Connect with us

Naujienos

Tirdami kaukolę mokslininkai aptiko šiurpius kankinimų pėdsakus – paauglė buvo baudžiama?

Avatar

Paskelbta

Niekas nežino, dėl ko tiksliai buvo sudarkytas jaunos merginos veidas – tačiau jos sužalojimai atitinka bausmes, kurios istoriškai buvo skiriamos nusikaltėliams. Jei žaizdos yra bausmės pasekmė – tai šis atvejis yra anksčiausias žinomas šios žiaurios bausmės taikymo atvejis anglosaksiškojoje Anglijoje, žurnale „Antiquity“ publikuotame tyrime skelbia mokslininkai.

„Galime tik spėlioti, kas šiuo atveju nutiko – tačiau sužalojimų prigimtis rodo sankcijas už konkrečius veiksmus – tokius kaip seksualinius iškrypimus, ar bent jau tokio dalykų interpretavimą“, – portalui „Live Science“ sako Londono universiteto koledžo Archeologijos instituto mokslinis bendradarbis bei tyrimo vadovas Garrardas Cole’as.

Pati kaukolė buvo surasta praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, atliekant kasinėjimus Oukridžo gyvenvietėje, pietinėje Hampšyro grafystės dalyje, Anglijoje. Tačiau tuo metu mokslininkai netyrė kaukolės – ir neaišku, ar ten buvo palaidoti ir likusieji palaikai.

Vietoj to kaukolė buvo įtraukta į kolekciją, kurią kuravo dabartinis Hampšyro kultūros trestas. Neseniai atliekant šios kolekcijos auditą, kaukolė buvo iš naujo atrasta – ir „kaukolė vis dar buvo padengta dirvožemiu, kas rodė, kad ji nebuvo ištirta“, – sakė G.Cole’as, nusprendęs kartu su kolegomis ją ištyrinėti.

Keli tyrimai pateikė užuominų apie asmenį: anatominė analizė parodė, kad kaukolė priklausė 15–18 metų žmogui, DNR analizė parodė, kad tai buvo moteris, o datavimas radioaktyviąja anglimi atskleidė, kad paauglė gyveno kažkada tarp 776 ir 899 m. – ir išanalizavus skirtingus cheminių elementų izotopus dantyse, paaiškėjo, kad ji neaugo vietovėje, kur būta kreidinių kalvų – kas reiškia, kad ji negimė ar neaugo centrinėje ir rytinėje pietų Anglijos dalyje (visa tai nustatoma pagal cheminius elementus, kurie su vandeniu ir maistu patenka ant dantų).

Tai galėjo būti paauglė prašalaitė, rašo „Live Science“.

Mokslininkų komanda taip pat įvertino žaizdas kaukolėje. Pėdsakai aplink nosį ir burną buvo ryškūs. „Ant kaulų matyti bent du pjūviai, kertantys nosies angos šoną ir kaulą tarp nosies ir viršutinių priekinių dantų, – sako G.Cole’as. – Atrodo, abi žaizdos buvo padarytos aštriu įnagiu plonais ašmenimis. Turint omenyje anglosaksiškąjį laikotarpį (410–1066 m.), greičiausiai tai buvo geležinis peilis. Kitas aštriaašmenis ginklas – pavyzdžiui, kalavijas – būtų buvęs per sunku tokiam reikalui“.

Tyrėjai taip pat pastebėjo negilų pjūvį ant paauglės kaktos, kurį interpretavo „kaip plaukų šalinimo ženklą“, sako G.Cole’as. Paprastai skalpavimas palieka kelių pjūvių žymes, tačiau gali būti, kad prasčiau išsilaikiusioje kaukolėje per šimtus metų kiti pjūvių ženklai nunyko, sako jis.

Paauglė greičiausiai neišgyveno egzekucijos, nes žaizdų kraštuose nėra gijimo požymių, rašo tyrėjai. Net jei jos lūpos ir galvos oda būtų palikta sveika, „nosies sužalojimas galėjo būti pakankamas, kad nulemtų mirtį – nes tikriausiai būtų pažeistas nosies gale esančių arterijų tinklas“, rašo mokslininkai. Perpjovus šias arterijas, turėjo pasipilti kraujas ir galimas daiktas, mergina juo mirtinai užspringo.

Įvykiai, dėl kurių ji žuvo, tebėra paslaptis. Ar minia ją nubaudė už tai, kas tuo metu buvo traktuojama esant nusižengimu? Ar vietos valdžia skyrė jai griežtą bausmę už tai, kad neva įvykdė tam tikro pobūdžio nusižengimus ar nukrypimus? Neturint daugiau įrodymų, archeologams tai gali likti amžina paslaptimi.

Tačiau atrodo, kad „moterų veido žalojimas, kas lygiagrečiai atitinka vyrų kastravimą, yra seniai nusistovėjusi pasaulinė praktika“, – sako G.Cole’as. Ir nors anglosaksų valdovai X a. šią bausmę įformino ir savo oficialiuose įstatymuose, dabar žinoma, kad tokių bausmių atvejų pasitaikydavo ir anksčiau.

„Dabar žinome, kad tokia praktika pasitaikė – bet neįsivaizduojame, kaip dažnai tokios bausmės būdavo taikomos“, – sako G.Cole’as.

Parengta pagal „Live Science“.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Rajonas

Covid-19 statistika Vilniaus rajone

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgdami į vis besikeičiančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo šiol, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos oficialia informacija, pateiksime apibendrintą svarbiausią Covid-19 statistiką Vilniaus rajono savivaldybėje.
Lapkričio 27 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 25 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Šiuo metu iš viso Vilniaus rajone Covid-19 serga 1 129 asmenys, nuo pandemijos pradžios – 1 687 asmenys. Pasveiko – 558 asmenys, mirė – 7 Covid-19 liga sirgę asmenys. Izoliacijoje šiuo metu yra 820 asmenys.
Plintantis koronavirusas įsisuko ir į švietimo įstaigas. Iš 62 Vilniaus rajono savivaldybės pavaldume esančių švietimo įstaigų šiuo metu Covid-19 atvejai fiksuojami 30 mokyklų. Nuo spalio 22 d. iki lapkričio 27 d. imtinai iš viso serga 91 asmuo, iš jų 47 moksleiviai ir 44 suaugę asmenys (mokytojai ir (ar) personalas).
Deja, bet ne išimtis ir Vilniaus rajone socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos. Remiantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų. Savivaldybės duomenimis, nuo lapkričio 24 iki 27 d. imtinai fiksuojama 9 Covid-19 teigiamų tyrimo atsakymų tarp Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojų ir 24 atvejai tarp socialinės globos gyventojų. Visi minimi atvejai yra lengvi arba besimptomiai.

 
Ugdymo organizavimas
Paskelbto Lietuvoje antrojo karantino metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai ugdymo įstaigas lanko kaip ir įprastai, t. y. fiziškai dalyvaujant užsiėmimuose. Tuo tarpu vyresniems (5-12 klasių) moksleiviams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu.
Pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kitiems moksleiviams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – privaloma.
Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba nesant galimybių vykdyti laikantis Vyriausybės nustatytų būtinų saugos reikalavimų, neformalusis vaikų švietimas yra sustabdytas.
Priešmokyklinukams, pirmokams ar specialiųjų mokyklų vaikams, kuriems vyksta įprastas kontaktinis ugdymas, maitinimas vyksta įprastai, tik laikantis visų operacijų vadovo rekomendacijų. Tuo tarpu moksleiviams, kuriems pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu, Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos užtikrina sausų maisto davinių teikimą. Kilus klausimų dėl maisto organizavimo, tėvai turi kreiptis į švietimo įstaigą.
 
Socialinių paslaugų įstaigų veikla karantino metu
Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigos karantino metu ir toliau veikia, tačiau siekiant užkirsti kelią viruso plitimui pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse, griežtai laikomasi visų Vyriausybės nustatytų saugumo reikalavimų.
Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui įstaigose, kuriose daugiausia yra rizikos grupei priklausančių asmenų, draudžiamas visų stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namų gyventojų lankymas. Išimtis taikoma tik terminalinės būklės gyventojų lankymui ir (ar) asmenims, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.
 
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos
Šeimos gydytojo konsultacijai VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, Vilniaus rajono ambulatorijose ir BPG kabinetuose priimami tik iš anksto registruoti pacientai. Registracija tel. (8 5) 247 0027 arba https://registracija.vrcp.lt/.  
Nuotoliniu būdu šeimos gydytojo komandos nario konsultacija teikiama, kai įtariama užkrečiamoji liga (karščiuojantys pacientai), kai paciento būklė leidžia jam teikti nuotolines paslaugas, pakartotinės konsultacijos, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo, tyrimų rezultatų įvertinimo bei nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejais.
Pirmoji šeimos gydytojo komandos nario konsultacija tiesioginio kontakto būdu teikiama dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, kurio priežastis nežinoma arba dėl reikšmingo anksčiau nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo pablogėjimo pacientui. Kontaktiniu būdu ir toliau bus teikiamos odontologijos, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros, vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos, taip pat konsultacijos vykdant ligų prevencijos programas.
Karščiuojantys pacientai kontaktiniu būdu konsultuojami tik po nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos.
Vilniaus rajono centrinės poliklinikos darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00–20.00 val., šeštadienį 8.00–12.00 val., sekmadienį nedirba.
Nemenčinės poliklinikos pacientai į tiesiogines ir nuotolines gydytojų konsultacijas kviečiami registruotis tel. (8 5) 237 1365, (8 5) 237 1562 arba internetu www.nempol.lt.
Nemenčinės darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00-17.00 val., šeštadienį 8.00-12.00 val., sekmadienį nedirba.
 
Bibliotekų, kultūros centrų ir muziejų veikla
Lietuvoje paskelbto karantino metu atšaukti visi šiuo laikotarpiu turėję vykti renginiai bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose, todėl pandemijos ir karantino metu kultūrinis gyvenimas ir veikla persikėlė į virtualią erdvę. Nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės sprendimu leistas muziejų ir galerijų lankymas ne didesnėmis nei 2 žmonių grupėmis. Taip pat bus leidžiamos ekskursijos, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 2 asmenys, išskyrus šeimos narius.
Vilniaus rajono savivaldybės centrinėje bibliotekoje ir bibliotekos struktūriniuose padaliniuose lankytojai į bibliotekų patalpas neįleidžiami, tačiau dominančias knygas ir leidinius gali užsakyti nuotoliniu būdu – internetinėje svetainėje https://virvb.libis.lt/content/login.jsp, Centrinės bibliotekos ir struktūrinių padalinių elektroniniais paštais ir telefonais (kontaktų sąrašas pridedamas). Rekomenduojama pirmiausia užsisakyti knygas, gauti patvirtinimą, kad jos paruoštos, ir tik tada eiti į biblioteką. Leidinius grąžinti rekomenduojama vienkartiniame plastikiniame maišelyje.
Nemenčinės ir Rudaminos daugiafunkciniai kultūros centrai ir jų skyriai bei Vilniaus rajone veikiantys muziejai karantino metu savo lankytojus sekti naujienas bei dalyvauti renginiuose kviečia nuotoliniu būdu.
Kviečiame pasekti ir pamėgti Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras – NDKC ir Rudaminos DKC Facebook paskyras bei dalyvauti skelbiamose konkursuose ir nuotoliniuose koncertuose. Taip pat savo nuotolinę kultūrinę veiklą Facebook tinkle skelbia ir NDKC bei RDKC struktūriniai padaliniai.
Vilniaus krašto etnografinio muziejaus Facebook paskyroje pamatysite virtualias parodas ir įvairias pamokėles.
Raginame laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, tinkamai dėvėti asmens apsaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Būkime sveiki! Saugokime ir saugokimės!
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt