Connect with us

Miestas

Vilnius imasi žaliųjų alėjų: brandūs medžiai verti didesnio rūpesčio

Avatar

Paskelbta

Valyti orą, saugoti nuo triukšmo ir automobilių kaimynystės bei tiesiog puošti miestą – sostinės medžių alėjų „užduotys“ šiandien tokios pat, kaip prieš 50 ar 70 metų, kai dauguma jų buvo pasodintos, bet vykdyti jas vis sunkiau – miesto želdiniai sensta kur kas greičiau nei augantieji natūralioje aplinkoje. Tad stengdamiesi pratęsti alėjų gyvenimą ir misiją, savivaldybės specialistai pradėjo didelius jų regeneravimo darbus.

„Jei norime, kad brandžiais medžiais džiaugtųsi ir mūsų vaikai, miesto želdynų atnaujinimas turi būti nuoseklus ir nuolatinis“, – sakė Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja želdynų ir kraštovaizdžio klausimais Giedrė Čeponytė.

Pasak patarėjos, darbai suplanuoti keliomis kryptimis: alėjos bus atnaujinamos vietoj nudžiūvusių, sunykusių ar dėl įvairių priežasčių iškirstų pasodinant naujų želdinių, be to, bus gerinamos sąlygos tebegyvuojantiems brandiems medžiams. Šalia šių darbų bus nuosekliai laikomasi plano, kad vykdant miesto plėtrą ir tiesiant naujas gatves medžių alėjų įrengimas būtų neginčytinas standartas, o tai įgyvendinant būtų iš anksto galvojama apie augimvietės gerinimą ir šaknų apsaugą.

„Gatvės, kurios gali ir  turi tapti alėjomis, numatytos ir Vilniaus bendrajame plane, – sakė G. Čeponytė. –  Tai turi būti zonos, kuriose šešėlį labiau kuria ne pastatai, o medžiai, kartu sukuriantys ir aiškią žalią skiriamąją juostą tarp važiuojamosios dalies ir namų fasadų.“

Didžioji dalis šių atnaujinti numatytų, o kai kuriais atvejais – jau atnaujinamų gatvių yra Naujamiestyje (Gedimino pr., Pylimo g., Pamėnkalnio, A. Jakšto, Vasario 16-osios, Naugarduko ir beveik visos kitos Naujamiesčio reguliaraus suplanavimo gatvės), bet atželdinamų alėjų esama ir Žvėryne (Kęstučio, Birutės, Vytauto, A. Mickevičiaus, Liubarto g.), ir Šnipiškėse, ir šiek tiek – Senamiestyje.

 

Žaliesiems senjorams – rūpestingas genėjimas ir daugiau laisvės šaknims

Kol po Antrojo pasaulinio karo susodinti želdiniai virto tikromis alėjomis, vilniečiams teko ilgokai palaukti – tuomet buvo įprasta sodinti nedidelius, metro ar pusantro metro aukščio, medelius. Greičiausio rezultato buvo galima tikėtis sodinant tuopas, kurios ir pasirinktos, kai Žvejų gatvėje statant elektrinę norėta, kad medžiai kuo greičiau pridengtų iš elektrinės kaminų virstančius dūmus. Šios tuopos savo gyvenimą jau baigė – bene prieš 7 metus buvo pakeistos liepaitėmis.

„Su dabartiniu mūsų požiūriu į brandžių medžių saugojimą dalis tų tuopų būtų galėjusios būti išsaugotos, – komentavo G. Čeponytė. – Dabar galime pasiguosti tuo, jog jau turime gražią liepų alėją, o ateityje tvirtai laikytis nuostatos, kad turime daug rimčiau prižiūrėti brandžius medžius, ypač tuos, kurie turi bent 50 proc. galimybių dar pagyventi. Taip, 50 metų medis Švitrigailos ar kokioje kitoje Naujamiesčio gatvėje atrodo kaip šimtametis ar panašiai. Bet reikia nebijoti to, kad jie kreivesni ar turi kokią drevę. Juk yra ir kita pusė – jie gyvybingi, prisitaikę savo šaknimis, turi susiformavusią gražią lają. Taigi reikia saugoti juos – subtiliai genėti, kur įmanoma (miesto centrinėse gatvėse augančios liepos genimos kas dvejus ar trejus metus), išlaisvinti nuo pernelyg artimos kietos dangos ir taip atverti šaknis oro paėmimui.“

Kaip tik taip, išlaisvinant didesnį plotą nuo glaudžiai apdėliotų plytelių, bus pagerintas dalyje Konstitucijos prospekto, Pylimo gatvės augančių medžių gyvenimas – ten, kur  didesnis aptvėrimų plotas netrukdo pėsčiųjų judėjimo.

Rengiamas planas tokį projektą įgyvendinti ir vienoje Sapiegų parko alėjoje, kur brandūs medžiai buvo apsupti kietosiomis dangomis prieš kelerius metus įsikuriant Techparkui.

 

Alėjos turi būti atnaujinamos nuolat

Šiandien mieste galima rasti alėjų, kuriose šalia keturių žaliuojančių medžių yra trys skylės, nes ilgus metus buvo įprasta nudžiūvusių medžių vietas uždengti plytelėmis. „Pradėjome atsekinėti tas „išmuštų dantų“ vietas ir sodinsime ten medelius. Beje – didesnius, nei buvo sodinta prieš tą pusšimtį ir daugiau metų. Nuostata yra, kad jie būtų maždaug 5 metrų aukščio, ne mažesnio nei 8–10 cm kamieno skersmens, tai yra apie 14 metų amžiaus, su suformuotu šaknų gumulu ir daugybe kapiliarinių šaknų, kurios medžiui palengvina užsikabinimą ir prigijimą“, – pasakojo G. Čeponytė.

Iššūkis yra tik tai, kad į kelmo vietą naujų medžių sodinti negalima, nes ten gali būti likę šaknų, o jose – ir ligų. Tad nauji medžiai turi atsirasti šalia, taigi – neišlaikant idealiai vienodų atstumų tarp medžių. „Bet alėjos įspūdis, žalioji perspektyva, kurią praeidamas matys žmogus, bet kuriuo atveju išliks“, – pažymėjo G. Čeponytė.

Pasak specialistės, nereikia bijoti to, kad vienoje alėjoje bus skirtingo amžiaus medžiai – užtenka to, kad bus sodinama ta pati rūšis. Vis dėlto alėjų atnaujinimas suteikia galimybę parinkti ir labiau miestui tinkamas medžių porūšius – pavyzdžiui, sodinti ne mažalapes, o didžialapes, amarų mažiau mėgstamas liepas, rinktis kompaktišką lają turinčias rūšis – galvojant apie tai, kad turi matytis kelio ženklai, kad neturi būti kliudomas troleibusų kontaktinis tinklas ir kt.

Sodinant naujuosius medelius rūpinamasi sukurti jiems maksimaliai gerą augimvietę kuo ilgesniam laikotarpiui. Mechaninio ar juolab automatinio laistymo sistemų įrengti miestas neišgali, bet įprastai įvedama kiauryminė žarna, kurios vienas galas lieka žemės paviršiuje ir per ją dvejus ar trejus metus sodinukas yra ir laistomas, ir tręšiamas – kaip tik tie pirmieji keleri metai yra kritiniai, svarbiausi medelio sutvirtėjimui.

Regeneruojant alėjas pagal galimybes pomedyje sodinami ir krūmai, kurie ne tik sugeria taršą bei triukšmą, bet ir tampa fizine atitvara, taip kartu humanizuodami erdvę – pėstysis, anot G. Čeponytės, net ir psichologiškai jaučiasi labiau apsaugotas, kai nuo automobilių jį skiria papildomas atitvaras.

Tiesa, žiemą krūmynų priežiūra reikalaus papildomų kaštų. „Krūmų šaknynas yra smulkesnis, dėl to ir mažiau atsparus sniegą tirpdančioms medžiagoms. Tad  tikėtina, kad tuos naujai sodintus krūmus, tokius kaip Naugarduko gatvėje, bent jau nuo gatvės pusės apdengsime panašiai kaip pernai – Gedimino prospekto liepas. Žiemai uždengiame, pavasarį susirenkame ir vėl pasidedam į sandėlį. Jei žiema būtų kaip pernai – tų uždengimų gal ir nereikėtų. Bet kas galėtų pasakyti, kaip bus?“ – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja želdinių ir kraštovaizdžio klausimais.

Miestas

Socialinės paramos šeimai informacinė sistema savaitgalį gali būti neprieinama

Avatar

Paskelbta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: sutrikus elektros tiekimui, buvo sustojusi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Šiuo metu SPIS veikla atstatyta, o šalies gyventojams šios sistemos paslaugos yra prieinamos. Žmonės  gali pildyti prašymus dėl išmokų, pašalpų, tikslinių kompensacijų, Šeimos kortelės išdavimo ir pan. bei pridėti reikiamų dokumentų kopijas. 

Visi duomenys, kuriuos gyventojai yra pateikę savo prašymuose SPIS, yra saugūs ir nepatyrė jokio neigiamo poveikio. Tačiau kol kas neprieinama dalis kartu su prašymais pateiktų teisę į paramą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deda visas pastangas, kad prieinamumas prie šių dokumentų būtų kuo greičiau atkurtas, darbus tęs naktį ir savaitgalį. 

Nustačius problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų duomenų saugumą. Šiuo metu jau vyksta SPIS serverių duomenų perkėlimas į Valstybinį duomenų centrą. Dėl intensyviai vyksiančių duomenų perkėlimo darbų, nuo vasario 26 d. 18 val. iki kovo 1 d. 8 val. SPIS gali būti neprieinama. Tikimasi, kad į Valstybinį duomenų centrą visi SPIS duomenys bus perkelti jau kitos savaitės pradžioje. 

Problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus. SPIS serveriai yra technologiškai pasenę ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų. 

Tai nebuvo kibernetinė ataka, o vidinis sistemos veiklos sutrikimas, duomenys į išorę nenutekėjo ir galimybės tretiesiems asmenims susipažinti su informacija nėra.

Išsamioms incidento priežastims nustatyti ketinama pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus.

Skaityti toliau

Miestas

Pamoka neprižiūrėto daugiabučio gyventojams: namo atnaujinimu rūpintis būtina, kol konstrukcijos nėra avarinės būklės

Avatar

Paskelbta

 

Praėjusį rugpjūtį sostinės Lazdynų rajoną sudrebino avarija – nukrito vieno Architektų gatvės daugiabučio gelžbetoninės balkono plokštės. Įvykis gyventojus įstūmė į nepavydėtiną padėtį – ilgus metus neremontuoto daugiabučio bendrija vis dar neranda lėšų likusių balkonų demontavimui. Baiminantis, kad dėl sniego sankaupų nepasikartotų panaši situacija, Vilniaus miesto savivaldybė vietoj bendrijos ištiestų apsauginių juostų sumontavo tvorą aplink visą daugiabučio teritoriją.

„Šio daugiabučio istorija yra priminimas visiems vilniečiams, kaip svarbu rūpintis savo turtu. Gyventojai dažnai pamiršta, kad jiems priklauso ne tik tai, kas sukaupta buto viduje, bet ir namo inžinerinės sistemos, fasadai. Daugelį metų veikiančiomis renovacijos programomis vilniečiai naudojasi vangiai, o kai nutinka nelaimė – susigriebia. Bet taip būti neturėtų, nes pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Būklė bloga, o lėšų tvarkymui – nėra

Pasak vicemero, dabartinė namo Architektų gatvėje būklė – labai bloga. Daugiabutyje yra 128 balkonų atitvarai, iš kurių 38 – avariniai. Šiuo metu bendrija yra demontavusi įėjimo į namą stogelį ir vieno buto avarinės būklės balkonų atitvarus bei jų vietose įrengusi naujas, lengvesnes konstrukcijas, tačiau skubos tvarka reikia atlikti dar 23 avarinių atitvarų demontavimą ir sumontuoti naujus laikinus atitvarus.

Nors po įvykusios nelaimės gyventojai sutiko imtis namo renovacijos, iki statybos darbų pradžios laukia daugybė procesų. Įprastai nuo pirmojo balsavimo iki renovacijos pradžios praeina nuo vienerių iki dvejų metų. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovų teigimu, net tvarkant daugiabučio modernizacijos dokumentus prioriteto tvarka, renovacija anksčiausiai galėtų prasidėti 2021 m. rudenį.

Tuo tarpu avarinės būklės balkonų demontavimo būtina imtis jau dabar. Skaičiuojama, kad preliminari darbų kaina galėtų siekti 63 tūkst. eurų, tačiau bankai bendrijai neišduoda paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms. Gyventojai žvalgosi į savivaldybę, bet ši neturi teisės finansuoti privačių daugiabučių remonto visų vilniečių sąskaita. Taigi dėl savo turto būklės butų savininkai yra patekę į sudėtingą padėtį.

Dėl saugumo aptvėrė tvora

Šiuo metu daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis balkonais. Kurį laiką teritorija buvo aptverta „stop“ juosta, tačiau savivaldybė, įvertinusi tokios apsaugos priemonės neefektyvumą, savo iniciatyva ėmėsi papildomų apsaugos priemonių – aplink namą buvo sumontuota segmentinė tvora.

„Užtikrinti praeivių saugumą turi bendrija, bet šiuo metu gyventojai visas turimas lėšas atideda remontui, todėl teritorija buvo aptverta pigiausiu būdu. Techniškai – viskas tvarkinga, tačiau puikiai suprantame, kad juostą žaisdami gali pakelti ar perlipti vaikai, be to, juostos gali nutrūkti dėl tirpstančio sniego apkrovos. Visą tai apsvarstę, nusprendėme pastatyti tvorą“, – paaiškino V. Benkunskas.

Skatina nedelsti dėl renovacijos

Savivaldybei priklausanti įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir savivaldybės Būsto administravimo skyrius nuolat palaiko ryšius su bendrija ir kaip įmanydami padeda spręsti situaciją. „Atnaujinkime miestą“ šiuo metu prioriteto tvarka rūpinasi namo bendrijos dokumentais dėl dalyvavimo daugiabučių namų modernizavimo programoje.

Įstaiga taip pat organizuoja susitikimus su aplinkinių, tokio paties tipo, daugiabučių namų savininkais ir skatina renovuoti namus, kol jų dėl konstrukcijų nepriežiūros neištiko panašus likimas. Tikimasi, kad gyventojai, įvertinę kaimynų patiriamus nepatogumus, susirūpins savo ir aplinkinių saugumu ir pasinaudos galimybe su valstybės pagalba atnaujinti savo būstus.

Šiuo metu, pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą, valstybė kompensuoja 30 proc. investicijų energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir 100 proc. išlaidų techninei dokumentacijai, projekto administravimui ir techninei priežiūrai. Gyventojams taip pat suteikiamas lengvatinis kreditas, o  nepasiturintiems asmenims apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos. Daugiau informacijos apie renovacijos galimybes Vilniaus mieste – amiestas.lt

Skaityti toliau

Miestas

Nuo kovo 1-osios prasideda priėmimas į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti?

Avatar

Paskelbta

 

Jau nuo kovo 1 dienos prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas kitiems mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki pat gegužės 31 dienos, tad skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Pateikti prašymą kaip visada paprasta ir patogu – tereikia užsiregistruoti svietimas.vilnius.lt, jungiantis per elektroninę bankininkystę ar kitą el. atpažinimo priemonę. Tėveliai kviečiami neskubėti, įvertinti mokyklas, iš kurių renkamasi, maps.vilnius.lt.

Tėveliams svarbu prisiminti, kad jei į pasirinktą mokyklą priimama konkurso būdu, ar mokykla įgyvendina specializuoto ugdymo (inžinerinės/sporto) krypties programas, savitos pedagoginės sistemos elementus, prašymai turi būti pateikti anksčiau – iki kovo 31 d.

Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai. Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą – penktą, devintą (I gimnazijos) ar III gimnazijos klasę – toje pačioje mokykloje, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.

Kokios naujovės įsigalioja nuo 2021 metų?

Sostinės Taryba šiemet patvirtino naują Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų žemėlapį. Sprendimus patobulinti tvarką paskatino ne tik pasikeitę teisės aktai, bet ir Savivaldybės gyventojų skaičiaus kaita mieste ir seniūnijose, mokyklų apkrova bei iššūkiai, iškilę praėjusiais mokslo metais.

Kita naujovė – aktuali penktokams: jei penktokų, gyvenančių mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, prašymų pateikiama daugiau, nei yra nustatytas mokinių ir klasių komplektų skaičius toje mokykloje, pirmiausia priimami vaikai, kurie baigė pradines klases pradinėje mokykloje, o tik vėliau kiti mokiniai, kurie keičia ugdymo įstaigą ir nori patekti į kitą mokyklą.

Taip pat įsigaliojo nauja tvarka, kaip informuojama apie klasės komplektavimo principus ir auklėtojų skyrimą klasėms – nuo šiol ši tvarka viešinama įstaigų turimuose informaciniuose kanaluose ir priemonėse. Pagal miesto Tarybos sprendimą, informacija dėl laisvų vietų statistikos mokyklose, jos atnaujinimas e. sistemoje turi būti prieinami viešai visiems vilniečiams ir bus pateikiama adresu svietimas.vilnius.lt

Dar viena naujovė šiemet – patikslintas punktas apie nuomos sutarties ir deklaracijos terminus, registruojantis į pasirinktą mokyklą. Nuomos atveju, nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre ne mažesniam nei 1 metų laikotarpiui. Nuomos sutartis turi būti pridėta prie e. sistemos papildomų dokumentų. Jeigu nuomos terminas mažesnis nei metai ir į mokyklą nepatenka visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai, paliekama teisė šiems mokiniams pasiūlyti artimiausią ugdymo įstaigą, kurioje yra laisvų vietų. Jeigu vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra mažesnis negu metai, tėvai turi pridėti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentus ar kitus nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus į e. sistemą. Jeigu į mokyklą nepatenka visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai ir tėvai nėra pateikę nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų, ugdymo įstaigai paliekama teisė pasiūlyti šiems mokiniams arčiausią ugdymo įstaigą, kurioje yra laisvų vietų.

Per Nepriklausomybės laikotarpį Vilnius tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, vienu metu atidariusiu dvi mokyklas, tad dėl naujai pernai pradėjusių veikti ugdymo įstaigų, šiemet buvo pakoreguotos ugdymo įstaigų aptarnavimo teritorijos: naujai pastatytai Vilniaus Gabijos progimnazijai suformuota aptarnavimo teritorija, patikslinta Vilniaus Gabijos gimnazijos teritorija. Išimties tvarka suformuota 1-4 klasėms, 5-8 klasėms ir I-II gimn. klasei aptarnavimo teritorija Vilniaus Senvagės gimnazijai bei 1-4 klasėms Vilniaus Fabijoniškių gimnazijai.

Svarbiausi akcentai pildant prašymą

Pildant prašymą, kiekvienam suteikta galimybė rinktis 3 ugdymo įstaigas, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į keletą detalių: viena iš trijų pasirinktų mokyklų būtinai turi būti priklausanti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, be to, trys mokyklos turi būti nurodomos prioriteto tvarka – pradedant nuo tos, į kurią norima labiausiai. Pavyzdžiui, jei labiau norima lankyti mokyklą, nepriklausančią pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ji nurodoma pirmuoju numeriu, tuomet mokykla pagal gyvenamąją vietą – antruoju arba trečiuoju numeriu.

Nenurodžius mokyklos, priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, sistema neleis pateikti prašymo. Pasitikrinti gyvenamajai vietai priklausančias mokyklas galima maps.vilnius.lt.

Internetu užpildyti prašymai automatiškai perduodami visoms pasirinktoms mokykloms, kurios toliau priėmimą organizuoja savarankiškai.

Jei mokykla gaus tiek daug prašymų, kad jis viršys galimą mokinių ir klasių komplektų skaičių toje mokykloje, miesto Tarybos patvirtintoje tvarkoje yra numatyti pirmumo ir priėmimo be eilės kriterijai. Pavyzdžiui, pirmumo kriterijai taikomi: našlaičiams, vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, daugiavaikių šeimų vaikai, dvynukams ir kt., taip pat vaikams, kurių vieno iš tėvų ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta toje teritorijoje jau dveji ir daugiau metų.

Be eilės priimami reemigrantų vaikai, kurių tėvai buvo deklaravę išvykimą iš Lietuvos, tačiau apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą ir prie savo prašymo e. sistemoje pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius, kad jie su savo vaikais buvo išvykę gyventi į užsienį. Taip pat šią galimybę turi užsienio valstybių piliečių, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikai.

Preliminarius sąrašus, į kurią mokyklą yra priimtas vaikas, tėvai galės matyti birželio mėnesio pradžioje mokyklų interneto svetainėse. Apie priėmimą tėvai bus informuoti ir elektroniniu būdu ir matys e. registracijos sistemoje.

Jeigu neradote atsakymo į Jums rūpimą klausimą nei čia, nei Priėmimo tvarkoje, esančioje https://svietimas.vilnius.lt/, prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo centrą tel. 1664 arba el. p. mokyklos@vilnius.lt.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt