldybės ir “Go Vilnius” organizuotą idėjų konkursą, taps svarbia trejų metų laikotarpių apimančios renginių programos dalimi.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, MO muziejus, menų fabrikas “Loftas”, Lietuvos nacionalinis muziejus, galerija “Meno niša”, viešoji įstaiga “Meno genas” ir prodiuserinė kompanija “Ulvyds”: šių septynių organizacijų idėjos atrinktos įgyvendinimui siekiant įprasminti Vilniaus 700 metų jubiliejų. Artimiausiu metu organizacijos bus kviečiamos pasirašyti sutartis, ir po to kiekvienas iš septynių laimėjusių projektų bus plačiau pristatomas visuomenei.

Menų fabrikas “Loftas” su projektu „Kartą Vilniuje“ pakvies vilniečius tapti filmo apie savo miestą bendraautoriais. Galerija „Meno niša“ sostinės jubiliejaus proga pristatys Vilniaus performansų festivalį. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras dirbtinio intelekto pagalba rekonstruos pirmąją Vilniuje XVII a. atliktą operą.

Lietuvos nacionalinis muziejus su projektu „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ paliks muziejines erdves ir apie miesto istoriją papasakos kiekvienam suprantama kalba. „Meno genas“ tarptautinio garso kompozitorius pakvies sukurti konkrečioms Vilniaus viešosioms erdvėms skirtus muzikos kūrinius.

Nemažai kūrėjų dėmesio nusipelnė garsusis Ričardo Gavelio romanas “Vilniaus pokeris”. Kino režisierius Donatas Ulvydas ketina pagal šį romaną ne tik kurti filmą, bet inicijuoti ir naujus džiazo, tapybos, skulptūros įvykius. Tuo tarpu MO muziejus pristatys masinę instaliaciją, kviečiančią Vilnių pamatyti per “Vilniaus pokerio” prizmę.

„Esu tikras, kad Vilniaus jubiliejus taps įsimintina švente visiems miestiečiams ir miesto svečiams. Šios drąsios ir išradingos idėjos prisidės prie to, kad Vilnius, prisimindamas savo didingą praeitį, galėtų ne mažiau didžiuotis šiandienos pasiekimais“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Svarbi jubiliejaus programos dalis

Idėjų konkursas – viena iš svarbių Vilniaus jubiliejaus minėjimo dalių, skirtų kurti naujus kultūrinius projektus, prisiminti miesto praeitį ir dabartį, brėžti ateities vizijas, telkti bendruomenę ir stiprinti emocinį ryšį su miestu. Kurdami idėjas, kandidatai turėjo pasiūlyti, kaip originaliai praturtinti miesto kultūrinę aplinką drąsiais sprendimais bei paskatinti į Lietuvos sostinę pažvelgti dar nematytu kampu.

Nuo praėjusių metų spalio 15 d. iki šių metų sausio 20 d. vykusiame idėjų konkurse buvo pakviestos dalyvauti meno ir kultūros organizacijos – scenos menų, muzikos, vizualiųjų menų, dizaino, kino, istorijos, tarpdisciplininio meno, populiariosios kultūros bei gatvės meno sričių atstovai. Septynios geriausios idėjos buvo atrinktos iš 94 konkursui pateiktų paraiškų. Konkurso laimėtojams finansavimas idėjų įgyvendinimui skirtas trejiems metams – bendra suma siekia 1,4 mln. eurų.

„Sulaukėme beveik šimto skirtingų idėjų iš įvairių sostinėje veikiančių organizacijų. Kruopščiai komisijos atrinkti laimėtojai ir jų projektai atstovauja skirtingas kultūros bei meno sritis, pradedant scenos bei audiovizualinių menų ir baigiant kino, performanso projektais. Tikimės svaraus indėlio kuriant įsimenančią šventę mieste“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Komisijai – nelengva užduotis

Konkursui pateiktas idėjas vertino komisija, sudaryta iš Vilniaus miesto savivaldybės atstovų bei skirtingoms meno sritims atstovaujančių ekspertų. Kviestinę ekspertų komisijos dalį sudarė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diavara, „Vilniaus kino biuro“ direktorė Jūratė Pazikaitė, Lietuvos teatro kritikas Vaidas Jauniškis ir Lietuvos marketingo asociacijos direktorė Alvydė Palaimaitė.

Komisijos nariai vadovavosi keliais kriterijais – vertino projekto kokybę, auditorijos pasiekiamumą, reikšmę Vilniaus miesto jubiliejaus kontekstui, prieinamumą plačiajai visuomenei,  bendradarbiavimą bei tarptautiškumą. Visi minėti kriterijai nulėmė bendrą projekto konkursinį balą. Komisijos nariai nusišalino, kai buvo vertinamos paraiškos, galinčios su jais turėti tiesioginių ar netiesioginių sąsajų.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt